<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Baltijos vilkas &#187; Informacija</title>
	<atom:link href="https://www.vilkai.lt/kategorija/informacija/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://www.vilkai.lt</link>
	<description>Vienas iš tinklaraščių, kurie naudoja WordPress</description>
	<lastBuildDate>Wed, 20 May 2026 19:22:28 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.4.2</generator>
		<item>
		<title>Kreipimasis į Prezidentą dėl naktinių taikiklių</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/kreipimasis-prezidenta-del-naktiniu-taikikliu-2023-12-19</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/kreipimasis-prezidenta-del-naktiniu-taikikliu-2023-12-19#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 19 Dec 2023 19:46:38 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Vaidas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11408</guid>
		<description><![CDATA[<p>Kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydami vetuoti Seime priimtą Medžioklės įstatymo pakeitimą, įteisinantį naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Pateikiame kreipimosi tekstą. Lietuvos Respublikos Prezidentui Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų kreipimasis Dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-3271(2) Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Šių [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/kreipimasis-prezidenta-del-naktiniu-taikikliu-2023-12-19">Kreipimasis į Prezidentą dėl naktinių taikiklių</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydami vetuoti Seime priimtą Medžioklės įstatymo pakeitimą, įteisinantį naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Pateikiame kreipimosi tekstą.</p>
<p><strong>Lietuvos Respublikos Prezidentui</strong><br />
<strong>Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų kreipimasis </strong><br />
<strong>Dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-3271(2)</strong></p>
<p>Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,</p>
<p>Šių metų gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas įteisino naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje priimdamas Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271(2) (toliau – Įstatymo pakeitimas). Įstatymo pakeitimu iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) į LR Medžioklės įstatymą perkeliami leidžiamų ir draudžiamų medžioklės įrankių ir priemonių sąrašai. Perkeliant šiuos sąrašus leidžiamų naudoti priemonių sąrašas yra papildytas punktu, leidžiančiu naudoti „naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras“. O draudžiamų priemonių ir įrankių sąrašas yra sutrumpintas, neįtraukiant į jį transporto priemonių.</p>
<p><strong>Kreipimąsi pasirašiusių aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų vardu prašome vetuoti šį Įstatymo pakeitimą. Dėl naktinių taikiklių įteisinimo neigiamai yra pasisakiusios kompetentingos institucijos. Naktinių taikiklių įteisinimui prieštarauja gyvūnų gerove besirūpinanti visuomenė.</strong> Šių metų vasarą tą patį pakeitimą siūlantis projektas Seime jau buvo svarstomas, dabar pateiktas variantas remiamas tais pačiais argumentais, kurių svarumas jau anksčiau yra paneigtas.</p>
<p>Naktinių taikiklių įteisinimą neigiamai vertina už laukinių gyvūnų apsaugos politiką ir priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos – Aplinkos ministerija bei Aplinkos apsaugos departamentas. Šios institucijos paneigė Įstatymo pakeitimą lydėjusiame Aiškinamajame rašte pateiktą argumentą, kad „naktinių taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole“. Aplinkos apsaugos departamentas, priešingai, teigė, kad kontrolė, ar žvėrys nušaunami naudojant naktinius taikiklius, ar be jų, negalima. Šiuo metu naktinių taikiklių naudojimo kontrolė vykdoma nustačius, kad medžiotojas medžioklės plotuose turi naktinį taikiklį ir baudžiant už jo turėjimą.</p>
<p>Lietuvos kariuomenės vadas yra raštu išdėstęs poziciją, kad „siekis naktinius taikiklius naudoti medžioklėje neturi nieko bendro su Lietuvos Respublikos gynyba, krizinėmis situacijomis ar hibridinėmis grėsmėmis“ (<a href="https://www.akoalicija.lt/veikla/2023-10-02-atsakymas-del-taikikliu">https://www.akoalicija.lt/veikla/2023-10-02-atsakymas-del-taikikliu</a>) ir kritiškai atsiliepė apie naktinių taikiklių įteisinimo iniciatorių argumentą, jog medžioklei įsigyti naktiniai taikikliai galėtų būti naudingi šalies gynybai.</p>
<p>Toliau pateikiame pagrindinius argumentus, kuriais remiame prašymą Įstatymo pakeitimą vetuoti:</p>
<p>1. <strong>Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimas prieštarauja laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principams</strong>. Antropogeninis trikdymas, kurį patiria laukiniai gyvūnai, jau dabar yra labai didelis, jo intensyvinimas naktį neigiamai veikia gyvūnus, jiems nepaliekamas sąlyginės ramybės laikotarpis net tamsiuoju paros laiku. Be to, iš esmės nebus efektyvių būdų kontroliuoti ir užtikrinti, kad naktiniai taikikliai nebūtų naudojami medžiojant gyvūnus, kuriems tai teoriškai nebus leidžiama. Todėl šis įteisinimas gali kelti grėsmę ir kitoms gyvūnų rūšims, taip pat ir saugomoms pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.</p>
<p>2. <strong>Įstatymo pakeitimas apsunkina gamtosauginių direktyvų įgyvendinimą</strong>. Įstatymo pakeitimu Tarybos direktyva <a href="http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LIT/TXT/?uri=CELEX:31992L0043&amp;locale=lt">92/43/EEB</a> dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva <a href="http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LIT/TXT/?uri=CELEX:32009L0147&amp;locale=lt">2009/147/EB</a> dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) nėra įgyvendinamos labiau, nei buvo įgyvendinamos iki šiol. Perkeliant medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą iš Medžioklės taisyklių į LR Medžioklės įstatymą šių direktyvų įgyvendinimas nepasikeičia, o įtraukiant naktinius taikiklius į leidžiamų naudoti įrankių sąrašą šių direktyvų įgyvendinimas komplikuojamas, nes šiose direktyvose draudžiamas tokių įrankių naudojimas direktyvoje nurodytoms rūšims, o kontrolė, kad taikikliai nebūtų naudojami joms medžioti, kaip minėta aukščiau, negalima.</p>
<p>3. <strong>Iš draudžiamų medžioklėje priemonių sąrašo išimtos transporto priemonės, nepateikiant tam argumentų</strong>. Perkeliant draudžiamų medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą jis yra perkeltas nepilnas. Medžioklės taisyklėse draudžiamų priemonių sąraše yra įtrauktos transporto priemonės (neleidžiama medžioti iš transporto priemonių), oro transporto priemonės, judančios vandens transporto priemonės, varomos varikliu. Šių priemonių neįrašymas į LR Medžioklės įstatymą gali reikšti jų legalizavimą ar apsunkinti pažeidėjų baudimą konfiskuojant naudotas priemones. Dėl jų neįtraukimo į sąrašą nėra pateikta jokio argumentavimo.</p>
<p>4. Įstatymo pakeitimu įteisinamas naktinių taikiklių naudojimas, o lazeriniai ir termovizoriniai taikikliai yra neįtraukti į perkeltą draudžiamų įrankių sąrašą. Šiuo metu galiojančiose Medžioklės taisyklėse prie draudžiamų įrankių yra išvardinti naktiniai, lazeriniai, termoviziniai taikikliai. Yra <strong>reikalingas aiškumas, ar naktinių taikiklių sąvoka apima lazerinius ir termovizorinius taikiklius</strong>.</p>
<p>5. <strong>Argumentas, kad naktiniai taikikliai efektyvins kovą su Afrikiniu kiaulių maru, yra nepagrįstas</strong>. Šernų medžioklei jau dabar yra daroma išimtis ir leidžiama naudoti prožektorius, jie viliojami dideliais pašarų kiekiais ir medžiojami iš bokštelių. Dabartinėmis medžioklės priemonėmis ir įrankiais šernų populiacija jau yra sumažinta. Pažymėtina, kad nors Įstatymo pakeitimą lydėjusiame Aiškinamajame rašte buvo dėstoma, kad „Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, medžioklė būtų ne tik sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos““, Įstatymo pakeitimu prožektoriai yra palikti prie leidžiamų naudoti įrankių. Siekiant dar efektyviau reguliuoti šernų populiaciją reikalinga tikslinė medžioklė, kuri būtų orientuota į šernų patelių sumedžiojimą. Šios strategijos įgyvendinimui trukdo ne priemonių trūkumas, o medžiotojų nuostatos dėl patelių apsaugos. Taikiklių įteisinimas šių nuostatų savaime nepakeis, todėl jie neturės esminės įtakos epidemijos valdymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas gauti leidimą naudoti įprastai draudžiamas medžioklės priemones, jeigu tam yra pakankamas pagrindas.</p>
<p>6. <strong>Argumentas, kad naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje yra reikalingas krašto apsaugos stiprinimui, yra nepagrįstas</strong>. 2022 m. priimti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie išbraukė naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų, šaudmenų ir ginklų priedėlių sąrašo, ir taip įteisino jų civilinę apyvartą. Todėl šalies apsauga susirūpinę asmenys (ne tik medžiotojai) jau dabar gali legaliai įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, taip pat mokytis juos naudoti pratybose ar šaudyklose.</p>
<p>Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, dar kartą prašome vetuoti Medžioklės įstatymo pakeitimus.</p>
<p><strong>Pasirašančios organizacijos:</strong><br />
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“<br />
Angelų kalvos bendruomenė<br />
Anykščių Jurzdiko bendruomenė<br />
Aplinkosaugos koalicija<br />
Asociacija „Miško terapijos ir edukacijos centras“<br />
Asociacija „Gyvo Žalio“<br />
Asociacija „Aplinkosaugos informacijos centras“<br />
Asociacija „Lietuvos fitoterapijos sąjunga“<br />
Lietuvos entomologų draugija<br />
Lietuvos geografų draugija<br />
Lietuvos ornitologų draugija<br />
Šimonių girios bendruomenė<br />
Studentų gamtininkų mokslinė draugija<br />
UAB „Ornitostogos“<br />
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“<br />
VšĮ „Girių inspekcija“<br />
VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“<br />
VšĮ „Menų vektoriai“<br />
VšĮ „Nature Restoration Fund“<br />
VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“<br />
VšĮ „Rūpi“<br />
VšĮ „Sengirės fondas“<br />
VšĮ „Žiedinė ekonomika“</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/kreipimasis-prezidenta-del-naktiniu-taikikliu-2023-12-19">Kreipimasis į Prezidentą dėl naktinių taikiklių</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/kreipimasis-prezidenta-del-naktiniu-taikikliu-2023-12-19/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Raštas ministrui dėl 2023-2024 metų vilkų sumedžiojimo limito</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/rastas-ministrui-del-2023-2024-metu-vilku-sumedziojimo-limito-2023-10-05</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/rastas-ministrui-del-2023-2024-metu-vilku-sumedziojimo-limito-2023-10-05#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 05 Oct 2023 12:19:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>AndriusL</dc:creator>
				<category><![CDATA[Informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11393</guid>
		<description><![CDATA[<p>Mūsų siųstas raštas ministrui su savo argumentais ir pasiūlymais dėl vilkų sumedžiojimo limito 2023-2024 metais. DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2023–2024 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO PATVIRTINIMO Teikiame pastabas Aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2023–2024 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektui. 1. Artėjančiam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą, kuris gautas sudauginus nustatytą šeimų skaičių (91) [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/rastas-ministrui-del-2023-2024-metu-vilku-sumedziojimo-limito-2023-10-05">Raštas ministrui dėl 2023-2024 metų vilkų sumedžiojimo limito</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="aligncenter size-full wp-image-11394" title="vilku-sumedziojimo-kvota" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilku-sumedziojimo-kvota.jpg" alt="" width="100%" /></p>
