Į renginį susirinko pilna salė norinčių pasiklausyti apie stumbrus ir tai yra didžiausias renginio pasiekimas – suburti ir sudominti žmones, kad galėtume ir norėtume gamta didžiuotis, tausoti ir semtis iš jos kuo daugiau ir kuo geresnių įspūdžių. Stumbrai Lietuvoje šiandien susiduria su iššūkiais: priešiškais ūkininkais, chemikalais laukuose, pavojais keliuose ir geležinkeliuose, planais juos iškeldinti iš jų gyvenamos teritorijos… Ir bekalbant apie tai ima atrodyti, kad jie mums kelia tik rūpesčius, yra tik problema, kurią reikia kažkaip spręsti, kad mums, būtent mums – žmonėms, būtų patogiau, mažiau išlaidų, mažiau apribojimų. Todėl mes stengiamės parodyti ir pasakyti visai kitus dalykus apie stumbrus – jie yra mūsų gamtos pasididžiavimas, mūsų šalis yra turtinga turėdama stumbrus, jie įdomūs, gražūs ir jų istorija yra unikali. Jie mums yra reikalingi. Kylantiems nepatogumams ir konfliktams reikia ieškoti sprendimų, bet ne sumenkinant stumbrus, o rūpinantis jais.

GAA „Baltijos vilkas“ šiam renginiui pagamino natūralaus dydžio stumbro maketą, kurį galėsime pasistatyti ir būsimuose renginiuose. Gavome leidimą iš Olandijos organizacijos ARK Nature ir išvertėme jų kurtą piešinį apie stumbrą kaip kertinę ekosistemų rūšį, išspausdinome skrajutę. Parengėme ir išspausdinome vaikams atvirukų su kanopiniais Lietuvos žvėrimis ir jų pėdsakais, bei lipdukų su stumbrais. Esame dėkingi gamtos fotografams Romualdui Barauskui, Mariui Čepuliui, Renatui Jakaičiui, Viliui Paškevičiui, kurių nuotraukas panaudojome gamindami dalomąją medžiagą šiam ir būsimiems renginiams. Visi stumbrai nuotraukose – nufotografuoti Lietuvoje, laisvėje.

Ačiū Nacionaliniam lankytojų centrui, subūrusiam mus į šį renginį.

Stumbro maketo gamybai ir dalomosios medžiagos spausdinimui panaudojome 2 % paramą. GAA „Baltijos vilkas“ bent kol kas nevykdo jokių projektų. Mūsų nuveikiami darbai yra įkvėpti jūsų paramos.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Įspūdžiai iš renginio apie stumbrus appeared first on Baltijos vilkas.

Lietuvoje ganosi mitais apgaubtas didžiausias Europos gyvūnas, praeitą šimtmetį išgelbėtas nuo išnykimo. Norime jums parodyti, koks stumbras svarbus gamtai ir įdomus, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria šis istorinis LDK žvėris, ir kokia atsakomybė tenka mums, kai su juo reikia išsitekti derlingiausiosiose Lietuvos žemėse.  Šiandien turime daug klausimų, kaip toliau norime elgtis su stumbrais, į juos atsakymų reikia ieškoti visiems kartu, o pradėti nuo pažinties.

GAA „Baltijos vilkas“ šiam renginiui baigia gaminti natūralaus dydžio stumbro maketą, kad pajustume šio žvėries grožį ir didybę. Mes gavome leidimą iš Olandijos organizacijos ARK Nature ir išvertėme jų kurtą piešinį apie stumbrą kaip kertinę ekosistemų rūšį, norime juo su jumis pasidalinti. Parengėme ir išspausdinome vaikams atvirukų su kanopiniais Lietuvos žvėrimis ir jų pėdsakais, bei lipdukų su stumbrais. Esame dėkingi gamtos fotografams Romualdui Barauskui, Mariui Čepuliui, Renatui Jakaičiui, Viliui Paškevičiui, kurių nuotraukas panaudojome gamindami dalomąją medžiagą šiam ir būsimiems renginiams. Visi stumbrai nuotraukose – nufotografuoti Lietuvoje, laisvėje.

