Vilkas keliauninkas

Metų pradžioje Belovežo nacionalinio parko šiaurinėje dalyje pagautas vilkas gavo Michasiaus vardą ir antkaklį su radijo siųstuvu ir nuo tol jo kelius ėmė stebėti mokslininkai, aplankydami vietas, kurias jis lankė, rinkdami duomenis apie jo mitybą ir gyvenimo būdą. Vilkas vengė ilgai užsibūti miške ir daugiau laiko praleisdavo pakraščiuose ir laukuose. Pasirodė, kad jis yra klaidžiojantis vienišius, besistengiantis neįsivelti į konfliktus su vietiniais vilkais ir neturintis savo teritorijos. Vilkas maitinosi dvėseliena, pelėmis, vaisiais ir uogomis ir lankydamasis sąvartynuose. Rudenį, kai buvo nuimtas derlius nuo aplinkinių laukų ir jie liko pliki, Michasius leidosi keliauti per Belovežo girią, bet kampelio sau miške nerado. Perbėgęs visą girią jis patraukė į pietus, kelioms dienoms sustojo prie kritusios briedės pasisotinti ir pasiekė sieną su Ukraina. Kuriam laikui vilkas laikėsi Ukrainos pusėje. Apsilankę toje vietoje mokslininkai pamatė, kad didžiąją laiko dalį vilkas praleido prie sąvartyno. Tačiau ilgai ten neužsibuvo, netrukus patraukė į Lenkiją ir svečiavosi ten dvi savaites.

Pagaliau šeima

Galiausiai Michasius grįžo į Ukrainą ir pagaliau jo vingiuotas kelias atvedė jį į vilkų šeimą. Toje šeimoje patinas ir keli jauni vilkai buvo neseniai nušauti, o likusi vilkė priėmė Michasių. Rugsėjo pradžioje projekto mokslininkai nuvyko apžiūrėti teritoriją. Michasius su vilke ten augino keturis vilkiukus (nežinoma, ar jis, ar ankstesnis šeimos patinas buvo vilkiukų tėvas). Net ir neilgas šeimyninis gyvenimas pakeitė Michasių – jis jau svėrė 50 kilogramų, nors prieš metus, kai Beloveže gavo antkaklį, tesvėrė 39. Su šeima Michasius gyveno nedideliame miškelyje, o ilsėdavosi saulėgrąžų lauke. Vilkui turėjo patikti apylinkės: dirbami laukai puikiai tiko peliauti, miškelyje laikėsi stirnos, o pamiškėje plytėjo obuolių sodas ir uogų plantacijos – o Michasius mėgo vaisius ir uogas.

Netikėta pabaiga

Nors projektas jau ėjo į pabaigą ir nuo kitų stebėtų vilkų kalų antkakliai nukrito, Michasiaus stebėjimą mokslininkai dar norėjo pratęsti – kaip jam, nenuoramai keliautojui, ką tik pradėjusiam šeimyninį gyvenimą Ukrainoje, toliau seksis? Todėl jo antkaklį perprogramavo, kad dar nenukristų. Ir tada, rugsėjo viduryje, mokslininkų stebėjimai netikėtai buvo nutraukti – Michasius ir vienas iš vilkiukų buvo nušauti. Taip Michasiaus gyvenimas baigėsi, kaip ir daugelio kitų vilkų, tik prasidėjęs. Jam buvo maždaug 5 metai.

Parengta pagal: http://vouk.by pateiktą informaciją.

GAA “Baltijos vilkas”

The post Vilko keliauninko istorija appeared first on Baltijos vilkas.

The government of Norway is running the extermination policy that is aimed at keeping wolves population at a critical level permanently and as weak as possible. The Norwegian government has decided to kill altogether 42 wolves this winter, which means that 75% of wolves population found solely on the Norwegian territory will be wiped out. It seems this policy is based just on the economic interests of the hunters and landowners not to have any wolves in their land. This is the very same goal, which had led to the wolves’ extinction in most part of Europe in the previous centuries.

We encourage Norway as well as Lithuania to look for new ideas for coexistence with nature and new effective solutions for solving the conflict between wolves and farmers without extermination of wolves, but through technological advances and scientific knowledge.

We would like to share our work in the field of cohabitation of wolves and farmers: http://www.saugiavis.lt/en/

NGO “Baltijos vilkas”

The post NGO “Baltijos vilkas” calls to stop the wolves extermination policy appeared first on Baltijos vilkas.