<p>Mūsų siųstas raštas ministrui su savo argumentais ir pasiūlymais dėl vilkų sumedžiojimo limito 2023-2024 metais.</p>
<p><strong>DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2023–2024 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO </strong><strong>PATVIRTINIMO</strong></p>
<p><strong></strong>Teikiame pastabas Aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2023–2024 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektui.</p>
<p>1. Artėjančiam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą, kuris gautas sudauginus nustatytą šeimų skaičių (91) iš koeficiento 3,75. Koeficientas  didinamas nuo anksčiau naudoto 3,25, argumentuojant, kad šis buvo nepakankamas, ir vilkų gausa toliau auga, nors turėtų būti siekiama populiaciją tolygiai grąžinti iki 62 šeimų.</p>
<p>2. Atkreipiame dėmesį, kad nors Vilko apsaugos plane (toliau – Planas) numatyta vilkų šeimų skaičių išlaikyti 32–62 ribose, tačiau 62 šeimų viršutinė riba nebuvo ir iki šiol nėra pagrįsta tyrimais. Tuo metu, kai buvo nustatomas šis skaičius, nebuvo žinoma, kokia galėtų būti tokios vilkų gausos įtaka ekosistemoms ar daroma žala ūkininkams.</p>
<p>3. Pastarųjų dvejų metų duomenys rodo, kad ir didesnė nei prieš dešimt metų planuota, vilkų gausa (atitinkamai 87 ir 91 šeima) nėra nepriimtina. Pagrindinių grobio rūšių, – daugiausia elninių žvėrių, – populiacijos ir toliau išlieka labai skaitlingos, todėl net ir gausesnės vilkų populiacijos atliekamas natūralus reguliavimas vis dar nėra pakankamas. Taip pat vilkai prisideda natūraliai sprendžiant afrikinio kiaulių maro problemą. O vilkų daroma žala ūkiniams gyvūnams pastaraisiais metais išlieka panaši. Tai dar kartą patvirtina, kad žalos dydis priklauso ne tik nuo plėšrūnų gausos, bet labiau nuo neapsaugotų ūkinių gyvūnų gausos, vilkų populiacijos struktūros ar net konkrečių individų.</p>
<p>4. Iš sumedžiotų vilkų duomenų, žiemą daromų apskaitų ir visus metus vykdomo stebėjimų registravimo sudarytas vilkų paplitimo žemėlapis yra ganėtinai tolygus, ypač lyginant su prieš 10 metų buvusiu paplitimu. Sumažinus šeimų skaičių iki 62 ar dar mažesnio skaičiaus būtų sugrįžta į situaciją, kai nemažoje šalies teritorijos vilkų išvis nebuvo arba buvo labai mažai. Tai reikštų, kad vėl būtų sutrikdyti beatsistatantys natūralūs plėšrūniškumo procesai miškų ekosistemose.</p>
<p>5. Nors Planas įpareigoja limitą planuoti taip, kad šeimų skaičius tolygiai mažėtų iki 62, tačiau mes manome, kad šis tikslas turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į per dešimt metų sukauptus duomenis bei atlikus papildomus tyrimus apie vilkų populiacija ir jos reikšmę Lietuvos ekosistemose. Iki kol tai bus padaryta, limitas neturėtų būti drastiškai didinamas siekiant staigių populiacijos sumažinimų.</p>
<p>6. Norime atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais sumedžiojimo limitas buvo padidintas beveik 50%, o iš sumedžiotų vilkų genetinės medžiagos nustatyta tik apie 15% daugiau šeimų (padidėjo nuo 60 iki 68). Tai gali reikšti, kad vis dar nenustatytų šeimų dalis labai sumažėjo, kad populiacija neauga taip kaip įsivaizduojama, ar net išvis nebeauga. Todėl raginame neužmiršti, kad minimalaus nustatyto šeimų skaičiaus pokyčiai negali būti tiesiogiai verčiami į visos populiacijos pokyčius. Tokiomis išvadoms padaryti reikalingi tinkami statistiniai metodai.</p>
<p>7. Dar kartą primename, kad jei medžioklės metu suardomos stabilios šeimos, tai galimas šeimos skilimas, naujų šeimų įsikūrimas atsilaisvinusioje teritorijoje ar pačių teritorijų smulkėjimas, vilkų plitimas į kitas teritorijas, potencialiai didesnę žalą darančių vienišių ar laukinio grobio medžioklės įgūdžių neįgijusių vilkų gausėjimas. Didelį medžioklės spaudimą patiriančiose populiacijose gali įsijungti kompensaciniai mechanizmai – didesnė dalis patelių ves jauniklius, bus susilaukiama didesnių vadų ir pan. Tokiais atvejais yra itin sunku įvertinti, ar populiacija auga ir plinta dėl natūralių priežasčių, ar taip vyksta dėl pačios per intensyvios medžioklės.</p>
<p>8. Vilkų populiacijos dydis ar paplitimas nėra problema pati savaime. Pagrindinės tikrosios problemos, – vilkų daroma žala naminiams gyvūnams, potenciali grėsmė žmogui ar baimė susitikti su plėšrūnu, – nepradings eilinį kartą padidinus medžioklės intensyvumą. Todėl visų pirma turėtų būti svarstomi ir taikomi kiti sprendimai, tikslingai orientuoti į šias problemas. T.y., žalos prevencija, probleminių vilkų valdymas, visuomenės švietimas ir kt. Pavyzdžiui, nors žala ūkinių gyvūnų augintojams yra vienas iš pagrindinių vilkų medžioklės argumentų, tačiau mes ir vėl pasigendame analizės ir aiškesnių sąsajų su medžiokle kaip priemone. Įsakymo teikime nurodyta, kad žalos suma išlieka panaši metai iš metų, tačiau trūksta duomenų apie žalos geografiją, užpuolimų ir papjautų gyvūnų kiekius, šių dydžių pokyčius atskiruose regionuose, taip pat išvadų apie stebimas priklausomybes tarp vilkų gausos, medžioklės intensyvumo bei žalos pokyčių.</p>
<p>9. Atkreipiame dėmesį, kad Plano 35-as punktas numato: „35. Vilkų populiacijos gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Nacionaliniuose parkuose, telmologiniuose, ornitologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, Žuvinto biosferos rezervate vilkai gali būti paimti (sumedžioti) iš jų buveinių tik gavus leidimą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, siekiant šiame tvarkos apraše nurodytų tikslų.“. Raginame šią formuluotę įtraukti ir į ministro įsakymą dėl limito nustatymo, nes ji nėra perkelta į Medžioklės taisykles.</p>
<p><strong>Mūsų siūlymai:</strong></p>
<p>1. Peržiūrėti siūlomą sumedžiojimo limitą ir didinamą koeficientą, kad jie atspindėtų vilko kaip svarbios ekosistemos dalies ir saugomos rūšies statusą.</p>
<p>2. Numatyti tyrimus, kurie pagrįsčiau įvertintų siekiamas vilkų populiacijos gausos ribas Lietuvoje iš ekologinės pusės.</p>
<p>3. Numatyti, kad siūlant sumedžiojimo limitą būtų privaloma pateikti bent minimalius mokslinius vertinimus apie vilkų daromą žalą ir jos tendencijų priklausomybę nuo medžioklės.</p>
<p>4. Skirti deramą dėmesį su vilkų populiacija susijusioms problemoms ir tinkamiausiems jų sprendimams, neapsiribojant vien tik medžioklės limitų nustatymu.</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/rastas-ministrui-del-2023-2024-metu-vilku-sumedziojimo-limito-2023-10-05">Raštas ministrui dėl 2023-2024 metų vilkų sumedžiojimo limito</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/rastas-ministrui-del-2023-2024-metu-vilku-sumedziojimo-limito-2023-10-05/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Ir vėl siekiama įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/ir-vel-siekiama-iteisinti-naktinius-taikiklius-medziokleje-2023-04-26</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/ir-vel-siekiama-iteisinti-naktinius-taikiklius-medziokleje-2023-04-26#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 26 Apr 2023 16:31:44 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Vaidas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[Informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11364</guid>
		<description><![CDATA[<p>Dalinamės raštu, kurį išsiuntėme Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1457 Teikiame pastabas 2023-04-25 įregistruotam pasiūlymui dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1457 (toliau – Projektas). Šis Projektas yra beveik identiškas [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/ir-vel-siekiama-iteisinti-naktinius-taikiklius-medziokleje-2023-04-26">Ir vėl siekiama įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="size-medium wp-image-7218 alignright" title="taikikliaiv2" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/taikikliaiv2-300x200.jpg" alt="" width="300" height="200" /></p>
<p>Dalinamės raštu, kurį išsiuntėme Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.</p>
<p><strong>DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1457</strong></p>
<p>Teikiame pastabas 2023-04-25 įregistruotam <a href="https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2765a872e33c11eda305cb3bdf2af4d8" target="_blank">pasiūlymui dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1457</a> (toliau – Projektas). Šis Projektas yra beveik identiškas <a href="https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/935ca1e076f511ed8a47de53ff967b64" target="_blank">siūlymui, registruotam 2022-12-08 dieną</a>. Atkreipiame dėmesį, kad <a href="https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo=XIVP-1457" target="_blank">teisės aktų sistemoje</a> prie Projekto pateikiami aiškinamasis raštas, lyginamasis variantas, Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos išvados yra skirti pradiniam <strong>visiškai skirtingam</strong> Projekto variantui, kurį 2022-03-24 teikė Seimo narys Linas Jonauskas.</p>
<p>Kadangi 2023-04-25 įregistruotame pasiūlyme argumentų praktiškai nėra, remiamės 2022-12-08 registruoto iš esmės analogiško pasiūlymo argumentais, toliau abu juos kartu vadindami Pasiūlymu.  Projektu siekiama įteisinti naktinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Tai siekiama padaryti dar nuo 2015 metų. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru, šiuo metu argumentu tapo būtinybė rengtis civiliniam pasipriešinimui galimai karinei agresijai. Pernai, motyvuojant karo grėsmės ir paramos Ukrainai argumentais, buvo pakeisti LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje. Visgi dar tais pačiais metais sekęs siūlymas keisti ir LR Medžioklės įstatymą, kad medžiotojams naktinius taikiklius ne tik būtų galima turėti ir naudoti pratybose, bet ir naudoti medžioklėje, rodo, jog šalia civilinės gynybos tikslų esama ir kitų siekių. Taip pat Projektas remiamas klaidinančiais argumentais.</p>
<p>Detalios pastabos Projektui:</p>
<p><strong>1. Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nedera su argumentacija, naudota įteisinant jų turėjimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimu.</strong></p>
<p>LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo projektas) pernai metais buvo argumentuotas poreikiu paruošti civilius gyventojus organizuotam pasipriešinimui karo atveju, o ne naudoti šiuos ginklų priedus pramogai. Antikorupcinio vertinimo išvadoje jau tada buvo įžvelgta, kad leidimas naktinius taikiklius įsigyti medžiotojams nedera su įstatymo pakeitimo projekto argumentacija ir neveda į pasirengimą organizuotam pasipriešinimui. Tai, kad vos po kelių mėnesių nuo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo naktinių taikiklių įteisinimo organizatoriai ėmė siūlyti keisti ir LR Medžioklės įstatymą, aktualizuoja antikorupcinio vertinimo išvadą.</p>
<p><strong>2. Projektas grindžiamas klaidingais teiginiais apie LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo tikslus ir medžioklės painiojimu su pasirengimo civilinei gynybai pratybomis.</strong></p>
<p>Pasiūlymo teiginys, kad „siūlymas patikslinti Projekto formuluotes yra privalomas siekiant įgyvendinti LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymu įstatymų leidėjo nustatytus tikslus” yra neteisingas. Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, 8-tame punkte, buvo nurodyta, kad keisti kitų įstatymų nereikia. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimas aiškinamajame rašte buvo aiškinamas tuo, kad „asmenys, turintys kitus nei A kategorijos ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jiems turi būti sudarytos galimybės įsigyti ginklų priedėlius (naktinius taikiklius), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose.“</p>
