Trumpai apie vilkų elgseną. Naminius gyvulius vilkai puola dėl to, kad šie yra lengvai pasiekiamas grobis, todėl yra būtina rūpintis naminių gyvulių apsauga, kad jie nebūtų vilkams lengvai prieinami. Nors yra kalbama apie probleminius vilkus, kurie įninka pjauti gyvulius, apibrėžti, nuo kada vilką jau reikia laikyti probleminiu ir kaip medžiojant jį atskirti nuo neprobleminių – sudėtinga. Atokiau nuo namų esančius lengvai prieinamus avis ir veršius pjaus bet kuris vilkas. Jeigu jam seksis tokia medžioklė, jis drąsės ir su laiku paskui gyvulius ateis prie sodybų ir eis į kiemus, bandys įveikti jam tveriamas kliūtis ir apsisaugojimui reikės dėti vis daugiau pastangų. Todėl be pastangų sumedžioti jau suproblemėjusį individą, labai svarbu įdiegti veikiančias apsaugos priemones ūkiuose, antraip sumedžiojimas žalos problemą išspręs tik laikinai – gyvuliai pritrauks naujus vietoje sumedžiotų į teritoriją atsikėlusius vilkus.

Trumpai apie apsaugos priemones. Kad apsaugos priemonės būtų veiksmingos, svarbu tinkamai jas pasirinkti ir taikyti. Dalis priemonių, pavyzdžiui, garsinės patrankos, tinka tik ribotą laiką, vėliau žvėrys prie jų pripranta ir nebekreipia į jas dėmesio. Todėl nuolatinis garsinių patrankų taikymas neturi prasmės, tačiau jos gali būti taikomos trumpais periodais, kol neveikia nuolatinės priemonės. Kitos priemonės, kaip vielinės tvoros, bus veiksmingos, jei bus pagalvota apie apsaugą nuo pasikasimo ir pan. Todėl jei ūkininkas teigia, kad jo taikomos priemonės nepadeda, greičiausiai yra spragos, kurias reikia taisyti, ir tos pačios priemonės gali būti veiksmingos, pakoregavus jas ar jų taikymą.

GAA „Baltijos vilkas“ siūlymas. Mūsų nuomone, tokius atvejus kaip ūkininkės Rūtos ir kiti, kur kartojasi vilkų antpuoliai, reikia pradėti spręsti nuo profesionalaus ūkyje taikomų apsaugos priemonių įvertinimo bei rekomendacijų ar įpareigojimo ūkininkui, kaip jas pakeisti. Taikomų priemonių vertinimas turėtų būti atliekamas pačiame ūkyje, kad būtų matomos visos detalės. Pavyzdžiui, išklausius ūkininkės pasakojimą posėdyje, atrodo, kad vilkai gali įlįsti į jos gyvulių tvartus. Bet pastatą galima įrengti taip, kad vilkas negalėtų į jį patekti. Specialistų komanda, atvykusi į ūkį, matytų, kur yra vilkui pralendamos angos ar peršokamos tvorų atkarpos. Tokia specialistų komanda galėtų rinkti objektyvius duomenis, kada kokios priemonės padeda ir kokios – ne, kur yra dažniausios apsaugos priemonių taikymo klaidos ar sunkumai (šiuo metu rekomenduojant priemones remiamasi kitų valstybių patirtimi). Specialistų komanda galėtų labai padėti apsaugos priemonių įsigijimui kompensuoti skiriamas lėšas panaudoti tinkamai ir gauti norimą rezultatą.

Mūsų nuomone, medžiotojų įpareigojimas sumedžioti nustatomus vilkų limitus konkrečių žalos taškų problemos neišspręs. Medžioklė gali žalą didinti dėl suardomų vilkų šeimų bei dėl ūkininkų klaidingo manymo, kad po medžioklės sezono žalos nebebus, tad gyvulių nereikia saugoti. Probleminių vilkų sumedžiojimas žalą gali sumažinti tik laikinai, jei nebus imtasi tinkamos gyvulių apsaugos.