Norvegija garsėja nepaprastai gražia laukine gamta, tačiau, paradoksalu, šioje šalyje gyvena itin mažas vilkų skaičius – manoma, kad Norvegijos teritorijoje pernai metais gyveno tik 68 vilkai, dar keliasdešimt vilkų stebima ant sienos su Švedija. Tačiau ir toks mažas vilkų skaičius kelia ūkininkų, miškų savininkų ir medžiotojų nepasitenkinimą, nes vilkai matomi kaip grėsmė gyvulininkystės ir komercinės medžioklės verslams. Natūralius gamtos procesus, kad vilkai medžioja briedžius ar elnius, verslininkai įvardija ekonomine žala.

Prieš artėjančius rinkimus įsiteigdamos verslininkams Norvegijos valdžios institucijos leido sumedžioti 75 procentus vilkų populiacijos, dalį netgi teritorijoje, kuri anksčiau buvo nustatyta kaip vilkų nemedžiojimo zona. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad, kaip rodo Norvegijos visuomenės apklausos, didžioji dalis gyventojų nori, kad vilkai gyventų šalyje. Pasak Norvegijos gamtos aktyvistų, nustatytu limitu siekiama priešingo tikslo – juo patenkinamas privačių žemių savininkų noras visiškai išnaikinti vilkus iš savo valdų. Šių metų medžioklės mastas yra didžiausias nuo 1973 metų, kai vilkai tapo saugoma rūšimi Norvegijoje, tai pirmi metai, kai vilkai medžiojami net ir jų apsaugai skirtoje zonoje.

GAA „Baltijos vilkas“ jungiasi prie Norvegijos gamtosaugos organizacijų akcijos. Pasak asociacijos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, „laukinė gamta negali būti vertinama tik privačių žemės savininkų ekonominės naudos ir žalos svertais. Vilkai yra reikalingi pilnavertei ekosistemai ir savo vaidmenį gamtoje gali atlikti tik tada, kai jų gausa reguliuojama visų pirma remiantis gamtosaugos prioritetais.“ GAA „Baltijos vilkas“ pirmininkas teigia, kad ši tema aktuali tiek Lietuvai, tiek Norvegijai.

„Mes raginame Norvegiją skirti daugiau dėmesio darnaus sugyvenimo su gamta idėjų sklaidai ir naujų veiksmingų vilkų ir ūkininkų konflikto sprendimų paieškai. Mūsų amžiaus ilgalaikis tikslas ir prioritetas turi būti biologinės įvairovės išsaugojimas, nes istorija jau parodė, kad siekiant tik asmeninių naudų, ją lengva sunaikinti. Šis tikslas neturi sienų, todėl ir mes jaučiamės esantys dalis to, kas vyksta su vilkais Norvegijoje.“ – prisijungimą prie norvegų organizuojamos akcijos komentuoja A. Laurinavičius.

Norvegijos gyvūnų apsaugos organizacijos NOAH vadovė Siri Martinsen teigia: “Šiomis taikiomis demonstracijomis norime perduoti Norvegijos institucijomis tokią žinią: dabartinė Norvegijos politika, kuria vilkai stumiami prie išnykimo ribos, yra nepriimtina. Būtina kuo skubiau keisti politikos kryptį į prioritetus išsikeliant ekologinius siekius.“

GAA „Baltijos vilkas“ ir aktyvistų grupė „Aš prieš medžioklę“ kviečia visus, kuriems rūpi, jog laukinėje gamtoje galėtų gyventi visos gamtai reikalingos rūšys, taip pat ir plėšrūnai, ateiti į piketą prie Norvegijos ambasados sausio 20 dieną, 12 val.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

Telefonas pasiteirauti: +370 656 85019, el. paštas: *protected email*

The post Vilniuje – piketas dėl vilkų prie Norvegijos ambasados appeared first on Baltijos vilkas.

Labiausiai nustebinęs atvejis buvo tiesiog palaidi galvijai, sutikti ant kelio netoli Mingės kaimo. Laisvi jie buvo ir naktį, ir rytą. Jei veršeliai buvo sąmoningai paleisti ganytis laisvai, jų savininkas pasielgė priešingai, nei rekomenduojama rajonuose, kur gyvena ar lankosi vilkai. Vienas paprasčiausių gyvulių apsaugos būdų yra uždaryti gyvulius nakčiai į tvartą, nes būtent naktį vilkai aplanko ganyklas. Jei gyvuliai pasileido laukais įveikę aptvarą, tai nesako nieko gero apie aptvaro įrengimą.