<p>Medžiojimas nėra ginkluoto pasipriešinimo apmokymai ar pratybos, o žvėrys nėra pratybų taikiniai, todėl ir naktinių taiklikių naudojimo medžioklei įteisinimas nėra susijęs su Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo tikslais. Projekte teigiama, kad „įstatymo leidėjo tikslai iki šiol nėra įgyvendinti, kadangi medžiotojams nėra paskatų įsigyti ir turėti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, nes jų vis dar jokia apimtimi negalima naudoti medžioklėje.“ Ir kad, esą norint „realiai įgyvendinti įstatymų leidėjo ketinimus” būtina įteisinti taikiklių naudojimą medžioklėje.</p>
<p>Tai parodo, kad Projekto iniciatorių ketinimai susiję ne su civiline gynyba, o su medžioklės pramoga, ir kad Projekte medžioklės pramoga painiojama su pasirengimo civilinei gynybai pratybomis, tokiu būdu net nuvertinant pasirengimo civilinei gynybai svarbą.</p>
<p><strong>3. Projektu siekiama įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant iš bokštelių, t.y. vienam iš pagrindinių medžioklės būdų Lietuvoje.</strong></p>
<p>Pasiūlyme teigiama, kad medžiotojams reikia „suteikti ribotą teisę išskirtiniais ir aiškiai Medžioklės įstatyme įvardintais atvejais naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus medžioklėje“, tačiau pačiu Projektu siūloma įteisinti naktinių taikiklių naudojimą visiems nesaugomų rūšių gyvūnams. Kadangi Medžioklės taisyklių 58.26 punktas draudžia medžioklę tamsiu paros metu, išskyrus medžioklę tykojant, suprantama, kad projekto iniciatoriai šiuo momentu prašo įteisinti naktinius taikiklius medžioklei tykojant iš bokštelių, o tai yra nei ribota teisė, nei išskirtiniai atvejai. Medžioklė tykojant iš bokštelių yra vienas pagrindinių medžioklės būdų Lietuvoje, pasižymintis neigiamu poveikiu aplinkai, kadangi žvėrys prie bokštelių yra viliojami dideliais pašarų kiekiais. Svarbu pažymėti ir tai, kad medžioklė iš bokštelių yra individuali medžioklė ir neturi panašumo į organizuoto civilinio pasipriešinimo pratybas.</p>
<p><strong>4. Tai, kas leidžiama ir draudžiama medžioklėje, turi likti apibrėžta įrankių, priemonių, būdų ir terminų visuma.</strong></p>
<p>Projekto iniciatoriai siūlo į LR Medžioklės įstatymą perkelti įrankių ir priemonių sąrašą, pakoregavus jį pagal projekto iniciatorių norus, tačiau leidžiamus medžioklės būdus ir laikotarpius palikti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (toliau – Medžioklės taisyklės). Tai ydingas pasiūlymas, nes medžioklės veiklą apibrėžia leidžiamų ir draudžiamų naudoti įrankių, priemonių, būdų ir terminų visuma, jie glaudžiai tarpusavyje susiję. Iškeliant vieną leidžiamų ar draudžiamų medžioklės įrankių, priemonių, būdų ir laikotarpių visumos dalį į vieną teisės aktą, o kitą paliekant, yra išardoma jų visuma ir nuoseklumas.</p>
<p>Draudžiamų įrankių, priemonių ir būdų atidalinimo problemiškumas matyti pačiame Projekte &#8211; jame nelogiškai išbrauktas transporto priemonių naudojimo medžioklėje draudimas. Šiuo metu galiojančiose Medžioklės taisyklėse esantis punktas „58.3. medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, medžioklės būdais“, kurį Projekto iniciatoriai pakeitę siūlo perkelti į LR Medžioklės įstatymą, apjungia draudžiamus naudoti įrankius, priemones ir būdus. Į šį skyrių yra įtrauktas draudimas medžioti „iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus“, „iš oro transporto priemonių“, „iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu“, „šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais“. Projekto iniciatoriai, aiškiai neargumentavę, išbraukia iš savo siūlymo visus su transporto priemonių naudojimu susijusius draudimus. Argumentavime projekto iniciatoriai nurodo tik tiek, kad medžioklės būdus reikėtų palikti Medžioklės taisyklėms, todėl galima įtarti, jog išbraukdami transporto priemones iš draudžiamų įrankių, priemonių ir būdų sąrašo, jie traktuoja jas kaip medžioklės būdą. Toks traktavimas nelogiškas, nes transporto priemonė yra priemonė, kurios naudojimas medžioklėje yra draudžiamas.</p>
<p>Ši situacija aiškiai parodo, kad draudžiamų įrankių, priemonių ir būdų visuma turėtų išlikti visuma ir būti reglamentuojama viename teisės akte. Norint atskirai LR Medžioklės įstatyme reglamentuoti leidžiamus ar draudžiamus medžioklėje naudoti ginklus ar ginklų priedėlius, vertėtų apsiriboti tik ginklų ir jų priedėlių (o ne visų įrankių ir priemonių) apibrėžimu LR Medžioklės įstatyme.</p>
<p><strong>5. Medžioklė naudojant naktinius taikiklius yra neetiška, darytų žalą laukinių gyvūnų populiacijoms ir keltų pavojų žmonėms.</strong></p>
<p>Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje atima iš žvėrių vienintelį jiems likusį saugų nuo žmonių nakties metą. Be to, naktinių taikiklių naudojimo efektyvi praktinė kontrolė yra neįmanoma, nes iš sumedžioto žvėries neįmanoma identifikuoti, kokie ginklo priedėliai buvo naudoti šaunant. Dėl šios priežasties naktinių taikiklių įteisinimas toms žvėrių rūšims, kurios nėra įtrauktos į Berno konvenciją, atvertų jų iš esmės nebaudžiamą naudojimą ir kitoms rūšims medžioti. Daugelis naktinių taikiklių nerodo geros kokybės vaizdo, tačiau skatintų medžioti tamsoje, todėl didėja pavojus netyčia sumedžioti arba sužeisti kitų rūšių, taip pat ir saugomų, gyvūnus, taip pat didėja rizika, kad gali būti netyčia šaunama į žmogų.</p>
<p><strong>6. Naktiniai taikikliai negali būti naudojami medžiojant saugomose teritorijose.</strong></p>
<p>Šiuo metu Medžioklės taisyklėse iš esmės nėra numatyto atskiro medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimo, nors medžioklė, kaip saugomoms vertybėms poveikį daranti ūkinė veikla, saugomose teritorijose turi būti labiau ribojama. Medžioklės įrankių ir priemonių arsenalo plėtra prieš tai nenumačius atskiro medžioklės veiklos reglamentavimo saugomose teritorijose yra nepateisinama.</p>
<p><strong>7. Projekte klaidingai teigiama, kad jis paremtas Berno konvencija.</strong></p>
<p>Pasiūlyme teigiama: „naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimas kaimyninėse šalyse buvo įteisintas būtent remiantis Berno konvencija“. Berno konvencija, priimta 1979 metais, neįteisina jokių medžioklės įrankių ar priemonių. Konvencija skirta nykstančių rūšių apsaugai, joje numatyti draudžiami saugomus gyvūnus medžiojant naudoti įrankiai ir priemonės. Šioje konvencijoje nieko nesakoma apie nesaugomų rūšių medžioklę, tačiau šiuo metu iš esmės visi Berno konvencijos IV priede „Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės“ išvardinti įrankiai, būdai ir priemonės (nuodai, veidrodžiai, motorinės transporto priemonės, kilpos, sprogmenys ir t.t.) yra draudžiami visų rūšių gyvūnų medžioklėje.</p>
<p>Todėl tai, kad 1979 metų Berno konvencija draudė naktinių taikiklių naudojimą saugomų rūšių medžioklei, bet neužsiminė apie jų draudimą nesaugomų rūšių medžioklėje (nes tokia medžioklė neįėjo į konvencijos aprėptį), nėra argumentas 2023 metais pradėti naktinius taikiklius naudoti nesaugomų rūšių medžioklei, kaip nepradedam legaliai naudoti sprogmenų ar sraigtasparnių (irgi galėtų būti pasirengimas karo grėsmėms). Tai, kad naktinių taikiklių naudojimas yra įteisintas kaimyninėse šalyse, taip pat nėra argumentas įteisinti juos Lietuvoje.</p>
<p><strong>Prieštaraujame 2023-04-25 pasiūlymui dėl medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1457</strong>, nes jis nukrypsta nuo pilietinio pasipriešinimo organizavimo tikslo, yra grįstas klaidingais argumentais, kelia grėsmę Lietuvos gyvajai gamtai.</p>
<p><em>GAA &#8220;Baltijos vilkas&#8221; informacija</em></p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/ir-vel-siekiama-iteisinti-naktinius-taikiklius-medziokleje-2023-04-26">Ir vėl siekiama įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/ir-vel-siekiama-iteisinti-naktinius-taikiklius-medziokleje-2023-04-26/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Pernelyg drąsūs vilkai: kada sunerimti ir ką daryti?</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/pernelyg-drasus-vilkai-kada-sunerimti-ir-ka-daryti-2021-02-17</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/pernelyg-drasus-vilkai-kada-sunerimti-ir-ka-daryti-2021-02-17#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 16 Feb 2021 21:26:27 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Gintare</dc:creator>
				<category><![CDATA[Informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[drąsūs vilkai]]></category>
		<category><![CDATA[pavojingas vilkų elgesys]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11163</guid>
		<description><![CDATA[<p>Pernai metais Europoje parengti du dokumentai, kuriuose apibrėžta, koks vilkų elgesys turėtų būti vertinamas kaip pernelyg drąsus, kaip reikėtų rinkti ir analizuoti pranešimus apie tokį elgesį, kokių prevencinių veiksmų reikėtų imtis, kad su žmonėmis susiduriančių vilkų elgesys netaptų vis drąsesnis. Manome, kad šie klausimai yra aktualūs Lietuvai, nes esami teisės aktai neapibrėžia, koks vilkų elgesys [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pernelyg-drasus-vilkai-kada-sunerimti-ir-ka-daryti-2021-02-17">Pernelyg drąsūs vilkai: kada sunerimti ir ką daryti?</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignright size-medium wp-image-11164" title="vilkas šiukšlės" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilkas-šiukšlės-300x164.png" alt="" width="300" height="164" />Pernai metais Europoje parengti du dokumentai, kuriuose apibrėžta, koks vilkų elgesys turėtų būti vertinamas kaip pernelyg drąsus, kaip reikėtų rinkti ir analizuoti pranešimus apie tokį elgesį, kokių prevencinių veiksmų reikėtų imtis, kad su žmonėmis susiduriančių vilkų elgesys netaptų vis drąsesnis. Manome, kad šie klausimai yra aktualūs Lietuvai, nes esami teisės aktai neapibrėžia, koks vilkų elgesys turėtų būti laikomas peržengiančiu natūralaus elgesio ribas,  pranešimai nėra sistemingai renkami ir analizuojami. Iš viešoje erdvėje pasirodančių pranešimų matyti, kad neretai pernelyg drąsiu laikomas natūralus arba nepavojingas vilko elgesys, pvz., vilkas nufilmuojamas iš transporto priemonės. Todėl remdamiesi minėtais dokumentais parengėme ir išsiuntėme Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl pranešimų apie drąsius vilkus valdymo. Žemiau pateikiame mūsų išsiųstą raštą. Taip pat išvertėme Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyvos (LCIE) pranešimą dėl drąsių vilkų į lietuvių kalbą, jį galima rasti <a href="https://www.vilkai.lt/dokumentai/lcie/drasus-vilkai">čia</a>.</p>
<p>______________________________________________________________________________________</p>
<p>Teikiame jums pasiūlymus dėl atvejų, kai susiduriama su drąsiais vilkais, sprendimo ir koordinuoto informacijos apie tokius atvejus rinkimo ir analizavimo, duomenų kaupimo.</p>
<p>Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) numato, kad leidimas paimti iš gamtos vilkų ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytu leistinu jų medžiojimo terminu gali būti išduodamas dviem atvejais: 1) kai vilkų išpuoliai prieš naminius gyvulius viršija tam tikrą numatytą skaičių ir 2) kai vilkai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai. Apraše yra išaiškintos aplinkybės, kada išduodamas leidimas dėl išpuolių prieš gyvulius. Šiuos išpuolius tikrina savivaldybių sudarytos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymui. Tačiau nei Apraše, nei kituose teisiniuose dokumentuose nėra išaiškinta, koks vilko elgesys turėtų būti suprantamas kaip keliantis pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, nenumatyta, kad tokie atvejai turėtų būti tikrinami įvykio vietoje, informacija apie tokius atvejus nėra kaupiama ir analizuojama.</p>