Taip pat norime pabrėžti, kad vilkų atėjimas prie sodybos ar į sodybą paskui gyvulius bei vilkų matymas iš transporto priemonių nereiškia, kad vilkai kėsinasi į žmogų. Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyva (LCIE) neseniai paskelbė rekomendacijas dėl drąsių vilkų traktavimo ir valdymo, kuriose paaiškinama, koks vilko elgesys turėtų būti laikomas grėsmingu ir kokių priemonių derėtų imtis skirtingais atvejais:

http://www2.nina.no/lcie_new/pdf/636870453845842163_PPS_bold%20wolves.pdf

Daugiau informacijos apie gyvulių apsaugos priemones sutelkta čia: www.saugiavis.lt

The post GAA “Baltijos vilkas” raštas Aplinkos apsaugos komitetui dėl vilkų žalos appeared first on Baltijos vilkas.

Komiteto posėdyje, deja, neatrodė, kad komiteto nariai būtų su kreipimusi bent susipažinę. Vienintelis komiteto tikslas buvo – vilkų medžioklės limitas.

Skelbiame mūsų kreipimąsi.

Gerbiami Kaimo reikalų komiteto nariai,

Dėkojame, kad pakvietėte dalyvauti komiteto posėdyje temos „Dėl vilkų daromos žalos žemės ūkyje ir jų skaičiaus valdymo“ aptarime. Prieš diskusiją norime darsyk priminti, kad žalos valdymas ir populiacijos valdymas nėra vienas ir tas pats. Žalos valdymui neskiriamas reikiamas dėmesys jau daug metų, o toliau nedarniai plėtojant gyvulininkystės ūkį ši problema auga ir augs. Vien medžioklės limitai negali išspręsti šios problemos, todėl būtinas daug didesnis dėmesys žalos prevencijos bei atlyginimo priemonėms. Taip pat norime atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

I.  Žala – kompleksinė problema, kuri iki šiol nėra iš esmės sprendžiama

2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas numatė 17 priemonių, kurios turėtų užtikrinti ne tik tinkamą vilko apsaugą, bet ir taikesnį sambūvį su žmogumi. Nauja plano redakcija numato medžioklės limitus didinti dvigubai, tačiau ir vėl nieko nėra daroma kitais žalos valdymo klausimais (švietimas, apsauga, kompensacijos, spec. sumedžiojimo leidimai ir kt.). Dar 2014 metais Plane buvo numatyta, kad už uždavinio „5. Ūkinių gyvūnų apsauga ir žalos prevencija“ įgyvendinimą yra atsakingos Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, NVO, o įgyvendinimo terminas iki 2015-06-01, tačiau uždavinys nėra įgyvendintas iki šiol. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien turime tokią situaciją, kokią turime.

II.  Avių ir galvijų skaičius Lietuvoje sparčiai išaugo, kartu augindamas ir žalą

Nuo 2012 metų pradėtos mokėti tiesioginės išmokos už avių ir mėsinių galvijų auginimą – tai lėmė itin sparčią gyvulininkystės plėtrą, taip pat tiesiogiai prisidėjo prie žalos augimo ir dėl to didėjančio nepakantumo vilkams. Atsakingos institucijos privalo užtikrinti, kad ši, – kaip ir bet kuri kita, – ūkininkavimo šaka bei jos plėtra visų pirma būtų darni ir draugiška aplinkai, o ne tiesiog vykdoma Lietuvos gamtos ir laukinės gyvūnijos sąskaita.

Aukščiau pateikta schema ir lentelė iliustruoja gyvulių skaičiaus augimą ir parodo, kad vilkų žalą patiria maža dalis gyvulių augintojų, o savivaldybių apskaičiuota žala (pastaba: per visus metus ji yra 2–2,5 karto didesnė, nei iki rugsėjo 1 d.) sudaro tik nedidelę dalį nuo išmokėtų tiesioginių išmokų gyvulininkystės plėtrai skatinti.

III.  Didelė žalos dalis patiriama pakartotiniuose užpuolimuose, nuo kurių ir reikėtų pradėti

2014-2017 metais daugiau nei pusė žalos (56 proc.) patirta pakartotiniuose užpuolimuose, t.y. ūkiuose, kurie prieš tai jau buvo nukentėję. Net ketvirtadalis (24 proc.) žalos padaryta viso labo 46 tuose pačiuose ūkiuose. Pakartotinė žala yra lengviausiai išvengiama žala, todėl siūlome pradėti būtent nuo šių ūkių ir išnagrinėjus lokalią situaciją ieškoti jiems tinkamiausių apsaugos sprendimų. Išmoktas pamokas bus galima taikyti ir kituose ūkiuose ateityje.