Taigi, laukiam Jūsų su šeimomis kovo 17-tą. Renginys nemokamas.

GAA „Baltijos vilkas“

The post Kovo 17 d. – renginys apie stumbrus appeared first on Baltijos vilkas.

„Aš nesu prieš vilką, bet…“, – tokiais žodžiais savo pasisakymus pradėdavo į Tauragę gruodžio 16 dieną susirinkę ūkininkai, medžiotojai, seniūnai, savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai ir kiti, kam skauda dėl padidėjusio plėšrūnų aktyvumo šioje apskrityje. Viskas turi savo priežastis ir savo sprendimo būdus, todėl šioje, Europos Parlamento nario Bronio Ropės organizuotoje diskusijoje bandyta atsakyti į tris pagrindinius klausimus. Pirma, kaip patobulinti dabar galiojantį kompensacinį mechanizmą, kad jis būtų maksimaliai sąžiningas. Antra, kokios prevencinės gyvulių apsaugos priemonės yra efektyviausios. Ir trečia, kaip organizuoti vilkų medžioklę, kad ji padėtų ūkininkams, o ne pakenktų.

Mes visi – tiek už vilką, tiek už ūkininkus

Tai jau ne pirma panaši švietėjiška diskusija, vykusi Lietuvoje, bet visos kitos baigdavosi pykčiais ir piktais straipsniais „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje. Matydamas, kad į Tauragės savivaldybę besirenkantys žmonės pradėjo zonduoti vienas kitą „Tu už vilką, ar už ūkininkus?“, B. Ropės padėjėjas aplinkosaugos klausimais Andrejus Gaidamavičius pradėjo gelbėti padėtį ir renginio pradžioje tarė: „Pabandykime šį kartą kitaip. Neskirstykime vieni kitų pagal pažiūras, nes plačiąja prasme visi esame bendraminčiai. Pabandykime žengti didelį žingsnį į priekį ir ieškoti sutarimo, kuris tenkintų visus.“ Jis papasakojo, kad būtent nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos iškovojo, kad ūkininkai gautų kompensacijas už vilkų padarytą žalą. Taip pat iškovojo, kad būtų kompensuojamos prevencinių priemonių įsigijimo išlaidos tiek iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos, tiek iš Kaimo plėtros programos. Nes jau iš anksto buvo žinoma, kad kuo bus didesnė vilkų daroma žala, tuo patiems vilkams gyventi bus blogiau.  „Sistema sukurta, bet tam, kad ji pradėtų gerai veikti, dar reikia labai daug padaryti. Geriausias pavyzdys, kaip puikiai veikia prevencija, yra Lenkija. Šalyje, kurioje vilkų yra tris kartus daugiau nei Lietuvoje, patiriama žala yra tris kartus mažesnė. Jei gali jie, galime ir mes“, – kalbėjo A. Gaidamavičius.

Kaip atsiranda „probleminiai vilkai“

Tauragės apskrityje daugiausia nuo vilkų išpuolių šiemet nukentėjo Šilalės rajonas. Šios savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra skundėsi ilga ir per daug biurokratizuota tvarka norint gauti leidimą ne sezono metu nušauti problemas keliantį vilką. Susirašinėjimas su Aplinkos ministerija šiuo klausimu trukdavo kelis mėnesius ir nedavė jokių rezultatų. Visgi, kaip patikino diskusijoje dalyvavęs Aplinkos ministerijos atstovas Zbignev Glazko, nuo šių metų rugsėjo specialių leidimų nušauti vilką tvarka supaprastinta, kad veikti galima būtų operatyviai. Tačiau net ir išduodant kelias dešimtis tokių leidimų į metus, nesant sniego Lietuvoje pavyksta sumedžioti tik vieną-kitą vilką. Tą patvirtino ir diskusijoje dalyvavę vietos medžiotojai. Svarbu stengtis, kad vilkai ir vilkų šeimos netaptų probleminėmis, o tokiomis jos tampa dėl kelių priežasčių. Kaip teigė Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius, pripratinti vilką misti vien naminiais gyvuliais nesunku. Viena pagrindinių klaidų yra tikėtis, jog vilkų ataka nepasikartos ir nesiimti apsaugos priemonių. Bet po kelių dienų ji pasikartoja ir kartojasi tol, kol pas ūkininką nelieka gyvulių. Vilkai, kaip ir visi kiti laukiniai plėšrūnai, specializuojasi savo grobio paieškoje, todėl tam, kad nepakreipti jo elgesio žmogui netinkama linkme, būtina jau po pirmos atakos bent savaitę gyvulių nakčiai nepalikti be priežiūros. Neretai ūkininkai patys pradeda auginti ne tik savo naminius gyvūnus, bet ir vilkus juo nesąmoningai pratindami prie naminių gyvulių mėsos, išveždami gaišenas į mišką, o ne jas utilizuodami.