<p>Kad būtų teisingai vertinama esama situacija, yra svarbu kaupti ir analizuoti visus pranešimus apie galimai drąsų vilkų elgesį bei tikrinti pranešimus vietoje. Turėtų būti imamasi ir prevencinių veiksmų prieš vilkų drąsėjimą, t.y. reaguojama ne tik tada, kai pranešama apie tikrai pavojingą vilko elgesį, bet ir tarpinėse situacijose, kai vilko elgesys jau rodo tam tikrą pripratimą prie žmonių, bet dar nėra pavojingas ir gali būti pakeistas pašalinant vilko pripratimą prie žmonių sąlygojančius veiksnius. Šiuo metu teisės aktuose dėl drąsaus vilko elgesio nenumatyta kitų veiksmų, tik leidimo vilkui paimti iš gamtos išdavimas.</p>
<p>Viešojoje erdvėje esantys pranešimai rodo, kad neretai kaip pernelyg drąsus ir pavojingas traktuojamas toks vilko elgesys, kuris grėsmės žmonėms nekelia (pvz., vilkas nebijo transporto priemonės arba ateina arti sodybos, nematydamas joje žmonių). Iš kitos pusės, buvusi situacija, kai 2018 metais Rastinėnuose du mėnesius laikėsi žmonių nebijantys ir gyvenvietėje maisto ieškantys vilkai, atskleidė, kad iš tikrųjų pavojų galinčios kelti situacijos nėra greitai sprendžiamos – nėra priskirtos atsakomybės už jų sprendimą ir nenumatyta, kad tokiose iš tikrųjų pavojingose visuomenei situacijose reikalingas greitas reagavimas ir išimtinės pastangos paimti iš gamtos arti prie žmonių pakartotinai einančius vilkus bei kuo anksčiau informuoti gyventojus, kad tokių vilkų negalima šerti.</p>
<p>2020 metais Europoje parengti du dokumentai, kuriuose pateiktos įžvalgos ir rekomendacijos drąsių vilkų valdymui: Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyvos (LCIE) pranešimas dėl drąsių vilkų valdymo politikos<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[1]</span> ir Vokietijos DBBW rekomendacijos „Kaip tvarkytis su drąsiais vilkais“<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[2]</span>. Šių dokumentų pagrindu parengėme pasiūlymus Lietuvai:</p>
<p>- koks vilkų elgesys turėtų būti traktuojamas kaip keliantis grėsmę visuomenės saugumui;</p>
<p>- kaip turėtų būti analizuojami, vertinami ir sprendžiami drąsių vilkų atvejai;</p>
<p>- kaip turėtų būti renkama informacija apie drąsius vilkus.</p>
<p>Dalis mūsų pateiktų pasiūlymų įgyvendinami keičiant Aprašą. Kita dalis pasiūlymų skirti institucijai, kurią Aplinkos ministerija turėtų paskirti atsakinga už šiuos darbus (toliau – Institucija). Institucijai skirti pasiūlymai dėl sistemingo pranešimų apie drąsų vilkų elgesį kaupimo ir analizavimo, patikimumo vertinimo, reikiamų veiksmų (prevencija, atbaidymas, paėmimas iš gamtos). Mūsų nuomone, šie darbai galėtų būti priskirti Aplinkos apsaugos agentūrai, nes šiuo metu ji yra atsakinga už leidimų paimti vilkus iš gamtos ne medžioklės sezono metu išdavimą, arba institucijai, kuriai bus pavesta atsakomybė už ES Biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimą visoje šalies teritorijoje (Aplinkosaugos koalicija pateikė pasiūlymai dėl tokios institucijos su 2020-12-16 raštu Nr. ANVOK-139). Šalia čia pateiktų pasiūlymų yra svarbus ir vilkų populiacijos monitoringo (stebėsenos) stiprinimas, kad būtų galima remtis turimais stebėsenos duomenimis analizuojant vilkų elgesį konkrečioje vietoje.</p>
<p>1. <strong>Teikiame tokius pasiūlymus Aprašo pakeitimui:</strong></p>
<p>1.1. Manome, kad Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo punktas 14<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">1</span>.2. turėtų būti išplėstas, paaiškinant, koks vilko elgesys turi būti traktuojamas kaip keliantis pavojų žmonėms. Šios situacijos turi apimti tas, kurios LCIE ir DBBW rekomendacijose įvardijamos kaip pavojingos ir siūloma pašalinti vilką. Siūlome tokią išplėstą punkto formuluotę „14<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">1</span>.2. vilkas<span style="text-decoration: line-through;">ai</span> kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, <span style="text-decoration: underline;">t.y., atlikus atvejo analizę nustatyta, kad vilkas </span><span style="text-decoration: underline;">pakartotinai prisileido žmones 30 metrų ar mažesniu atstumu, arba vilkas mažiausiai du kartus pats (neprovokuojamas) 30 metrų ar mažesniu atstumu prisiartino prie žmonių, kuriuos galėjo atpažinti kaip žmones, arba vilkas neišprovokuotas puolė žmogų</span>.“ Šio rašto pabaigoje pridedame visą DBBW rekomendacijose pateiktą vilkų elgesio vertinimo lentelę, kuri turėtų padėti specialistams vertinti pranešimus apie drąsų vilkų elgesį.</p>
<p>1.2. Aprašo 9 punkte nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta prašant leidimo paimti iš gamtos vilkų. Šiame punkte išvardinta informacija aktuali 14<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">1</span>.1. punkte aprašytais atvejais, kai kreipiamasi dėl žalos ūkiniams gyvūnams, tačiau dalis jos (pvz., kiek buvo papjauta ūkinių gyvūnų) nėra aktuali, kai vilkas kelia pavojų visuomenės saugai. Šie du atvejai, kai gali būti leidžiama paimti vilkus iš gamtos ne medžioklės sezono metu, yra labai skirtingi ir jiems įvertinti reikalinga skirtinga informacija. Todėl siūlome 9 punkte:</p>
<p>- Atskirti reikalavimus, kokia informacija turi būti pateikiama, kai prašoma leisti paimti iš gamtos vilkus dėl žalos ūkiniams gyvūnams ir kai kreipiamasi dėl vilko elgesio, kuris gali kelti pavojų visuomenės saugai, analogiškai turėtų būti patikslinta Aplinkos apsaugos agentūros rekomenduojama prašymo gauti leidimą vilkų (Canis lupus) paėmimui iš gamtos ne jų medžiojimo terminu ar išnaudojus sumedžiojimo limitą forma<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[3]</span>.</p>
<p>- Numatyta, kad prašymą paimti vilkus teikia savivaldybė medžioklės plotų naudotojų vardu. Manome, kad atvejais, kai vilkas galimai kelia pavojų visuomenės saugai yra tikslinga leisti prašymą teikti ne tik savivaldybei, bet ir su vilku susidūrusiam asmeniui. Atvejais, kai pranešama apie galimai pavojingą vilko elgesį, Institucija turėtų rinkti visą informaciją ir bendrauti tiesiogiai su asmeniu, o savivaldybės galėtų padėti viešinant informaciją toje vietovėje ir kviečiant pranešti apie kitus atvejus.</p>
<p>- Numatyta, kad „leidimas paimti vilkų iš gamtos tvarkos aprašo 14<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">1</span> punkte numatytais atvejais išduodamas tik medžioklės plotų naudotojams“. Manome, kad nustačius iš tikrųjų pavojų visuomenei keliantį atvejį, Aprašas turėtų leisti išduoti leidimą didelę patirtį medžiojant vilkus turinčiam medžiotojui, nebūtinai priklausančiam tos vietovės medžiotojų būreliams.</p>
<p>2. Atsižvelgiant į LCIE ir DBBW rekomendacijas, <strong>teikiame tokius pasiūlymus dėl pranešimų apie drąsius vilkus valdymo:</strong></p>
<p>2.1. Siūlome <strong>sukurti pranešimų apie drąsius vilkus registrą</strong> ir kiekvienam pranešimui užvesti ir saugoti atskirą bylą, į kurią būtų sudedama visa su tuo atveju susijusi informacija (pranešimų bylų pavyzdžiai yra pateikti DBBW dokumento pabaigoje). Gavus pranešimą apie drąsų vilko elgesį ir užvedus bylą, turėtų būti patikrinama, ar nėra kitų pranešimų iš tos teritorijos. Turėtų būti atliekamas pirminis pranešimo įvertinimas iš pateiktos informacijos ir nusprendžiama, ar reikia imtis kokių nors veiksmų, vadovaujantis lentele, pridedama rašto gale.</p>
<p>2.2. Siūlome pranešimų analizei <strong>taikyti tarptautinę trijų lygių duomenų patikimumo vertinimo skalę</strong>. Pateikiame jos paaiškinimą iš 2020 metų VDU Žemės ūkio akademijos mokslinio–taikomojo darbo “Vilkų tyrimų paslaugos 2020 m.” galutinės ataskaitos<span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[4]</span>:</p>
<p>“C1 – nepaneigiami faktai, kurie vienareikšmiškai patvirtina vilko buvimą (vilko nuotraukos, gyvūno sugavimas, genetiniai duomenys, sumedžiotas ar rastas žuvęs gyvūnas, telemetriniai duomenys);</p>
<p>C2 – tai dokumentais pagrįsti (fotografijos, vaizdo ar garso įrašai) vilkų buvimą įrodantys jų veiklos požymiai (išgirsti staugimai, pėdsakai, ekskrementai, urinacijos, grobio likučiai, vilkų guoliai ir urvai);</p>
<p>C3 – nepatvirtinti stebėjimai (visi stebėjimai be jų įrodymo nuotraukomis ar pan.; visi veiklos požymiai, kurie yra pernelyg seni, nepakankamai ryškūs ar nepakankamai dokumentuoti; požymiai, kurių per mažai, kad būtų galima pasitikėti).”</p>
<p>Ši skalė ir jos išaiškinimas turėtų būti adaptuota drąsių vilkų stebėjimo atvejams, t.y. C1 lygiu turėtų būti įvertinti ne faktai apie vilko buvimą, o faktai apie tam tikrą vilko elgesį (pvz., atėjimą prie žmonių tam tikru atstumu). Analizuojant pranešimus apie drąsius vilkus turėtų būti siekiama surinkti duomenis, kurie būtų C2 arba C1 patikimumo lygio. Tikėtina, kad su drąsiu vilkų elgesiu tiesiogiai susidūrę žmonės retai galės pateikti C2 arba C1 patikimumo lygio duomenis, tačiau tokius duomenis turėtų būti siekiama surinkti lauko tyrimo metu.</p>
<p>2.3. Jeigu įvertinama, kad pranešimo atvejis reikalauja dėmesio, turėtų būti <strong>inicijuojamas lauko tyrimas</strong>, siekiant patikrinti pranešimo tikrumą ir surinkti daugiau patikimos informacijos, taip pat įvertinti prevencijos galimybes, pvz., surasti ir paprašyti patraukti galimai vilką viliojančius objektus (tai gali būti paliktas maistas ar šuo).</p>
<p>2.4.<strong> </strong>Kai pranešimo atvejis reikalauja dėmesio, reikėtų<strong> informuoti vietos bendruomenes</strong> apie galimai drąsiai besielgiantį vilką ir kviesti pranešti Institucijos atsakingam asmeniui, jei susidūrimai su vilku pasikartos. Taip pat perspėti, jog vilko negalima šerti ir negalima prie jo artintis.</p>
<p>2.5. Turėtų būti įvertina, ar yra <strong>atbaidymo priemonių</strong>, kurios būtų tinkamos analizuojamam  atvejui, pasiremiant kitų šalių patirtimi (apie atbaidymo priemonių galimybes rašoma DBBW rekomendacijose).</p>
<p>2.6. Sprendimai paimti vilką iš gamtos dėl pavojaus visuomenės sveikatai ir saugai turėtų būti <strong>paremti informacija apie pakartotinį drąsų vilko elgesį</strong>, patvirtintą tyrimu. Tik išimtiniais atvejais (pvz., patikimi duomenys, kad neišprovokuotas vilkas puolė žmogų) toks sprendimas turėtų būti priimtas po pirmo pranešimo. Pavojingai besielgiantis vilkas turėtų būti išimamas iš gamtos kiek galima greičiau. Esama tvarka leisti sumedžioti vilką teritorijoje esantiems medžiotojų būreliams neužtikrina greito vilko išėmimo.</p>
<p>Analizuojant pranešimus apie drąsų vilkų elgesį siūlome vadovautis šia DBBW rekomendacijose „Kaip tvarkytis su drąsiais vilkais“ pateikta lentele:</p>
<table width="643" border="1" cellspacing="0" cellpadding="0">
<tbody>
<tr>
<td width="161"><strong>Elgesys</strong></td>
<td width="170"><strong>Priežastys</strong></td>
<td width="151"><strong>Grėsmės vertinimas</strong></td>
<td width="161"><strong>Rekomenduojami veiksmai</strong></td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="161">Vilkas praeina arti gyvenviečių tamsoje.</td>
<td valign="top" width="170">Vilkai vengia žmonių, bet ne žmonių infrastruktūros.</td>
<td valign="top" width="151">Nepavojinga.</td>
<td valign="top" width="161">Nereikia jokių veiksmų.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="161">Vilkas šviesiu paros metu juda gyvenviečių ar paskirų namų matymo atstumu.</td>
<td valign="top" width="170">Vilkai vengia žmonių, bet ne žmonių infrastruktūros.</td>
<td valign="top" width="151">Nepavojinga.</td>
<td valign="top" width="161">Nereikia jokių veiksmų.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="161">Vilkas iškart nepabėga pamatęs transporto priemones ar žmones. Sustoja ir stebi.</td>
<td valign="top" width="170">Vilkas neturėjo neigiamos patirties. Naivus smalsumas ypač būdingas jauniems vilkas.</td>
<td valign="top" width="151">Nepavojinga.</td>
<td valign="top" width="161">Nereikia jokių veiksmų.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="161">Kelias dienas vilkas stebimas 30 metrų ar mažesniu atstumu nuo apgyvendintų namų (keli įvykiai per ilgesnį laiko tarpą).</td>
<td valign="top" width="170">Toks vilko elgesys gali būti nulemtas įvairių priežasčių, pvz., vilką gali dominti paliktas maistas arba šuo.</td>