IV.  Greta kasmet vykdomos vilkų medžioklės būtina taikyti ir sugyvenimo priemones

Gyvulius auginančiam ūkininkui reikia aktualios informacijos apie užpuolimų grėsmę, patikimų žinių apie tinkamas apsaugos priemones, finansinės pagalbos jas įsigyti, o žalos atveju sąžiningų kompensacijų ir kitokios pagalbos.

Saugomos gyvūnų rūšies medžioklės limitų kaitaliojimas šių klausimų nesprendžia, tačiau būtent jam kasmet skiriamas didžiausias institucijų dėmesys, o visa kita lieka paraštėse. Jei taip tęsime ir toliau, tai ir toliau kasmet susitikę komitetuose kalbėsime apie vis tas pačias problemas. Todėl raginame Žemės ūkio ministeriją ir Kaimo reikalų komitetą apjungti pajėgas su Aplinkos ministerija ir vilkų žalos problemą imti spręsti kompleksiškai bei iš esmės.

Mes esame pasirengę prisidėti prie šių darbų, taip pat ir toliau vystydami savanorišką iniciatyvą SaugiAvis.lt, tačiau tolesniam progresui būtinas institucijų dėmesys ir indėlis.

Pagarbiai,
GAA „Baltijos vilkas“ ir iniciatyvos „Saugi avis“ komanda

The post GAA „Baltijos vilkas“ kreipimasis į Kaimo reikalų komitetą appeared first on Baltijos vilkas.

GAA „Baltijos vilkas“ narys Andrius Laurinavičius pabrėžė, kad nėra retas atvejis, kai laukiniai žvėrys, taip pat ir vilkai, ateina į atokesnių sodybų kiemus, prie tvartų, todėl palikti atviras duris nėra saugu, gyvuliai, esantys ne uždarame tvarte ir ne saugiame aptvare, gali būti užpulti. „Rekomendavome Jolantai įsigyti dar vieną Podhalės aviganių veislės šunį, nes vokiečių aviganis ir bordekolis negali apsaugoti gyvulių nuo vilkų. Taip pat pasiūlėme tvartą apsitverti aukštu elektriniu aptvaru, kuriame ganytųsi ožkos, o aviganiui būtų patogiau ginti savo teritoriją. Džiaugiamės, kad ši ūkininkė nepalieka gyvulių toli laukuose ir ieško papildomų apsaugos variantų“, – teigė Andrius Laurinavičius.

Taip pat Andrius patarė ūkininkei kreiptis paramos apsaugos priemonėms įsigyti į savivaldybę, nes šiuo metu kiekviena savivaldybė pagal įstatymus gali skirti lėšų ir vilkų užpuolimų prevencijai, ne tik žalos atlyginimui.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

Nuotraukos iš ūkininkės Jolantos asmeninio archyvo

The post Aviganis neapsaugojo ožkos appeared first on Baltijos vilkas.

Pagal Vilko apsaugos planą ir žiemą vykusios apskaitos rezultatus turėjo būti nustatytas iki 53 vilkų sumedžiojimo limitas. Tačiau buvo nuspręsta pasinaudoti išimtimi, leidžiančia išskirtiniais atvejais nustatyti ir didesnį. Nors sprendimas grindžiamas išaugusia žala, tačiau ir 53 vilkų limitas būtų visu 40 procentų didesnis už pernykštį sumedžiojimą ir su kaupu kompensuotų žalos išaugimą. Kadangi šių metų limitas vien tik aritmetiškai nepaaiškinamas, tai nėra jokių abejonių, kad jį nustatant didelę įtaką turėjo atviras spaudimas iš pigius politinius taškus priešrinkiminiais metais renkančių Žemės ūkio ministerijos politikų bei iš agresyviausių Seimo medžiotojų frakcijos, vadovaujamos B. Bradausko.