Kitoje Mingės kaimo pusėje, šalia krūmynų, ganėsi galvijų banda elektriniame dviejų juostų aptvare. Platesnioji juosta padeda geriau matyti aptvaro ribas, ji rekomenduojama ir siekiant saugotis nuo vilkų – kad aptvaras būtų matomas tamsoje. Tačiau apsaugai nuo vilkų rekomenduojamas penkių juostų aptvaras, kad apatinė juosta būtų pakankamai žemai ir neleistų vilkui pralįsti pro aptvaro apačią, o viršutinė bent 120 cm aukštyje ir saugotų nuo peršokimo. Nors vilkai gali peršokti ir didesnį aukštį, tačiau yra pastebėta, kad jie bijo elektros ir per aukštą elektrinį aptvarą šokti nerizikuoja. Apžiūrinėto aptvaro savininkas sutvirtino jį mediniais aukštais kuolais, kurie yra aukštesni, tvirtesni ir patikimiau saugo nuo aptvaro išvertimo nei įprasti plastikiniai. Tokie kuolai yra reikalingi siekiant, kad vilko pasirodymo išgąsdinti gyvuliai patys neišverstų aptvaro. Taigi, šiam aptvarui tereikia pridėti dar dvi ar tris juostas, kurios saugotų nuo pralindimo pro apačią ir nuo peršokimo, ir jis jau tarnautų kaip apsauga nuo vilkų.

Įprastas elektrinis aptvaras, kokių ne vieną galima pamatyti tiek šiame, tiek kituose rajonuose, yra iš vienos ar dviejų juostų, tvirtintų ant neaukštų plastikinių kuolų. Tokiems aptvarams trūksta arba aukščio, arba juostų arčiau žemės. Taip pat netvirti plastikiniai kuolai gali būti išversti pabaidytų gyvulių.

Kitas apsaugos variantas yra aptvaras be elektros. Pamario pievose teko pamatyti ir senojo tipo aptvarą iš spygliuotos vielos. Nedaug kas žino, kad spygliuotos vielos naudojimas dabar yra draudžiamas, nes ji gali smarkiai sužaloti žmogų ar gyvūną, kuris kliudytų ją bandydamas peršokti ar prasmukti. Nors šis aptvaras pakankamai aukštas, jis negali apsaugoti nuo vilko, nes apatinė viela ištiesta nevienodame lygyje ir vietomis smarkiai pakilusi nuo žemės, tad pro ją nesunku pralįsti. Be to, aptvaras baigiasi ties grioviu. Nors veršiai nekerta griovio, vilkui tai jokia kliūtis.

Tvora be elektros gali saugoti gyvulius, tačiau ji turėtų siekti du metrus ir geriausia, kad tarp tvoros apačios ir žemės nebūtų jokio tarpo. Elektra gąsdina vilką ir po elektriniu aptvaru jis nebando kastis, tačiau po paprasta tvora gali būti pasikasta, todėl visiškai saugus variantas yra į žemę įkasta tvora arba tvora su metaliniu tinklu, ištiestu ir pritvirtintu priešais ant žemės.

Šilutės rajone šiemet iki rugsėjo 1 d. buvo papjauti 5 gyvuliai, apskaičiuota žalos atlyginimo suma 1445 Eur. GAA „Baltijos vilkas“ mano, kad ateityje vilkų padaryta žala turėtų būti kompensuojama tada, kai ūkininkai taiko tinkamas apsaugos priemones, bet dėl vienų ar kitų priežasčių vilkams vis tiek pavyksta užpulti gyvulius. Jei gyvuliai nėra saugomi, pats savininkas yra atsakingas už patirtus nuostolius. Taip pat GAA „Baltijos vilkas“ siekia, kad ūkininkai gautų paramą iš savivaldybių įsigyti reikiamas gyvulių apsaugos priemones.

Daugiau informacijos apie gyvulių apsaugos priemones galima rasti čia: http://www.saugiavis.lt

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Gyvulių aptvarai Šilutės rajone – kaip juos paversti apsauga nuo vilkų? appeared first on Baltijos vilkas.