<td valign="top" width="151">Reikalauja dėmesio. Gali būti, kad vilkas stipriai pripratęs prie žmonių arba viliojamas.</td>
<td valign="top" width="161">Išanalizuokite situaciją. Pabandykite surasti ir pašalinti vilką viliojančius objektus. Apsvarstykite atbaidymo galimybes.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="161">Vilkas pakartotinai prisileidžia žmones 30 metrų ar mažesniu atstumu.</td>
<td valign="top" width="170">Vilkas smarkiai priprato prie žmonių artumo.</td>
<td valign="top" width="151">Reikalauja dėmesio. Rodo stiprų pripratimą. Gali būti, kad vilkas yra viliojamas.</td>
<td valign="top" width="161">Išanalizuokite situaciją. Apsvarstykite atbaidymo galimybes. Jeigu tokios galimybės nėra, pašalinkite vilką.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="161">Vilkas pats pakartotinai artinasi prie žmonių 30 metrų ar mažesniu atstumu.</td>
<td valign="top" width="170">Toks vilko elgesys gali būti nulemtas įvairių priežasčių, pvz., vilkas susieja žmonių buvimą su tam tikru „apdovanojimu“ (buvo šeriamas), vilko dėmesį gali traukti šuo.</td>
<td valign="top" width="151">Reikalauja dėmesio / kritinė situacija. Viliojimas ir stiprus pripratimas gali lemti vis drąsesnį elgesį. Yra sužeidimo rizika.</td>
<td valign="top" width="161">Dokumentuokite ir analizuokite situaciją.Apsvarstykite atbaidymą. Pašalinkite vilką, jei atbaidymo priemonės neveikia arba negali būti panaudotos.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top" width="161">Neišprovokuotas vilkas puola ar sužeidžia žmogų.</td>
<td valign="top" width="170">Priežastis gali būti pasiutligė arba labai stiprus pripratimas prie žmonių.</td>
<td valign="top" width="151">Pavojinga.</td>
<td valign="top" width="161">Pašalinkite vilką.</td>
</tr>
</tbody>
</table>
<p>Prašome informuoti mus apie Jūsų sprendimus dėl šių siūlymų.</p>
<div>
<p>&nbsp;</p>
<hr align="left" size="1" width="33%" />
<div>
<p><a href="https://lciepub.nina.no/pdf/636870453845842163_PPS_bold%20wolves.pdf"><span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[1]</span> Policy Support Statements of the Large Carnivore Initiative for Europe (LCIE). Management of bold wolves</a></p>
</div>
<div>
<p><a href="https://lciepub.nina.no/pdf/637423653359535374_Reinhardt_REP_bold_wolves.pdf"><span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[2]</span> Ilka Reinhardt, Petra Kaczensky, Jens Frank, Felix Knauer und Gesa Kluth. How to deal with bold wolves, 2020.</a></p>
</div>
<div>
<p><a href="http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=ea966137-172d-4a18-b9d1-33f0a0086410"><span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[3]</span> http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=ea966137-172d-4a18-b9d1-33f0a0086410</a></p>
</div>
<div>
<p><a href="https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Vilk%C5%B3%20tyrimai/Sumed%C5%BEiot%C5%B3%20vilk%C5%B3%20tyrim%C5%B3%202020%20m%20ataskaita.pdf"><span style="vertical-align:super;font-size: 80%">[4]</span> R. Špinkytė-Bačkaitienė. Vilkų tyrimų paslaugos 2020 m. galutinė ataskaita</a></p>
<p><img class="alignleft size-medium wp-image-10840" title="ESFIVP-I-1" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/ESFIVP-I-19-300x150.jpg" alt="" width="300" height="150" /></p>
</div>
</div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pernelyg-drasus-vilkai-kada-sunerimti-ir-ka-daryti-2021-02-17">Pernelyg drąsūs vilkai: kada sunerimti ir ką daryti?</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/pernelyg-drasus-vilkai-kada-sunerimti-ir-ka-daryti-2021-02-17/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Dar kartą suformulavome pasiūlymus medžioklės reglamentavimui</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/11155-2021-02-15</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/11155-2021-02-15#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 14 Feb 2021 21:02:08 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Gintare</dc:creator>
				<category><![CDATA[Informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[medžioklė]]></category>
		<category><![CDATA[medžioklės raisyklės]]></category>
		<category><![CDATA[medžioklės taisyklės]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11155</guid>
		<description><![CDATA[<p>Siekdami, kad reglamentuojant medžioklę daugiau dėmesio būtų skiriama gamtos apsaugai ir etikai, vėl pateikėme Aplinkos ministerijai savo siūlomus Medžioklės taisyklių keitimus, kuriuos prašome įtraukti į svartymus, kai taisyklės bus vėl peržiūrimos. Pernai metais mūsų pateikti siūlymai buvo ignoruojami. Viešiname mūsų Aplinkos ministerijai išsiųstą raštą. &#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;- Šiuo raštu kreipiamės į Jus išdėstydami savo siūlymus dėl medžioklės [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/11155-2021-02-15">Dar kartą suformulavome pasiūlymus medžioklės reglamentavimui</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Siekdami, kad reglamentuojant medžioklę daugiau dėmesio būtų skiriama gamtos apsaugai ir etikai, vėl pateikėme Aplinkos ministerijai savo siūlomus Medžioklės taisyklių keitimus, kuriuos prašome įtraukti į svartymus, kai taisyklės bus vėl peržiūrimos. Pernai metais mūsų pateikti siūlymai buvo ignoruojami. Viešiname mūsų Aplinkos ministerijai išsiųstą raštą.</p>
<p>&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;&#8212;-</p>
<p>Šiuo raštu kreipiamės į Jus išdėstydami savo siūlymus dėl medžioklės reglamentavimo. Pirmoje rašto dalyje dėstome bendrus lūkesčius medžioklės reglamentavimui ir gamtos apsaugos bei etiško elgesio su gyvūnais uždavinius. Antroje rašto dalyje pateikiame mūsų parengtus pasiūlymus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimams.</p>
<p><strong>1.    </strong><strong><span style="text-decoration: underline;">Bendri lūkesčiai medžioklės reglamentavimui</span></strong></p>
<p><strong></strong><strong>1.1. Sprendžiant medžioklės klausimus prašome daugiau dėmesio skirti gamtos apsaugos ir etiško elgesio uždaviniams</strong>. Daugelį metų reglamentuojant medžioklę dominuoja ūkinis požiūris – medžioklė suprantama kaip ūkinė veikla, ribojama tam tikrų gamtosauginių reikalavimų. Mūsų nuomone, šis požiūris turi keistis ir medžioklės reglamentavime į pirmą vietą turi būti iškeliami gamtos apsaugos ir etiško elgesio su gyvūnais interesai, kurie turėtų būti suprantami ne kaip ribojimai, o kaip pagrindinis medžioklės veiklos uždavinys. Medžioklė daro poveikį visai ekosistemai, tai deramai neįvertinama, kai į medžioklę žiūrima kaip į ūkinę veiklą.</p>
<p>Medžioklės reglamentavimas turėtų užtikrinti, kad <strong>medžioklė nedarys neigiamo poveikio biologinei įvairovei</strong>, todėl:</p>
<p>- Nustatant medžioklės būdus, priemones, apimtis turi būti <strong>remiamasi žiniomis apie gyvūnų biologiją ir rūšių populiacijų būklę</strong>. Turi būti pasitelkiami moksliniai tyrimai (ne tik mokslininkų nuomonės), sprendimai priimami analizuojant ir apibendrinant duomenis.<br />
- Laukinė g<strong>amta neturi būti verčiama medžioklės ūkiu</strong> – gyvūnai neturi būti šeriami didinant vislumą, medžioklė neturėtų keisti natūralaus lyčių ar amžiaus pasiskirstymo populiacijoje. Turi būti siekiama, kad medžioklė ir su ja susijusi veikla turėtų kiek galima mažesnę įtaką natūraliems ekosistemų procesams.</p>
<p>Medžioklės reglamentavimas turėtų <strong>užtikrinti nuoseklų etiškos laukinės gamtos kontrolės principų įgyvendinimą</strong> (plačiau žr. Tarptautinio susitarimo etiškai laukinės gamtos kontrolei principus<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn1"><sup><sup>[1]</sup></sup></a>):</p>
<p>Sprendžiant žmonių ir gamtos konfliktus pirmiausia turi būti keičiamas žmonių elgesys (konfliktas dažniausiai kyla dėl žmonių daromo poveikio ekosistemai) ir taikomi <strong>sugyvenimo sprendimai</strong>.<br />
- Medžioklės poreikis turi būti <strong>pagrįstas duomenimis</strong>, kad kažkuri rūšis ar individai daro reikšmingą žalą žmonėms, turtui, gyvuliams, ekosistemoms ar kitiems gyvūnams, o sugyvenimo sprendimai negalimi arba neduoda reikiamo rezultato.<br />
- Nusprendus konfliktą spręsti medžiokle, turi būti <strong>apibrėžti konkretūs, realūs siekiai</strong>, jie turi būti koreguojami pagal situaciją, stebima, ar rezultatai pasiekiami. Nepakanka užsibrėžti mažinti gyvūnų gausą – tikslai turi numatyti, kokio rezultato siekiama mažinant konfliktą ir žalą. Pavyzdžiui, jau įsitvirtinusių invazinių rūšių išnaikinimas gali būti neįmanomas, tad tikslai turi būti orientuoti į jų poveikio ekosistemai mažinimą, o vėliau vertinama, ar poveikis sumažėjo, t.y. taikytos priemonės pasiteisino. Nepasiteisinusios priemonės neturi būti taikomos.<br />
- Medžioklė turi būti <strong>integruota</strong> ilgalaikės gyvūnų populiacijų valdymo programos dalis, t.y., populiacijų valdymo uždaviniai neturi apsiriboti medžiokle.<br />
- Sprendimai medžioti turi būti <strong>grįsti konkrečios situacijos specifika</strong>, o ne neigiamomis nuostatomis tam tikrų rūšių (svetimžemių, gausių, „kenkėjų“) atžvilgiu. Gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti taikomi visų rūšių gyvūnams.<br />
- Turi būti siekiama sukelti <strong>kuo mažiau kančios</strong> medžiojamiems gyvūnams, atitinkamai pasirenkant medžioklės būdus ir priemones.</p>
<p>Manome, kad Aplinkos ministerija (toliau – Ministerija) turėtų kreipti medžioklės reglamentavimą nuo ūkinio požiūrio prie šių principų įgyvendinimo.</p>
<p><strong>1.2. Sprendžiant medžioklės klausimus prašome įtraukti ir išgirsti visas suinteresuotas puses. </strong>Pernai metais Taisyklių pakeitimai buvo atlikti iš esmės ignoruojant gamtos apsaugą atstovaujančią pusę: Aplinkosaugos koalicijos siūlymai dėl medžioklės reglamentavimo nebuvo įtraukti į svarstymus, Aplinkosaugos koalicijos pastabos dėl Taisyklių pakeitimų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros pasiūlymai buvo atmesti. Kai kuriais atvejais atmesdama siūlymus Ministerija rėmėsi melagingais argumentais. Tuo pat metu stigo Ministerijos daromų Taisyklių pakeitimų paaiškinimo ir argumentavimo. Todėl prašome naująją Ministerijos vadovybę išgirsti gamtosaugą atstovaujančią pusę svarstant medžioklės klausimus bei <strong>prie teisės aktų pakeitimų projektų teikti išsamius, visus klausimus apimančius aiškinamuosius raštus</strong>.</p>
<p>Tikimės, kad naujoji Ministerijos vadovybė atsigręš į gamtosaugos uždavinius ir užtikrins skaidrumą bei visų suinteresuotų pusių įtraukimą sprendžiant medžioklės klausimus.</p>
<p><strong>2.    </strong><strong><span style="text-decoration: underline;">GAA „Baltijos vilkas“ siūlymai Taisyklėms</span></strong></p>
<p><strong></strong>Gyvosios gamtos apsaugos ir etiško elgesio su gyvūnais tikslais teikiame savo siūlymus Taisyklėms. Aplinkosaugos koalicija (GAA „Baltijos vilkas“ yra koalicijos narė) jau teikė Ministerijai dalį šių siūlymų 2020-03-31 raštu Nr. ANVOK-116, tačiau Ministerija neįtraukė jų į svarstymus. 2020-11-04 GAA „Baltijos vilkas“ raštu Nr. 9 dėl medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimo pateikė siūlymus dėl medžioklės saugomose teritorijose Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (toliau – VSTT) &#8211; jį pridedame jums kaip priedą prie šio rašto. Keletas čia dėstomų siūlymų sutampa su mūsų pateiktais siūlymais medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimui. Manome, kad mūsų pateikti siūlymai turėtų galioti visoje šalies teritorijoje, tačiau nenumačius jų įgyvendinti visoje šalies teritorijoje, jie turėtų galioti bent saugomose teritorijose.</p>
<p><strong>Mūsų teikiami siūlymai trumpai:</strong></p>
<p>- siūlome <strong>uždrausti šerti</strong> visus laukinius žvėris, numatant išimtį, kad leidžiama šerti laukinius žvėris siekiant atitraukti nuo pasėlių konkrečiose vietose tik patvirtinus Ministerijos įstaigų sprendimu;<br />