Žalos skaičiavimai turi ir antrąją pusę. Pagal oficialią statistiką 2014 metų rugsėjo 1 d. šalyje buvo auginamos 135.987 avys, o šių metų rugsėjo 1 d. – jau 162.287. Ir nors per metus Lietuvos laukuose atsirado 26.300 papildomų neapsaugotų avių (20 procentų metinis augimas), tačiau dėl žalos išaugimo kaltinami ir baudžiami vilkai. Reikia priminti, kad per metus vilkai papjauna vos kelis šimtus iš pusantro šimto tūkstančio avių, kas sudaro mažiau nei 0,5 procento auginamų avių. Tačiau dėl spaudos potraukio skandalingoms antraštėms problemos mastas išpučiamas beveik iki valstybinės katastrofos lygio.

Verta prisiminti, kad tokia intensyvi gyvulininkystės plėtra vyksta tik dėl tiesioginių išmokų iš Kaimo plėtros programos fondų. Ir nors pati programa skirta skatinti tvarią ūkio plėtrą, o vienas iš jos prioritetų yra aplinkos apsauga, tačiau programą administruojanti Žemės ūkio ministerija pasirinko paprasčiausią ir mažiausiai pastangų reikalaujantį kelią. Ūkininkai tiesiog gauna išmokas, tačiau jiems nėra suteikiama net minimali informacija apie Lietuvoje gyvenančius plėšrūnus ir žalos prevenciją. Per paskutinius penkis metus avių ir mėsinių galvijų augintojams jau išmokėta kelios dešimtys milijonų eurų išmokų, tačiau nė vienas euras nebuvo skirtas švietimui apie savo augintinių apsaugą. Būna, kad ūkininkas apie vilkus pirmą kartą sužino tik radęs papjautas savo avis. Tokiu būdu vietoje tvarios plėtros skatinimo mokesčių mokėtojų pinigais kuriamas konfliktas tarp žmogaus ir gamtos, kuriame nukenčia abi pusės.

Tik po atkaklaus Aplinkos ministerijos ir GAA „Baltijos vilkas“ spaudimo Žemės ūkio ministerija šiemet numatė finansines priemones Kaimo plėtros programoje, remiančias apsaugos įrengimą. Tačiau dėl didelių apribojimų (ūkio metinė produkcija turi viršyti 8.000 eurų), papildomos biurokratijos ir paprasčiausios informacijos stokos jos efektyvumas kol kas yra labai abejotinas. Nesulaukdama atsakingų institucijų konkrečių veiksmų, GAA „Baltijos vilkas“ šiais metais pradėjo iniciatyvą „Saugi avis“, kurios tikslas – padėti ūkininkams susirasti ir keistis informacija bei patirtimi apie gyvulių apsaugą. Šį visuomeniniais pagrindais ir be jokio finansavimo vykdomą projektą palaiko Aplinkos ministerija ir Lietuvos avių augintojų asociacija. Tuo metu tiesiogiai už ūkininkų ir jų augintinių gerovę atsakinga Žemės ūkio ministerija renkasi konfrontacijos ir atsakomybės kratymosi kelią, reikalaudama už jų pačių vykdomą agresyvią ir chaotišką gyvulininkystės plėtrą bausti vilkus ir kitus laukinius gyvūnus.

Pasirinktas sprendimas nustatyti didelį sumedžiojimo limitą ne tik kad neišspręs ūkininkų problemų, bet ilgainiui jas dar labiau pagilins. Tęsiama intensyvi gyvulininkystės plėtra reikš, kad žala augs, net jei vilkų ir mažės. Vilkų medžioklė turi savo natūralias ribas, taip pat šie plėšrūnai Lietuvos miškuose gyvens ir ateityje. Todėl gyvulių apsauga buvo, yra ir bus vienintelė patikima priemonė apsaugoti savo augintinius, investicijas ir pragyvenimo šaltinį. Toks sprendimas kaip šiais metais tik padės kai kuriems politikams pademonstruoti, kad jie irgi dirba, bei patenkins mažos visuomenės grupės poreikį pasipuikuoti vilko kailiu ar kaukole. Tačiau jis taip pat užmaskuos tikrąją problemą ir jos sprendimo būdus. O tuo metu vilkai kaip pjovė, taip ir toliau pjaus neapsaugotus naminius gyvulius, varydami į neviltį apgautus ūkininkus.