Ūkininkai galėtų gauti didesnę paramą, jei ne biurokratiniai klaidžiojimai

Į diskusiją atvykęs Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ilgai ir išsamiai aiškino kaip yra skiriamos kompensacijos ir išsklaidė daug mitų, kurių yra prisikūrusios vietos valdžios įstaigos. Vienas tokių mitų yra tai, kad ūkininkas negali gauti kompensacijos už patirtą žalą, jei iš to paties fondo jau yra gavęs pinigų prevencijai. „To negali būti“, – stebėjosi R. Krasuckis ir Z. Glazko bei pažadėjo padėtį aiškintis Vilniuje. Savivaldybės ne tik skirtingai traktuoja kompensacijų skyrimo tvarką, bet ir nėra atsinaujinusios atitinkamų taisyklių. Daugelyje savivaldybių jos nekeistos nuo 2011 metų, kur kompensacijos numatytos tik miško tvėrimui nuo kanopinių žvėrių, o ne ganyklų tvėrimui nuo vilkų. Apsaugai nuo plėšrūnų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas Seimas leido naudoti dar 2013 metais, tačiau, dėl biurokratinių klaidžiojimų iki šiol prevencinėms priemonėms savivaldybės neskyrė nė vieno euro iš praėjusiais metais šioje programoje nepanaudotų 800 tūkst. eurų. Dėl nežinojimo ūkininkai nesinaudoja ir Kaimo plėtros programos parama, pagal kurią galima kompensuoti iki 70 proc. prevencinių priemonių įsigijimo išlaidų. Be to, ir dėl pačios žalos kompensavimo į savivaldybes kreipiasi ne visi ūkininkai. Vieni dėl to, kad jų gyvuliai nėra įtraukti į apskaitą (neturi „auskarų“), kiti dėl to, kad išnaudoja nustatytą paramos limitą už kitus patiriamus nuostolius, o treti dėl didelio biurokratizmo ir kad tenka per daug ilgai laukti žalos įvertinimo komisijos, jei žala įvyksta ne darbo dienomis.

Diskusijoje dalyvavęs Eržvilko seniūnas siūlė supaprastinti padarytos žalos įvertinimo metodiką, nes ji tokia plati, kad savivaldybės komisija, norėdama, gali beveik visada rasti prie ko prisikabinti ir kompensacijos neskirti. „Metodiką galima supaprastinti, bet nesuprantu iš kur savivaldybėms gali kilti toks noras neskirti kompensacijų savo žmonėms“, -  dar kartą nusistebėjo Žemės ūkio ministerijos atstovas Rimantas Krasuckis. Jis taip pat teikė didelę reikšmę prevencijai, bet kadangi iki šiol sunku rasti ir įsigyti tinkamas priemones, iškėlė mintį, kad galbūt pati valstybė galėtų aprūpinti jomis ūkininkus, vietoje to, kad dalintų pinigus, kurie nežinia, kiek efektyviai bus panaudoti.