- siūlome visų gyvūnų rūšių viliojimui leisti naudoti i<strong>ki 10 kg masalo 1 km<sup>2</sup> vienam mėnesiui</strong>;<br />
- siūlome atsisakyti <strong>medžioklės būdo „su šunimis“</strong>;<br />
- siūlome vienareikšmiškai uždrausti <strong>lankinių užsikertančių spąstų naudojimą</strong>, turėjimą, pardavimą ir pirkimą;<br />
- siūlome apibrėžti reikalavimus <strong>gyvagaudžių spąstų</strong> naudojimui;<br />
- siūlome atsisakyti atskiro varyminių medžioklių laukuose termino <strong>plėšriesiems žvėrims</strong>;<br />
- siūlome trumpinti <strong>miškinių ir akmeninių kiaunių, juodųjų šeškų</strong> medžioklės terminus;<br />
- siūlome nutraukti <strong>šakalų</strong> medžioklės sezoną, kaip išnaudojamas vilkų medžioklei nustatytas limitas;<br />
- siūlome atsisakyti <strong>pilkųjų kiškių</strong> medžioklės;<br />
- siūlome grąžinti medžioklės terminą <strong>šernams</strong>;<br />
- siūlome trumpinti <strong>bebrų</strong> medžioklės terminus bei atsisakyti neterminuotos medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijose;<br />
- siūlome įvesti medžioklės terminą <strong>lapėms</strong>;<br />
- siūlome apibrėžiant <strong>neperspektyvios bebravietės</strong> sąvoką įtraukti poveikio ekosistemai vertinimą;<br />
- siūlome įtraukti ir apibrėžti <strong>perspektyvios (saugotinos) bebravietės</strong> sąvoką ir nustatyti medžioklės ribojimus perspektyvioje bebravietėje;<br />
- siūlome uždrausti <strong>svetimžemių rūšių paleidimą</strong> į laisvę medžioklės tikslais;<br />
- siūlome patikslinti, kad leidžiama naudoti <strong>naktinio stebėjimo prietaisus</strong>, nepritvirtintus prie ginklo ir/ar optinio taikiklio;<br />
- siūlome <strong>skyriuje „Medžioklės eiga“</strong> įtraukti nuostatas, kokie veiksmai atliekami sumedžiojus kitos rūšies, ne tos lyties ar amžiaus gyvūnus, saugomų rūšių gyvūnus bei apibrėžti atsakomybes;<br />
- siūlome nustatyti tvarką, kad <strong>varyminių medžioklių grafikas</strong> derinamas su urėdijomis ir saugomų teritorijų direkcijomis;<br />
- siūlome nustatyti tvarką, kad vykdant varymines medžiokles ant bendrojo naudojimo kelių būtų pastatomi <strong>įspėjamieji ženklai</strong>;<br />
- siūlome nustatyti, kad <strong>autoįvykyje sužaloto gyvūno</strong> kančias gali nutraukti bet kuris medžiotojas.</p>
<p>Toliau plačiai paaiškiname kiekvieną pasiūlymą, pateikdami esamą situaciją ir pasiūlymų argumentus, taip pat nuorodas į literatūros šaltinius.</p>
<p><strong>2.1. Gyvūnų šėrimas ir viliojimui naudojamas masalas</strong></p>
<p><strong>Esama situacija</strong></p>
<p>Taisyklės leidžia laukinių gyvūnų maitinimą pašarais ir dideliu masalo kiekiu. Taisyklėse pateikiamos sąvokos:</p>
<p>„<em>2.3. <strong>gyvūnų šėryklos</strong> − stacionarūs medžioklės įrenginiai (ėdžios, pašiūrės su stogais, loviai, automatiniai ir kiti šėrimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų), šėrimo aikštelės ar šėrimo vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai<strong> </strong>pašarų, kai medžiojamieji gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą.</em>“</p>
<p>„<em>2.12. <strong>viliojimo vieta</strong> – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km<sup>2</sup> (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų.</em>“</p>
<p>Taisyklėse įrašytos šios šėrimą ir viliojimą reglamentuojančios nuostatos:</p>
<p>„<em>11.3. </em>/&#8230;/ <em>Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūralios kilmės masalu (masalo kiekis ne daugiau kaip 100 kg) </em>/&#8230;/“</p>
<p>„<em>58. Draudžiama:</em></p>
<p><em>58.35. šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje</em>.</p>
<p><em>58.36. medžioklės plotų vienete (10 km<sup>2</sup> (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės)“.</em></p>
<p>Taisyklių nuostatos, kad šernus draudžiama šerti, bet viliojimui galima naudoti 100 kg masalo, prieštarauja viena kitai. Suaugęs šernas per parą suėda iki 6 kg pašarų. Pašaro gaunančių šernų vidutinė bandos teritorija sudaro 146 ha, patinų-vienišių – 442 ha plotą<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn2"><sup><sup>[2]</sup></sup></a>, taigi, šernų bandos ir pavienių šernų teritorijoje būna ne viena viliojimo vieta. Be to, bandos lanko ne tik savo teritorijoje, bet ir greta esančias viliojimo vietas<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn3"><sup><sup>[3]</sup></sup></a>. Vadinasi, 100 kg masalo pakanka teritorijoje gyvenantiems šernams pasimaitinti, tai yra, šis kiekis tolygus šėrimui.</p>
<p>Nuo 2014 metų iki dabar Lietuva yra Afrikinio kiaulių maro paplitimo zonoje. 2019 m. nustatyta 680 užsikrėtusių šernų. Nuo 2014 iki 2018 metų vien maro židinių naikinimui buvo išleista 18 mln. eurų. Taip pat buvo mokamos išmokos už sumedžiotas šernų pateles, tebemokamos išmokos už rastas šernų gaišenas.</p>
<p>Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn4"><sup><sup>[4]</sup></sup></a> (toliau – Strategija) 3.1.1. punkte yra įrašytas bendras reikalavimas visoms su maru susijusioms teritorijoms, kad viliojimui būtų naudojamas ne didesnis nei 10 kg masalo kiekis 1 km<sup>2</sup> vienam mėnesiui<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn5"><sup><sup>[5]</sup></sup></a>. Taip pat nurodoma, kad šernai neturi būti šeriami, o kitiems žvėrims skirtas pašaras turi būti nepatrauklus arba nepasiekiamas šernams. Lietuva ignoruoja šią vieną iš pagrindinių rekomendacijų kovai su maru.</p>
<p>Iš Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) 2020-04-21 rašto LR aplinkos ministerijai Dėl medžioklės LR teritorijoje taisyklių matyti, kad apeinamas ribojimas viliojimo vietų tankiui, pasinaudojant tuo, jog šis ribojimas Taisyklėse įrašytas tik šernų viliojimo vietoms, tačiau neapibrėžta, kad kitose viliojimo vietose pašarai turi būti nepatrauklūs arba nepasiekiami šernams.</p>
<p><strong>Problema</strong></p>
<p>Viliojimas dideliu masalo kiekiu ir šėrimas kelia grėsmę kitų rūšių bei buveinių apsaugai toje teritorijoje. Medžiojamųjų kanopinių gyvūnų šėrimas (taip pat viliojimas dideliais masalo kiekiais) neigiamai veikia ekosistemą<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn6"><sup><sup>[6]</sup></sup></a> – šeriamos populiacijos nenatūraliai auga, užima didesnes nišas ekosistemoje, didėja spaudimas mitybinei bazei. Ypač neigiamas poveikis ekosistemai kyla dėl šernų šėrimo. Padidėjusi jų gausa ir tankumas aplink viliojimo vietą neigiamai veikia ant žemės perinčių paukščių populiacijas. Be to, viliojimo arba šėrimo vietose esančiais pašarais minta kiti visaėdžiai plėšrūnai, taip pat jos pritraukia ir graužikais besimaitinančius plėšrūnus. Dėl didesnio plėšrūnų tankumo aplink viliojimo vietą taip pat didėja grėsmės paukščiams bei smulkesniems žinduoliams.</p>
<p>Lietuvoje šernų šėrimas (prisidengiant viliojimu) yra pasiekęs „ūkininkavimo“ miškuose lygį. Ši praktika ne tik žalinga ekosistemai, bet ir sudaro sąlygas afrikinio kiaulių maro plitimui, nes šeriamų populiacijų prieaugis kasmet yra daug didesnis nei gyvenančių natūraliomis sąlygomis<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn7"><sup><sup>[7]</sup></sup></a>.</p>
<p>Taisyklėse nurodoma, kad žvėrys šeriami siekiant atitraukti juos nuo pasėlių. Mūsų nuomone, tokia priemonė gali būti taikoma išimtiniais atvejais, nes visuotinis šėrimas, dėl kurio auga populiacijos dydis, žalą pasėliams gali didinti. Keičiantis klimatui ir šiltėjant žiemoms, kanopiniai žvėrys nebesusiduria su tokiais dideliais išgyvenimo iššūkiais, kokie buvo esant gilioms šaltoms žiemoms. Todėl manome, kad didesnė nauda gamtai ir visuomenei būtų, jei visų laukinių žvėrių šėrimas būtų draudžiamas.</p>
<p><strong>Siūlymai</strong></p>
<p>Siūlome <strong>Taisyklėse įrašyti draudimą šerti visus laukinius žvėris</strong>, numatant išimtį, kad leidžiama šerti laukinius žvėris siekiant atitraukti nuo pasėlių konkrečiose vietose patvirtinus Ministerijos įstaigų sprendimu (pvz., VSTT dėl stumbrų, AAD dėl kitų rūšių). Turėtų būti keičiamas Taisyklių 2.3 punktas ir 9-tame Taisyklių skyriuje įrašomas draudimas šerti visus laukinius žvėris.</p>
<p>Siūlome Taisyklėse viliojimo vietą apibrėžti remiantis Afrikinio kiaulių maro valdymo strategija Europos Sąjungai, t.y. <strong>viliojimui leisti naudoti iki 10 kg masalo 1 km<sup>2</sup> vienam mėnesiui</strong>. Šį reikalavimą taikyti visų rūšių gyvūnų viliojimui masalu. Turėtų būti keičiami Taisyklių 2.12 punktas, 11.3 punktas, 58.36 punktas.</p>
<p><strong>2.2. Dėl medžioklės su šunimis</strong></p>
<p><strong>Esama situacija</strong></p>
<p>Taisyklės apibrėžia medžioklės būdą „su šunimis“:</p>
<p><em>„11.5. su šunimis – kai su medžiokliniais šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį. Medžiojant šiuo būdu, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos“.</em></p>
<p>LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas „gyvūnų kovų ar kovų su gyvūnais organizavimas, gyvūnų treniravimas kovoms“. Nors šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad medžioklė nelaikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais, visgi medžioklės būdas „su šunimis“ akivaizdžiai prieštarauja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio papunkčiui, nes medžiojant šiuo būdu šuo yra užpjudomas ir kaunasi su kitu gyvūnu arba jį pjauna, užpultas gyvūnas patiria didelį stresą.</p>
<p><strong>Problema</strong></p>
<p>Medžioklės būdas „su šunimis“ neatitinka etiškos medžioklės principo, kad būtų pasirenkami tokie medžioklės būdai ir priemonės, kurie sukeltų kuo mažiau kančios medžiojamam gyvūnui. Vykstant medžioklei su šuniu urve neretai medžiojamas gyvūnas ilgai priešinasi ir stengiasi nuo šuns apsiginti, kol medžiotojas atkasa urvą. Taigi, pjautynės tarp šuns ir gyvūno trunka ilgą laiką. Medžiojant su šunimis ne urvuose šunų pagauti žvėrys patiria kančias kandžiojami bei draskomi. Šių kančių galima išvengti pasirenkant kitus medžioklės būdus. Medžioklės su šunimis, kai žvėrys medžiojami ne urvuose, metu šunys gali užpulti ir sužaloti nemedžiojamų rūšių gyvūnus.</p>
<p><strong>Siūlymai</strong></p>
<p>Siūlome <strong>atsisakyti medžioklės būdo „su šunimis“.</strong> Turėtų būti naikinamas 11.5 Taisyklių punktas ir įrašomas draudimas 9-tame Taisyklių skyriuje. Šis siūlymas neliečia paukščių medžioklės su šunimis, taip pat sužeistų gyvūnų paieškos su šunimis.</p>
<p><strong>2.3. Dėl spąstų naudojimo reglamentavimo</strong></p>
<p><strong>Esama situacija</strong></p>
<p>Taisyklės nurodo, kad medžioklėje leidžiama naudoti:</p>
<p>„<em>10.1.2. /&#8230;/ gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;</em></p>
<p><em>10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį</em>“.</p>
<p>Leidžiama medžioti „<em>11.9. gaudant spąstais, gaudyklėmis – kai gyvūnai gaudyklėmis gaudomi gyvi ir nesužeisti arba plėšrieji žvėrys (išskyrus vilką), bebrai ir ondatros gaudomi spąstais, kurie garantuoja staigią pagauto gyvūno žūtį ir pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus sugauti kiti gyvūnai, kuriems gaudyti spąstai neskirti</em>“.</p>
<p>Draudžiama „<em>58.26. gaudyti medžiojamuosius gyvūnus gaudyklėmis, negalinčiomis užtikrinti, kad gyvūnas bus pagautas nesužeistas, arba spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties</em>“.</p>
<p>Detaliau spąstų naudojimo Taisyklės ar kiti Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja.</p>
<p>Lietuva yra ratifikavusi 1991 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3254/91, draudžiantį Bendrijoje naudoti spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės.</p>