GAA “Baltijos vilkas” informacija

The post Už chaotišką gyvulininkystės plėtrą vilkai baudžiami rekordine medžiokle appeared first on Baltijos vilkas.

Pagal kinų kalendorių vasario 19 dieną prasideda naujieji – ožkos arba avies – metai. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ šiuos metus skelbia „Saugios avies“ metais. „Saugios avies“ iniciatyva skirta padėti ūkininkams apsaugoti gyvulius nuo vilkų. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad žalos prevencijos priemonės būtų plačiai naudojamos Lietuvoje. Iniciatyvos metu kartu su ūkininkais ieškosime ir pritaikysime Lietuvai veiksmingas priemones, taip pat kartu su valdžios institucijomis ieškosime būdų paremti jų įsigyjimą.

Ką darysime

Vilkai pjauna ūkininkų gyvulius – tai yra faktas ir tai yra bėda. Tačiau skaudžiausia problema yra tai, kad vilkai pjauna neapsaugotus gyvulius. Nesaugoma avis ar veršelis vilkui skiriasi nuo stirnos tik tuo, kad juos daug lengviau pagauti ir papjauti. Todėl jis kartais surizikuoja peržengti žmogaus baimę, kad pasivaišintų lengvu ir sočiu grobiu.

Ką ūkininkas turėtų daryti? Aišku – saugoti savo turtą. Tačiau nėra viskas taip paprasta. Ūkininkui reikia gauti patikimą informaciją apie apsaugos priemones, įsitikinti, kad jos tinkamos būtent jo ūkiui, patikėti, kad prevencija apsimoka. Tada jis turi surasti, kur priemones įsigyti, sugebėti jas įsirengti, galų gale surasti tam pinigų. „Saugios avies“ iniciatyva ir spręs šias problemas.

Ką daryti, kur kreiptis ir ko tikėtis, jei vilkai papjovė gyvulius? Kokios yra apsaugos priemonės, kokie jų privalumai ir trūkumai bei kur jas galima įsigyti? Kur daroma žala ir kyla didžiausia užpuolimų rizika? Kokios yra galimybės gauti paramą apsaugai įsirengti? Šie klausimai kyla gyvulių apsauga susirūpinusiam ūkininkui, o atsakymus į juos nėra lengva surasti. Todėl iniciatyvai sukūrėme svetainę www.SaugiAvis.lt, kurioje ūkininkas ras viską, ką jam reikia žinoti apie žalą bei jos prevenciją. Kartu su partneriais ir pačiais ūkininkais informaciją pildysime bei tikslinsime visos iniciatyvos metu, kad metų gale turėtume patikimą ir išsamų žinių šaltinį.

Praėjusiais metais Vištyčio seniūnijoje įrengėme eksperimentinį elektrinį aptvarą veršelių apsaugai.  Ir jis puikiai pasiteisinio – vilkai apsukdavo ratu ir pasišalindavo nieko nepešę. Todėl šiais „Saugios avies“ metais įrengsime daugiau apsaugos priemonių nuo vilkų kenčiantiems ūkininkams. Šiuo eksperimentu siekiame praktiškai patikrinti bei pademonstruoti apsaugos efektyvumą.

Karštuose taškuose rengsime seminarus ūkinininkams, kuriuose diskutuosime apie vilkų žalą ir galimas išeitis. Taip pat toliau dirbsime su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, kad greta kompensacijų už jau padarytą žalą būtų skiriamos lėšos ir gyvulių apsaugai.

Nors iniciatyvos simbolis yra avis, tačiau vienodo dėmesio sulauks visi gyvuliai, kurie Lietuvoje nukenčia nuo vilkų – veršeliai, karvės, ožkos ir kiti. Iniciatyva numatyta 2015-iems metams, tačiau darbai vyks ir vėliau, o svetainėje per metus sukaupta informacija bus nuolat atnaujinama.

Kodėl būtent dabar

Lietuvoje nuo vilkų dažniausiai nukenčia avys. Stambesni galvijai neretai pajėgūs patys apsiginti, o avys yra bejėgės ir jų saugumas priklauso vien tik nuo žmogaus. Dėl teikiamos paramos avininkystė sparčiai plečiasi, o nauji ūkiai kuriasi ten, kur nuo seno gyvena vilkai, nepratę susitikti su naminiais gyvūnais savo teritorijose. Todėl problemos ir konfliktai artimiausiu metu tik gilės, jei jau šiandien nebus imamasi priemonių užbėgti jiems už akių.