Ūkininkams į pagalbą skuba visuomeninis „Sveikos avies“ projektas

Plačiau šias prevencines priemones pristatė „Baltijos vilko“ organizacijos atstovas A. Laurinavičius. Remdamasis eksperimentinių ūkių, veikiančių Lietuvoje, patirtimi, jis siūlo naudoti tris pagrindines priemones: elektrinę juostinę tvorą, elektrinį tinklą ir stambius aviganius šunis. Kaip laikina apsaugos priemonė gali būti naudojamos vėliavėlės, kurios naudojamos ir vilkų medžioklėje. Visos šios priemonės yra efektyvios tada, kai laikomasi jų įrengimo taisyklių, aprašytų interneto svetainėje www.saugiavis.lt. Ši svetainė sukurta pasinaudojant geriausia Europos praktika ir net pati Europos Komisija rekomenduoja ją naudoti visoje Europos Sąjungoje. „Saugi avis“ -  vien tik iš gyventojų pajamų mokesčio 2 proc. paramos remiamas gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ projektas, kuris kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio ir pasisekimo. Jo reikšmę didina ir tai, kad Lietuvoje auginamų avių ir mėsinių galvijų skaičius padvigubėja kas keleri metai ir, netaikant jokių prevencinių apsaugos priemonių, ūkininkų patiriama žala padidėja, nors pati vilkų populiacija didėja nežymiai. „Įsivaizduokime situaciją, kai aplink mišką, kuriame gyvena vilkai, staiga iš visų pusių ima kurti avių ūkiai ir nė viename iš jų gyvuliai nėra saugomi. Kuo daugiau padėsi maisto vilkui ant pietų stalo, tuo daugiau jis ir suės. Čia ir yra pagrindinė priežastis, kodėl atsiranda tokie karšti taškai kaip Šilalė, Kupiškis, Vištytis ir kiti“, – diskusijoje savo nuomonę dėstė A. Laurinavičius.

Padėtį paaštrino ir kai kuriuose miškuose išmedžioti šernai

Pabaigoje žodį taręs „Žvėrinčiaus“ vadovas Petras Dabrišius, pats auginantis vilkus miško aptvare, pasiūlė įsijausti į šio plėšrūno padėtį. „Vilkas šiandien jaučiasi kaip konclageryje. Kiekviena iškirsta plyna biržė tuojau pat apstatoma medžiotojų bokšteliais, iš kurių medžiojamą ir naktį. Mums saulė šviečia dieną, o vilkui saulė yra mėnulis. Palikime vilką ramybėje nors naktį, nevykime jo iš jo paties namų“, – kalbėjo P. Dabrišius, pasiūlęs uždrausti rengti medžiokles naktimis. Kartu jis pastebėjo, kad daug kur vilkų daroma žala padidėjo dėl išmedžiotų šernų, mat toks buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paliepimas. Niekas iki šiol negali tvirtai pasakyti, ar šernų išmedžiojimas davė kokios nors naudos kovojant su afrikiniu kiaulių maru, bet kai kuriuose rajonuose šio natūralaus vilkų grobio smarkus sumažėjimas pavirto didesne žala naminių gyvulių augintojams.

Svarbu suvokti, kad problema nėra mažareikšmė

Vilkų ir ūkininkų konfliktas šimtmečiais buvo sprendžiamas tik vilkų medžiokle, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad vien tik medžioklė nepadeda išvengti nuostolių, nebent išmedžiotum visus vilkus iki vieno. Kai kuriais atvejais, kai buvo suardoma iki tol rūpesčių žmonėms nekėlusi vilkų šeima, žalos mastai staiga padidėdavo. Nors problema iš pirmo žvilgsnio atrodo mažareikšmė, liečianti tik vieną gyvūnų rūšį, bet dėl tokio požiūrio ji ir liko neišspręsta. Ši problema, visų pirma, yra labai sudėtinga, reikalaujanti daug ekologijos žinių, daug pastangų tiriant situaciją ir daug vadybinių sugebėjimų. Šią problemą įmanoma spręsti tik sutelktai ir viena kryptimi dirbant visoms suinteresuotoms pusėms, dedant pastangas tiek ūkininkams, tiek aplinkosaugininkams, įsiklausant ir kalbant argumentais, o ne emocijomis. Diskusijoje šį kartą negalėjo dalyvauti Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, tačiau neabejojama, kad naujoji valdžia pademonstruos iš principo kitokį požiūrį, ir į šią labai konkrečią problemą ir vietoje konfrontacijos pasirinks glaudų bendradarbiavimą. Nuo to bus tik geriau ir ūkininkui, ir vilkui.