<p>2014-12-22 Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyriaus pažymoje <em>„Apie korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą gyvosios gamtos apsaugos valstybės kontrolės skyriuje“</em> buvo siūloma papildyti Taisyklių punktą, kuriuo draudžiama laikyti, gaminti, pirkti ir parduoti kilpas, analogišku draudimu neselektyviesiems spąstams. Tačiau šis siūlymas nebuvo įgyvendintas. Šiuo metu internete (pvz., skelbiu.lt portale) yra pardavinėjami spąstai, kurie savo konstrukcija yra skirti sulaikyti gyvūną už galūnės<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn8"><sup><sup>[8]</sup></sup></a>.</p>
<p>Spąstai, kurie neoficialiai vadinami „kapkanais“, taip pat vadinami lankiniais užsikertančiais spąstais, yra tie patys „galūnę suspaudžiantys spąstai“, draudžiami Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3254/91, bet Lietuvoje naudojami ne tik medžioklės teisės neturinčių asmenų, bet ir medžiotojų, siekiant pagauti kiauninius žvėris. Kiauniniai žvėrys dėl savo dydžio spąstų lankų yra suspaudžiami per kūną, o ne galūnę, todėl gali žūti vietoje. Kontrolę atliekantys aplinkos apsaugos pareigūnai nevienodai įvertina šių spąstų naudojimą: dalis atvejų, kai tokie spąstai randami, traktuojami kaip Taisyklių pažeidimas, o dalis atvejų nelaikomi pažeidimu, nes medžiotojas paaiškina, kad medžiojo kiauninius žvėris, taigi, siekė, kad gyvūnas būtų pagautas ne už galūnės, o užmuštas vietoje<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn9"><sup><sup>[9]</sup></sup></a>. Netgi papuolus kitos rūšies gyvūnui, kuris sulaikomas už galūnės, pasitaiko, kad kontrolę atliekantis pareigūnas traktuoja, jog šis pagavimas atsitiktinis, o naudojami spąstai – leidžiami, nes statyti kiauniniams žvėrims<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn10"><sup><sup>[10]</sup></sup></a>.</p>
<p><strong>Problema</strong></p>
<p>Teisės aktuose esantis draudžiamų ir leidžiamų naudoti spąstų išaiškinimas leidžia dviprasmiškai traktuoti lankinių užsikertančių spąstų naudojimą. Vartojamos sąvokos „užtikrinantys staigią pagauto gyvūno žūtį“ ir „suspaudžiantys galūnę“ yra nepakankamos, nes lankiniai užsikertantys spąstai vienam gyvūnui gali būti suspaudžiantys galūnę, o kitą užmušantys. Vykdant kontrolę traktuojama, kad legalu naudoti spąstus, kurie <span style="text-decoration: underline;">gali</span> užmušti, užuot traktavus, kad naudojama įranga <span style="text-decoration: underline;">privalo</span> įgyvendinti šį kriterijų. Manome, kad šis apibrėžtumo nebuvimas bei laisvas traktavimas lemia tai, jog draudimas naudoti galūnę suspaudžiančius spąstus Lietuvoje yra iki galo neįgyvendintas. Išeitis yra aiškiai Taisyklėse apibrėžti, kad lankiniai užsikertantys spąstai yra draudžiami naudoti visoms gyvūnų rūšims.</p>
<p>Spąstų naudojimo kontrolė yra sudėtingas uždavinys, todėl spąstus, kurių naudojimas draudžiamas, turėtų būti draudžiama turėti, parduoti ir pirkti. Tai palengvintų jų naudojimo kontrolę.</p>
<p>Gyvagaudžiai spąstai gali būti saugiausia medžioklės spąstais priemonė, užtikrinanti, kad papuolęs ne tos rūšies gyvūnas bus grąžintas į laisvę, tačiau tik tada, jei bus naudojami tinkamai: dažnai tikrinami, pastatyti priedangoje nuo saulės ir pan. Taisyklės leidžia medžioklėje naudoti „gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą“, tačiau neapibrėžia, kaip šie spąstai turi būti naudojami.<em> </em>Jei tokie spąstai paliekami netikrinant ilgą laiką, jie tampa žiauraus elgesio su medžiojamaisiais gyvūnais priemone, pagauti gyvūnai juose susižaloja, nusilpsta arba padvesia. Be to, į šiuos spąstus gali pakliūti ir nemedžiojamų rūšių gyvūnai.</p>
<p><strong>Siūlymai</strong></p>
<p>Siūlome <strong>užtikrinti, kad nebebūtų naudojami galūnę suspaudžiantys spąstai, </strong>vienareikšmiškai uždraudžiant lankinių užsikertančių spąstų, aktyvuojamų nuspaudus horizontalią plokštelę, naudojimą, turėjimą, pardavimą ir pirkimą.<strong> </strong>Turėtų būti papildyti 11.9 ir 58.26 Taisyklių punktai.<strong></strong></p>
<p>Siūlome <strong>reglamentuoti gyvagaudžių spąstų naudojimą </strong>– apibrėžti, kas kiek laiko turi būti patikrinami gyvagaudžiai spąstai ir kokie kiti veiksmai atliekami, kad gyvūnas juose nesikankintų. Turėtų būti papildytas 11.9 punktas arba įtrauktas aprašymas skyriuje „Medžioklės eiga“.</p>
<p><strong>2.4. Dėl kai kurių žvėrių medžioklės terminų</strong></p>
<p><strong>Esama situacija</strong></p>
<p>Taisyklėse nustatyti ilgi kai kurių gyvūnų medžioklės terminai, paliekant jiems mažai ramybės laiko. Tai itin pastebima plėšriųjų žvėrių medžioklės terminuose. Lapėms ramybės laiko visai nepalikta. Mūsų išskirti Taisyklių punktai, kuriuos reikėtų keisti:</p>
<p><em>„15.1. /&#8230;/ Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d.  iki kovo 31 d.“</em></p>
<p><em>„15.2.5. šernus – visus metus“</em></p>
<p><em>„15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau)“</em></p>
<p><em>„15.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.“</em></p>
<p><em>„15.2.9. pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d.“</em></p>
<p><em>„15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.“</em></p>
<p><em>„15.2.18. lapes, /&#8230;/ – visus metus“.</em></p>
<p><strong>Problemos ir siūlymai</strong></p>
<p>2.4.1. Siūlome atsisakyti atskiro varyminių medžioklių laukuose termino <strong>plėšriesiems žvėrims</strong> arba palikti jį tik invazinėms rūšims. Plėšrieji žvėrys yra būtina pilnavertės ekosistemos grandis, kryptingas jų skaičiaus mažinimas privalo būti motyvuotas gamtosaugos poreikiais konkrečioje vietovėje ir paremtas visapusišku ekosistemos tyrimu. Visos šalies mastu medžioklė neturi daryti nepagrįstai didelio spaudimo plėšrūnų populiacijoms. Turėtų būti keičiamas 15.1 Taisyklių punktas.</p>
<p>2.4.2. Siūlome trumpinti<strong> miškinių ir akmeninių kiaunių, juodųjų šeškų </strong>medžioklės terminus (siūlymą nemedžioti miškinių ir akmeninių kiaunių ir šeškų tam tikrose saugomose teritorijose įtraukėme į pasiūlymus medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimui, pateiktus 2020-11-04 Nr. 9 raštu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai). Pabrėžiame, kad šeškas, miškinė ir akmeninė kiaunės yra Berno konvencijos saugomos rūšys, šeškas ir miškinė kiaunė yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą – šių gyvūnų gausa turi būti reguliuojama atsargiai, kartu vertinant jų populiacijos būklę.</p>
<p>Lietuvoje šių gyvūnų populiacijų būklė nestebima, renkami tik sumedžiojimo duomenys. Kiaunių sumedžiojimo skaičius nuolat mažėja: 2014-2015 sezono metu buvo sumedžiotos 867 miškinės kiaunės ir 185 akmeninės, praėjusį sezoną – 245 miškinės ir 28 akmeninės. Juodųjų šeškų sumedžiojimo statistika gali rodyti, kad populiacijos būklė nėra gera – nors šeškai pagaunami tais pačiais spąstais, kaip audinės ar kiaunės, jų sumedžiojimo skaičiai yra maži. 2014-2015 sezono metu buvo sumedžioti 132 šeškai, praėjusį sezoną – 24 šeškai. Mažėjantys sumedžiojimo skaičiai gali būti siejami su mažėjančiu medžioklės spąstais populiarumu. Tačiau mažėjimo tendencija aiški ir ilgai trunkanti, jokių kitų duomenų apie populiacijų būklę nėra, todėl yra svarbu pripažinti kiaunių ir šeškų saugomos rūšies statusą. Turint tik tokius duomenis apie kiaunių ir šeškų populiacijų būklę, laikantis Buveinių direktyvos, jų medžioklė neturėtų būti vykdoma, iki nebus imta nuosekliai stebėti populiacijų būklę. Mes siūlome medžioklės reguliavimą pradėti švelninti uždraudžiant medžioklę tam tikrose saugomose teritorijose (pasiūlymas pateiktas atskiru raštu VSTT) ir trumpinat medžioklės terminus. Šiuo metu šeškai ir kiaunės nemedžiojami tik tris mėnesius, nors jų jaunikliai savarankiški tampa tik rudenį. Siūlome šių žvėrių medžioklės termino pradžią kelti į rudenį. Turėtų būti keičiamas 15.2.7 Taisyklių punktas.</p>
<p>2.4.3. Siūlome papildyti 15.2.6 Taisyklių punktą dėl vilkų ir <strong>šakalų </strong>medžioklės nuostata, kad šakalų medžioklė nutraukiama tuo pačiu metu, kaip ir vilkų – kai išnaudojamas vilkų medžioklei nustatytas limitas. Šių žvėrių medžioklei nustatytas vienodas terminas, nes jie gali būti supainiojami. Todėl vengiant situacijų, kai palaikius šakalu gali būti sumedžiojamas vilkas, prasminga šakalų medžioklės sezoną baigti kartu su vilkų medžioklės sezono pabaiga.</p>
<p>2.4.4. Siūlome atsisakyti<strong> pilkųjų kiškių </strong>medžioklės. Aplinkos ministerijos vertinimu, pilkųjų kiškių populiacijos būklė nėra gera. Matant, kad rūšis nyksta, jos medžioklė turėtų būti nutraukta, kaip yra padaryta su kurapkų medžiokle. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.9 punktą.</p>
<p>2.4.5. Siūlome grąžinti medžioklės terminą <strong>šernams</strong>, kad nebūtų medžiojamos jauniklius atsivedusios patelės, kol jaunikliai yra labiausiai priklausomi nuo motinų. Populiacijos gausos valdymui raginame priimti kitus sprendimus, visų pirma – gaunamų pašarų mažinimo. Turėtų būti keičiami 15.2.5 ir 54.1 Taisyklių punktai.</p>
<p>2.4.6. Siūlome trumpinti <strong>bebrų</strong> medžioklės terminus bei atsisakyti neterminuotos medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Kaip ir kitoms rūšims, bebrams turėtų būti taikomi etiškos medžioklės principai ir paliekamas deramas ramybės laikas jaunikliams auginti. Bebrų jaunikliai auga lėtai ir netampa savarankiški per kelis mėnesius. Siūlome nukelti medžioklės termino pradžią į rudenį, o pabaigą ankstinti bent iki balandžio 1 dienos (balandžio viduryje bebrai jau veda jauniklius). Raginame tokį patį medžioklės terminą taikyti ir žuvininkystės tvenkiniams, o kylančius konfliktus spręsti neletaliais metodais. Atkreipiame dėmesį, kad bebras yra Buveinių direktyvos V priedo, taigi, saugotina rūšis. Turėtų būti keičiamas 15.2.10 ir 54.1 Taisyklių punktai. Atkreipiame dėmesį, kad siūlymas trumpinti bebrų medžioklės terminą buvo pateiktas ir VSTT 2020-04-20 rašte dėl Medžioklės taisyklių pakeitimo projekto derinimo.</p>
<p>2.4.7. Siūlome įvesti medžioklės terminą <strong>lapėms</strong>, kad nebūtų medžiojamos jauniklius auginančios patelės iki jaunikliai geba gyventi savarankiškai. Nemedžiojimo laikas galėtų tęstis nuo balandžio iki rudens. Reikėtų keisti Taisyklių 15.2.18 punktą. Taip pat siūlome nepridėti lapių prie invazinių rūšių 15.1 punkte numatant medžiokles su šunimis ir prožektoriais naktį. Lapės neturi būti laikomos kenkėjiška rūšimi ir naikinamos.</p>
<p><strong>2.5. Dėl perspektyvių bebraviečių</strong></p>
<p><strong>Esama situacija</strong></p>
<p>Taisyklėse yra pateikta neperspektyvios bebravietės sąvoka:</p>
<p>„<em>2.9. <strong>neperspektyvi bebravietė</strong> – vieta, kurioje dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai statiniams, žemės ūkio ar kitoms naudmenoms, miškui, valstybės sienos linijos padėties pakitimui ar valstybės sienos apsaugos objektams ir įrenginiams, arba užtvanka yra upėse, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena, ar upių, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams ir potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo</em>“.</p>
<p>Neperspektyvios bebravietės sąvoka apibrėžta tik ūkiniais kriterijais – bebrų žala ūkiui ir statiniams, tačiau nėra vertinamas bebravietės vaidmuo ekosistemoje. Ekologiniu požiūriu vertingose upėse, taip pat ir priskiriamose lašišiniams vandens telkiniams, esančių bebraviečių priskyrimas neperspektyvioms yra nepasvertas, o nuostata jas naikinti – nepamatuota. Taisyklėse nėra apibrėžta perspektyvios bebravietės sąvoka, nėra uždrausta medžioklė ir bebrų statinių ardymas perspektyviose bebravietėse.<em></em></p>
<p>Perspektyvios bebravietės apibrėžimo, bebravietės tipo nustatymo tvarkos bei medžioklės ribojimų perspektyviose bebravietėse taip pat nėra Bebrų populiacijos gausos reguliavimo tvarkoje<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn11"><sup><sup>[11]</sup></sup></a>. Atskiras teisės aktas dėl bebrų gausos reguliavimo buvo sukurtas, kai buvo atliekamos bebraviečių apskaitos ir regionų aplinkos apsaugos departamentai tam tikras bebravietes įtraukė į neperspektyvių (likviduotinų) bebraviečių sąrašą. Tokiu būdu būtent tos bebravietės numatytos naikinti. Tačiau šiuo metu bebraviečių apskaitos nebevykdomos, bebravietės priskyrimą neperspektyviai atlieka pats medžiotojas, o Taisyklėse pateikti kriterijai – tik ūkiniai.</p>