2014-ieji metai buvo pirmieji, kai ūkininkai ėmė gauti kompensacijas už vilkų padarytą žalą. Seimo priimti įstatymų pakeitimai numato, kad savivaldybės gali skirti lėšas ne tik kompensacijoms išmokėti, bet ir paremti apsaugos priemonių įsigijimą. Tačiau pirma kiekviena savivaldybė turi pasitvirtinti reikiamas tvarkas, ir kol kas tai vyksta labai vangiai. Deja, vien tik žalos kompensacijų mokėjimas nebus efektyvus, jeigu nebus skatinamas apsaugos priemonių įsigijimas. Todėl dabar yra tinkamiausias metas siekti, kad prevencijos rėmimo tvarkos būtų sukurtos ir įgyvendintos.

Ar prevencija apsimoka

O ar išties prevencija reikalinga ir apsimoka? Gal geriau išmedžioti vilkus aplinkiniuose miškuose ir problema pati išsispręs? Natūralus klausimas, kurio atsakymas nėra toks paprastas kaip norėtųsi.

Visų pirma, Lietuvoje vilkai visada gyvens šalia mūsų. Jų medžioklė nėra draudžiama, tačiau yra ribojama tam, kad išliktų gyvybinga, stabili ir ekologiškai efektyvi populiacija. Todėl neverta tikėtis, kad vieną dieną kaimynystėje visai neliks vilkų.

Nors tam tikrais atvejais medžioklė gali padėti spręsti žalos problemą, tačiau ji negali jos išspręsti ilgesniam laikui. Sumedžioti konkretų problemas keliantį vilką nėra paprasta, net kai speciali medžioklė leidžiama tuo metu, kai daroma žala, t. y. vasarą. O sumedžiojus ne tą vilką problema gali netgi pagilėti. Pvz. be suaugusiųjų likę jaunikliai bus nepajėgūs susimedžioti laukinio grobio ir eis į ganyklas. Taip pat reikia neužmiršti, kad vietoje išmedžiotų vilkų ateis nauji, kurie gali būti ne ką draugiškesni gyvulių atžvilgiu.

Žalos kompensacijos atlygina dalį patirtų nuostolių, tačiau nepadengia visų pastangų ir lėšų, skirtų  užauginti gyvūną. Todėl į kompensacijas derėtų žiūrėti kaip į „paskutinį šiaudą“, tačiau jos negali būti vienintelis žalos sprendimas.

Dėl visų šių priežasčių žalos prevencija yra reikalinga, ypač ten, kur didelė užpuolimų rizika. Dar daugiau – prevencija ne tik reikalinga, bet ir apsimoka. Sumažėjusi rizika, kad bus papjauti gyvuliai, jau savaime yra nauda. Tai reiškia, kad ūkininkas gali geriau planuoti savo veiklą ir rezultatus. O gyvuliui užauginti skirtos pastangos ir investicijos nebus nubrauktos pačiu netinkamiausiu metu.

Kaip ir bet kuri apsauga ar draudimas, žalos prevencijos priemonės kainuoja. Tačiau jos paprastai yra ilgaamžės, o galimi nuostoliai praradus savo turtą yra didesni. Be to, priemonių yra įvairių ir jas galima parinkti pagal ūkio galimybes.

Svarbiausia aktyvios apsaugos nauda yra ta, kad ūkininkas tampa situacijos šeimininku. Jam nebereikia viltis, kad kaimynystėn neatsikels netikusi vilkų šeima. Jam nereikia tikėtis, kad medžiotojai sumedžios būtent šiuos vilkus, o ne tuos, kuriuos medžioti lengviau ir įdomiau. Ir jo ūkio sėkmė nebeturės priklausyti nuo to, ar savivaldybė turės lėšų kompensacijoms, jei neapsaugotus gyvulius papjaus plėšrūnas.