Nuoširdžiai dėkojame Tauragės rajono savivaldybei bei jos merui Sigitui Mičiuliui už diskusijai suteiktą salę ir galimybę organizuoti šį renginį. Taip pat dėkojame renginyje dalyvavusiems atstovams iš Tauragės maisto ir veterinarijos tarnybos, Viešvilės gamtinio rezervato, Tauragės ūkininkų sąjungos, Šilalės ūkininkų sąjungos, žiniasklaidos.

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuro informacija

Nuotraukos – Daivos Puplauskienės

Grafinė medžiaga – Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“

The post Saugi avis vilkų gyvenamojoje teritorijoje. Misija (ne)įmanoma? appeared first on Baltijos vilkas.

Sausio 19 d. 20 val. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas” kviečia visus, kam įdomūs vilkai, į vilkų sambrūzdį Etnobare (Basanavičiaus g. 1, Vilnius). Tai pirmas akcijos „Vilkai kalba” renginys. Kviečiame susiburti, paklausyti paskaitos, pažiūrėti filmą, padiskutuoti.

Etnobare lankytojus pasitiks natūralaus dydžio vilkų maketai. Trumpoje paskaitoje apie vilkus sužinosite neįtikėtinų dalykų, o savo turimas žinias galėsite pademonstruoti diskusijose ir žaidimuose. Renginio dalyviai bus apdovanoti spalvingais lankstinukais apie vilką, o išmintingiausieji – prizais. Vilkų sambrūzdyje žiūrėsime režisieriaus P. Abukevičiaus filmą „Vilkų šeima”, sukurtą 1981 metais. Stebėdamas ir filmuodamas vilkus režisierius bandė perteikti mums dalelę vilkų pasaulio. Filmo trukmė – 18 minučių.

Akcija „Vilkai kalba” įvairiais renginiais kvies atsigręžti į gamtą, pažvelgti į pasaulį vilkų akimis ir pamatyti, kaip jiems, žvėrims, sekasi gyventi mūsų, žmonių, kaimynystėje. Vilkų sambrūzdyje Etnobare bus pristatyta akcijos idėja, tikslai, renginiai. Susidomėję galės įsitraukti į akcijos veiklą.

Mes – nevyriausybinė gamtosauginė organizacija „Baltijos vilkas“ – kviečiame visus kartu ieškoti būdų, kaip taikiai sugyventi su Lietuvos laukinės gamtos simboliu vilku.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Kvietimas į vilkų sambrūzdį Etnobare appeared first on Baltijos vilkas.

Atidarysime Vaivos Šaulienės grafikos darbų parodą „Vilko takais“, klausysimės Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovo pranešimo bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Gamtos skyriaus vedėjo dr. Mindaugo Lapelės pastebėjimų apie vilką lietuvių tautosakoje. Vėliau keliausime pasižvalgyti ir gido paklausyti po Čepkelius.

Kviečiame pažinti, suprasti ir atrasti vilko vietą gamtoje bei mūsų gyvenimuose.

Taip pat norintys kviečiami pasilikti tradicinėje Marcinkonių miestelio šventėje (nuo 18 val.), kurio herbe puikuojasi net trys vilkai.

Renginio data: 2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis.

Laikas: 13 val.

Vieta: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Lankytojų centras, Marcinkonys, Šilagėlių g. 11.

Dzūkijos nacionalinio parko informacija

The post Dzūkijos nacionalinis parkas kviečia į renginį “Vilkas” appeared first on Baltijos vilkas.

Retas neturi nuomonės apie vilką arba yra jam abejingas. Vieniems jis kelia baimę ir neapykantą, kiti juo žavisi. Tačiau vienu ir kitu atveju paprastai menkai išmanome apie tai, ką atrodytų gerai pažįstame.