Iniciatyva „Saugi avis“, prasidėjusi 2015 m. seminaru ūkininkams Kalvarijų savivaldybėje, sulaukė pripažinimo Europoje. Europos Komisijos oficialioje internetinėje svetainėje ji paskelbta kaip gerosios praktikos pavyzdys, sprendžiant žmogaus ir plėšrūno konfliktus. „Saugi avis“ pristatoma kaip Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ iniciatyva, kurios tikslas – vienoje vietoje pateikti svarbiausią informaciją apie vilkų daromą žalą, apsaugos priemones ir būdus, kompensacijas bei paramos galimybes, ir tokiu būdu padėti ūkininkams apsaugoti savo gyvulius nuo plėšrūnų. Taip pat pateikiamas sąrašas pagrindinių temų, su kuriomis ūkininkai gali plačiau susipažinti internetinėje iniciatyvos svetainėje http://SaugiAvis.lt, kurioje medžiaga pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis.

2014 m. Europos Komisija ir grupė suinteresuotųjų šalių organizacijų sukūrė specialią ES žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvio platformą. Šios platformos misija – skatinti konfliktų tarp žmonių ir stambiųjų plėšrūnų mažinimo būdus ir priemones, keičiantis žiniomis ir laikantis atvirumo, konstruktyvumo ir tarpusavio pagarbos principų. Konfliktai su žmonėmis, tokie kaip ūkinių gyvulių užpuolimai, įvardijami kaip neigiamas socialinis–ekonominis plėšrūnų poveikis, tuo pat metu pabrėžiant, kad šie laukiniai gyvūnai daro ne mažiau svarbų teigiamą poveikį žmonėms ir ekosistemoms.

ES žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvio platformos informaciniame leidinyje pabrėžiama, kad vienodi sprendimai visai Europai neįmanomi, todėl sprendžiant konfliktus reikalingi naujoviški metodai, padėsiantys išsaugoti stambiuosius plėšrūnus. Iniciatyva „Saugi avis“ yra viena iš naujo dialogo tarp skirtingų interesų grupių formų, skirta tam, kad ateityje žmonės ir stambieji plėšrūnai galėtų darniai sugyventi.

Džiaugiamės, kad Europos Komisija įvertino iniciatyvą, suteikdama galimybę suinteresuotoms pusėms visoje Europos Sąjungoje sužinoti apie ją kaip vieną iš praktinių konflikto mažinimo būdų. Tikimės, kad „Saugi avis“ ateityje vis labiau prisidės prie to, kad ūkininkai, taikydami efektyvias apsaugos priemones, išmoks su vilkais gyventi taikiai, suprasdami, jog vien tik medžioklė negali išspręsti gyvulių užpuolimų problemos.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Lietuvišką iniciatyvą „Saugi avis“ Europa pripažino pavyzdžiu appeared first on Baltijos vilkas.

Sausio 19 d. 20 val. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas” kviečia visus, kam įdomūs vilkai, į vilkų sambrūzdį Etnobare (Basanavičiaus g. 1, Vilnius). Tai pirmas akcijos „Vilkai kalba” renginys. Kviečiame susiburti, paklausyti paskaitos, pažiūrėti filmą, padiskutuoti.

Etnobare lankytojus pasitiks natūralaus dydžio vilkų maketai. Trumpoje paskaitoje apie vilkus sužinosite neįtikėtinų dalykų, o savo turimas žinias galėsite pademonstruoti diskusijose ir žaidimuose. Renginio dalyviai bus apdovanoti spalvingais lankstinukais apie vilką, o išmintingiausieji – prizais. Vilkų sambrūzdyje žiūrėsime režisieriaus P. Abukevičiaus filmą „Vilkų šeima”, sukurtą 1981 metais. Stebėdamas ir filmuodamas vilkus režisierius bandė perteikti mums dalelę vilkų pasaulio. Filmo trukmė – 18 minučių.

Akcija „Vilkai kalba” įvairiais renginiais kvies atsigręžti į gamtą, pažvelgti į pasaulį vilkų akimis ir pamatyti, kaip jiems, žvėrims, sekasi gyventi mūsų, žmonių, kaimynystėje. Vilkų sambrūzdyje Etnobare bus pristatyta akcijos idėja, tikslai, renginiai. Susidomėję galės įsitraukti į akcijos veiklą.

Mes – nevyriausybinė gamtosauginė organizacija „Baltijos vilkas“ – kviečiame visus kartu ieškoti būdų, kaip taikiai sugyventi su Lietuvos laukinės gamtos simboliu vilku.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Kvietimas į vilkų sambrūzdį Etnobare appeared first on Baltijos vilkas.