Pradžia

„Saugios avies“ iniciatyva pradedama šiandien (sausio 28 dieną) Kalvarijų savivaldybėje vykstančiu seminaru ūkininkams apie vilkus, jų daromą žalą ir apsaugos priemones. Seminarą organizuoja Aplinkos ministerija, GAA „Baltijos vilkas“, Kalvarijos savivaldybė ir Marijampolės miškų urėdija.  Tai pirmas tokio tipo seminaras, kuris vyksta nuo vilkų praėjusį rudenį kentėjusiame regione.

Iniciatyvos veikla vykdoma savanoriškais pagrindais, be etatinių darbuotojų ar finansavimo iš Europos Sąjungos fondų. Lėšų šaltinis – gyventojų skirti 2 proc. nuo pajamų mokesčio bei prie konkrečių darbų įgyvendinimo panorusių prisidėti rėmėjų parama.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

Apsilankykite: www.SaugiAvis.lt

Facebook puslapis: https://www.facebook.com/saugi.avis

The post 2015-ieji skelbiami saugios avies metais appeared first on Baltijos vilkas.

Limitas nustatytas pagal naująjį Vilko apsaugos planą, kuris įsigaliojo šių metų rugsėjo 16-ą dieną (http://www.vilkai.lt/patvirtintas-vilko-apsaugos-planas-2014-09-16). Plane numatyta, kad tais metais, kai vilkų apskaita visoje Lietuvoje neatliekama, nustatomas toks pat limitas, kaip ir ankstesniais metais. Limito dydis gali būti sumažintas, jei per metus sumažėjo vilkų žala arba dalinėje vilkų apskaitoje stebimas populiacijos mažėjimas. Šį pavasarį dėl netinkamų oro sąlygų vilkų apskaita išvis neįvyko, o vilkų žalos duomenys iš žalą fiksuojančių savivaldybių komisijų pradėti rinkti tik šiais metais, todėl nė viena iš šių išlygų nebuvo pasinaudota.

Primename, kad praėjusių metų vilkų sumedžiojimo limitas buvo nustatytas neskaidriai, po ilgai trukusio politinio spaudimo pakeisti oficialius apskaitos rezultatus (http://www.vilkai.lt/pratesta-vilku-medziokle-2013-12-13): prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų. Mokslinis apskaitos rezultatų perskaičiavimo pagrindimas ar ataskaita nebuvo pateikti nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei. Todėl, nors šių metų vilkų sumedžiojimo limitas formaliai atitinka Plano nuostatas ir pagal jas yra maksimalus leistinas, GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, jis vis dar yra morališkai ydingas, nes remiasi pakoreguotu abejotino tikslumo praėjusių metų apskaitos rezultatu. Neginčydami šių metų limito teisinio pagrįstumo, raginame Aplinkos ministeriją nuo šiol laikytis skaidrumo, atvirumo ir mokslinio pagrįstumo principų priimant sprendimus dėl vilkų populiacijos apsaugos.

Nustatytasis limitas paskirstytas apskritims pagal ankstesnių metų apskaitą ir turimus pastarųjų dvejų metų žalų duomenis (iš skirtingų šaltinių). Rajonavimas apskričių lygyje yra per stambus, kad galėtų išspręsti vilkų ar jų šeimų, padarančių daugiausia žalos, problemą, tačiau jis bent jau padės apsaugoti vilkus tose vietovėse, kur žalos nėra.

Priartėjus eiliniam vilkų medžioklės sezonui darsyk primename, kad medžioklė negali išspręsti visų žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio. Atkreipiame dėmesį, kad problemas gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su tokiais ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau lygiagrečiai neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno.

Manome, kad apsaugos priemonių įsigijimo ir jų diegimo parama, efektyvus ir sąžiningas žalos kompensavimas, kaimo paramos programų subalansavimas yra prioritetiniai uždaviniai šiuo metu. GAA „Baltijos vilkas“ sieks, kad iki kitų metų žalos sezono pradžios šiose srityse būtų padaryti svarbūs žingsniai, kurie prie vilkų daromos žalos problemos sprendimo priartintų labiau, nei vilkų medžioklė. Kviečiame Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, naminių gyvūnų augintojus ir kitas suinteresuotas puses toliau tęsti pradėtus darbus šia linkme.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Šiemet leista sumedžioti 33 vilkus appeared first on Baltijos vilkas.