Ar daug kas galėtų pasakyti, kiek Lietuvoje gyvena vilkų? kokia yra vilko šeima? kas šeimoje rūpinasi vilkiukais? kaip atrodo vilko pietūs? Panašūs klausimai mus labiausiai domina žmonių gyvenime, todėl norėdami supažindinti su vilku pirmiausiai mėginame surasti atsakymus į šiuos klausimus.

„Iki šiol nemažai nuveikėme gindami vilkus ir atstovaudami vilkų apsaugos interesams sprendžiant medžioklės, vilkų apskaitos ir kitus klausimus. Tačiau norėčiau, kad mūsų ilgalaikė strategija būtų grindžiama ne kova ir gynyba, bet švietimu ir siekiu iš esmės pakeisti požiūrį į plėšrūnus. Norime ugdyti supratimą, kad laukinę gamtą išsaugoti galėsime tik išmokę su ja sugyventi“, – sakė Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Nuomonę apie vilkus, baimę ir priešiškumą jiems dažnai lemia įsisenėję stereotipai ir elementaraus supratimo trūkumas. Todėl labai džiaugiuosi, kad praėjusių metų pabaigoje parengėme ir išleidome lankstinuką „Vilkas“, kuriame populiariai pasakojama apie vilkus, naminių gyvulių ir šunų apsaugą nepadarant žalos laukinei gamtai. Leidinys gausiai iliustruota nuotraukomis, kurių dauguma – Lietuvos fotografų“, – džiaugėsi viena „Baltijos vilkas“ vadovių.

„Labai džiaugiamės ir tuo, kad tarp fotografijų yra laisvėje gyvenančio vilko nuotrauka. Tai tarsi priminimas, kad turime dirbti ir stengtis, kad ateityje Lietuvoje vilkus ir kitus gyvūnus galėtume sutikti laukinėje gamtoje – ne tik rezervatuose ir zoologijos soduose“, – teigė organizacijos atstovė.

Nuoširdžiai dėkojame savo autorines nuotraukas leidusiems naudoti fotografams, be jų pagalbos šio leidinio nebūtume parengę:

Mariui Čepuliui,
Mariui Kavaliauskui,
Renatui Jakaičiui,
Ritai Bieliakienei,
Sabinai Nowak,
Valdui Augustinui,
Valdui Petroniui,
Vytautui Adomaičiui.

Iš praėjusiais metais Lietuvos piliečių skirtų 2 procentų paramos asociacija išleido 1000 egzempliorių lankstinuko popierinių kopijų, kurios bus dalinamos įvairių reginių ir susitikimų metu. Nuoširdžiai dėkojame organizaciją parėmusiems žmonėms. Jūs esate tikrieji vilkų ambasadoriai!

Primename, kad vasario 25 dieną 19 val. sostinės muzikos klube „Tamsta“ organizuojama diskusija, skirta laukinės gamtos ir vilko kaip vieno iš jos simbolių išsaugojimo temai.

„Mokslinės kavinės“ formato diskusijoje dalyvaus tetaro režisierius Gintaras Varnas, gamtosaugininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius, ūkininkas Žilvinas Augustinavičius, medžiotojas Algis Petrauskas ir kiti skirtingas nuomones vilkų klausimu turintys žmonės. Prie diskusijų galės prisijungti visi susirinkę.

Diskusijoje bus ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: Vilkų apsauga – mada ar būtinybė? Vilkas ir žmogus: skirtingi ar panašūs? Ar sugyvensime su vilku? ir kt.

Renginio partneris – „Baltijos aplinkos forumas“, renginį remia muzikos klubas „Tamsta“, renginio informacinis rėmėjas – interneto portalas „Grynas.lt“.

Renginys nemokamas ir atviras visiems. Renginio pradžia – 19 val. (durys atidaromos nuo 18.30 val.). Renginys truks iki 21 val.

The post Pristatome lankstinuką apie vilką ir dėkojame gamtos fotografams appeared first on Baltijos vilkas.