<p>Bebras yra kertinė ekosistemų rūšis – keisdamas buveines (kurdamas drėgnesnes buveines, lėtindamas upių tėkmę tam tikrose atkarpose, pastatydamas statinius vandenyje, kurie pasitarnauja kitų gyvūnų poreikiams) jis atlieka itin svarbų vaidmenį ekosistemoje ir ekosistemų ryšiais yra susijęs su daugeliu rūšių. Bebrų užtvankų poveikis migruojančioms žuvims nėra analogiškas žmonių statomų užtvankų poveikiui – per bebrų užtvankas žuvys dažnai gali praplaukti<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn12"><sup><sup>[12]</sup></sup></a> arba gali pakakti užtvankos praardymo trumpam laikotarpiui žuvų migravimo metu, užuot ją naikinus. Be to, bebravietės sukuria palankias sąlygas lašišinėms ir kitoms žuvims jų ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu<a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftn13"><sup><sup>[13]</sup></sup></a>.</p>
<p><strong>Problema</strong></p>
<p>Šiuo metu galiojančios Taisyklių ir Bebrų populiacijos gausos reguliavimo tvarkos nuostatos leidžia visas bebravietes priskirti neperspektyvioms ir naikinti. Tokia medžioklės politika yra priešinga gamtosaugos interesams ir atspindi neadekvatų elgesį su bebrų populiacija.</p>
<p>Neperspektyvios bebravietės sąvokos apibrėžimas atspindi, kad vertinant yra paisoma tik ūkinių interesų, ignoruojant gamtinius. Nors bebrų populiacija šiuo metu Lietuvoje yra gausi, tai nebūtinai rodo, kad bebrų populiacijos būklė yra gera – t.y., kad išsilaiko šeimos struktūros ir bebrai atlieka savo vaidmenį ekosistemoje. Manome, kad nuolatinis bebrų trikdymas gali neigiamai veikti buveines ir tam tikra dalimi užkerta kelią teigiamam bebrų poveikiui ekosistemai ir kitoms rūšims</p>
<p><strong>Siūlymai</strong></p>
<p>2.5.1. Siūlome Taisyklėse <strong>apibrėžiant neperspektyvios bebravietės sąvoką numatyti, kad privalo būti vertinama bebravietės svarba ekosistemai</strong> (su konkrečiais kriterijais).</p>
<p>2.5.2. Siūlome Taisyklėse <strong>įtraukti perspektyvios (saugotinos) bebravietės sąvoką</strong> ir ją apibrėžti.</p>
<p>2.5.3. Siūlome įvesti medžioklės <strong>ribojimus perspektyviose bebravietėse</strong>.</p>
<p>Taip pat manome, kad turi būti keičiama Bebrų populiacijos gausos reguliavimo tvarka, joje detaliai apibrėžiant tiek perspektyvių, tiek neperspektyvių bebraviečių kriterijus, jų nustatymo tvarką, perspektyvių bebraviečių ir jose gyvenančių bebrų apsaugą.</p>
<p><strong>2.6. Dėl svetimžemių rūšių išleidimo į laisvę</strong></p>
<p><strong>Esama situacija</strong></p>
<p>Aptvaruose auginami danieliai ir fazanai yra paleidžiami į laisvę medžioklės tikslais.</p>
<p>Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse yra nustatyta, kad „<em>35. Aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose išauginti /&#8230;/ svetimžemių /&#8230;/ laukinių gyvūnų rūšių gyvūnai /&#8230;/ negali būti išleidžiami į laisvę</em>.“, „<em>37. Leidžiama išleisti į laisvę nelaisvėje laikomus Lietuvos teritorijoje natūraliai gyvenančių rūšių gyvūnus /&#8230;/</em>“, šiam veiksmui būtinas AAD leidimas. Tačiau vykdant medžiojamųjų gyvūnų gausinimo programas į medžioklės plotus yra išleidžiami aptvaruose užauginti danieliai bei fazanai, t.y. svetimžemės rūšys.</p>
<p><strong>Problema</strong></p>
<p>Nepaisant esančio draudimo į laisvę išleisti svetimžemes rūšis, vykdant medžiojamosios faunos gausinimo programas yra paleidžiami danieliai ir fazanai. Į laisvę išleidžiamos svetimžemės rūšys gali ardyti natūralią ekosistemų pusiausvyrą, kuria konfliktą, kai medžiotojai ima persekioti vietines plėšriųjų žvėrių rūšis, norėdami išsaugoti įveistas svetimžemes.</p>
<p>Iš aptvarų išleisti gyvūnai neturi įgūdžių gyventi laukinėje gamtoje, saugotis pavojų, ieškoti slėptuvių. LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nurodo, kad žiaurus elgesys su gyvūnais be kita ko yra ir „<em>laukinių gyvūnų, kurie buvo prižiūrimi žmogaus, paleidimas į laisvę, jeigu šie gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti gyventi natūralioje aplinkoje</em>“. Todėl fazanų, kurie auginami į laisvėje esančias nepanašiomis sąlygomis, išleidimas galima kertasi su gyvūnų gerovės reikalavimais.</p>
<p><strong>Siūlymas</strong></p>
<p>Siūlome <strong>uždrausti svetimžemių rūšių paleidimą į laisvę medžioklės tikslais</strong>.</p>
<p><strong>2.7. Dėl naktinio stebėjimo prietaisų naudojimo</strong></p>
<p><strong>Esama situacija ir problema</strong></p>
<p>Taisyklių 10.2.4 punktas leidžia medžioklėje naudoti naktinio stebėjimo prietaisus. Taisyklių 58.5.9 punktas draudžia medžioklėje naudoti naktinius taikiklius. Naktinio stebėjimo prietaisai gali būti perdaromi ir naudojami kaip naktiniai taikikliai, tokiu būdu apeinant naktinių taikiklių draudimą.</p>
<p><strong>Siūlome </strong>10.2.4 punkte patikslinti, kad leidžiama naudoti naktinio stebėjimo prietaisus, nepritvirtintus prie ginklo ir/ar optinio taikiklio.</p>
<p><strong>2.8. Dėl Taisyklių penkto skyriaus „Medžioklės eiga“</strong></p>
<p><strong>Esama situacija ir problema</strong></p>
<p>Taisyklių skyriuje „Medžioklės eiga“ yra aprašoma tik situacija, kai medžioklėje dalyvauja daugiau nei vienas asmuo ir medžioklės vadovo pareigos. Manome, kad skyriuje „Medžioklės eiga“ turėtų būti įtrauktos ir paaiškintos tokios situacijos, kaip netyčia sumedžiotas kitos rūšies, ne tos lyties ar amžiaus gyvūnas bei atsakomybė. Dabar dalis šios informacijos yra Taisyklių 6-tame skyriuje, bet tai neatitinka skyriaus tematikos. Taip pat į 5-tą skyrių turėtų būti perkelti ir 50, 51 punktai iš 7-to skyriaus. 5-tame skyriuje turėtų būti aiškiai apibrėžta atsakomybė už sumedžiotus ne tos rūšies ar kriterijų gyvūnus.</p>
<p><strong>Siūlome </strong>skyriuje „Medžioklės eiga“ įtraukti nuostatas, kokie veiksmai atliekami sumedžiojus kitos rūšies, ne tos lyties ar amžiaus gyvūnus, saugomų rūšių gyvūnus bei apibrėžti atsakomybes.</p>
<p><strong>2.9.</strong> <strong>D</strong><strong>ėl varyminių medžioklių derinimo su kitais renginiais gamtoje</strong></p>
<p><strong>Esama situacija ir problema</strong></p>
<p>Varyminių medžioklių grafikas yra planuojamas iš anksto visam sezonui, dalis medžiotojų būrelių jį skelbia savo interneto svetainėse, tačiau medžiotojų būreliai nėra įpareigoti šį grafiką derinti su miškų valdytojais ar bendruomenėmis ir atsižvelgti į kitus tose pačiose teritorijose galinčius vykti renginius. Šiuo metu toks derinimas galimas tik geranoriškumo principu, tačiau yra atvejų, kai medžioklės plotų naudotojai neleidžia vykdyti kitų renginių, nes yra suplanavę medžiokles.</p>
<p>Lankymosi miške taisyklių 14 punktas įpareigoja kultūros, sporto ir kitų renginių miške organizavimui gavus miško valdytojo leidimą, o saugomose teritorijose – suderinti su direkcijomis. Nors lankymosi miške taisyklės negalioja medžioklei, manome, kad varyminėms medžioklėms turėtų galioti toks pats reikalavimas, kaip ir kitiems renginiams miške. Kadangi kiti renginiai yra derinami urėdijose ir saugomų teritorijų direkcijose, šios įstaigos galėtų turėti informaciją tiek apie varymines medžiokles, tiek apie kitus renginius ir juos suderinti. Jei planuojami vieši renginiai gali sutraukti žmonių į gamtą, jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, o medžioklės turėtų būti perkeliamos į kitą vietą ar laiką.</p>
<p><strong>Siūlome </strong>į Medžioklės taisykles įtraukti punktą, pagal kurį urėdijos ir saugomų teritorijų direkcijos galėtų iš anksto prašyti varyminių medžioklių grafikų ir turėtų teisę įpareigoti medžioklės plotų naudotoją keisti varyminių medžioklių grafiką dėl viešųjų renginių. Tokia nuostata galėtų būti įrašoma 27<sup>1 </sup>punktu.</p>
<p><strong>2.10. Dėl įspėjamųjų ženklų vykdant varymines medžiokles</strong></p>
<p><strong>Esama situacija ir problema</strong></p>
<p>Taisyklėse nėra numatyta, kad medžioklių varant metu būtų pastatomi informaciniai ženklai kitiems į mišką atvykusiems žmonėms. Kadangi žmonės dažniausiai juda keliais, tokie ženklai galėtų būti pastatomi ant bendrojo naudojimo kelių, kad įspėtų žmones tame miško kvartale neiti iš kelio į mišką, taip pat būti atidesniems dėl galinčių į kelią išbėgti žvėrių. Įspėjamieji ženklai padidintų visuomenės saugumą.</p>
<p><strong>Siūlome </strong>Taisyklėse numatyti, kad kvartaluose, kuriuose vykdomos varyminės medžioklės, ant bendrojo naudojimo kelių būtų pastatomi įspėjamieji ženklai. Tokia tvarka galėtų būti įvedama pridedant atitinkamą papunktį prie Taisyklių 71 punkto.</p>
<p><strong>2.11. Dėl autoįvykiuose sunkiai sužalotų gyvūnų </strong></p>
<p><strong>Esama situacija ir problema</strong></p>
<p>Taisyklėse yra numatyta, kad autoįvykyje sužeisto medžiojamojo gyvūno kančias gali nutraukti medžioklės plotų naudotojas:</p>
<p>„<em>15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio ar kito įvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančių nutraukimą šį gyvūną sumedžiojant įrašo medžioklės lapo antroje pusėje /&#8230;/</em>“.</p>
<p>Teisės aktai nenumato kitų būdų, kaip turėtų būti nutraukiamos autoįvykiuose sužalotų gyvūnų kančios. Spaudoje buvo aprašytas ne vienas atvejis, kai miestuose automobilių partrenkti gyvūnai ilgą laiką kankinosi, nes nėra apibrėžtos tvarkos ir įpareigojimų, kaip turėtų būti su jais elgiamasi. Manome, kad tokia tvarka turėtų būti numatyta ir sužaloti gyvūnai turėtų būti numarinami veterinarų arba gydomi reabilitacijos centruose, tačiau kol to nėra, medžiotojams galėtų būti suteikta galimybė nutraukti autoįvykyje sužaloto gyvūno kančias ne tik savo medžioklės ploto vienete. Tai ypač aktualu, kai gyvūnai sužalojami gyvenvietėse.</p>
<p><strong>Siūlome </strong>pakeisti Taisyklių 15.3.5 punktą vietoje žodžių „kai medžioklės plotų naudotoją“ įrašant žodžius „kai medžiotoją“.</p>
<p>Prašome įtraukti mūsų pateiktus pasiūlymus, kai bus rengiami nauji Taisyklių pakeitimai.</p>
<div><br clear="all" /></p>
<hr align="left" size="1" width="33%" />
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref1"><sup><sup>[1]</sup></sup></a><a href="https://conbio.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/cobi.12896?fbclid=IwAR2Hl4K8kMlIYNfB0oSycYY8VI2Hod7Ta2y9rFlr2p8y4auX4UBKkNa928M">https://conbio.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/cobi.12896?fbclid=IwAR2Hl4K8kMlIYNfB0oSycYY8VI2Hod7Ta2y9rFlr2p8y4auX4UBKkNa928M</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref2"><sup><sup>[2]</sup></sup></a> Lietuvos fauna, 1988.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref3"><sup><sup>[3]</sup></sup></a> African swine fever in wild boar ecology and biosecurity, 2019. <a href="http://www.fao.org/3/ca5987en/CA5987EN.pdf">http://www.fao.org/3/ca5987en/CA5987EN.pdf</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref4"><sup><sup>[4]</sup></sup></a> <a href="https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/animals/docs/ad_control-measures_asf_wrk-doc-sante-2015-7113.pdf">https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/animals/docs/ad_control-measures_asf_wrk-doc-sante-2015-7113.pdf</a>,</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref5"><sup><sup>[5]</sup></sup></a> „Baiting is allowed (non-sustained feeding, limited food only for attracting wild boar for trapping and/or culling, not exceed 10kg/km2/month).“</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref6"><sup><sup>[6]</sup></sup></a> <a href="https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0135254">https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0135254</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref7"><sup><sup>[7]</sup></sup></a> <a href="http://www.fao.org/3/ca5987en/CA5987EN.pdf">http://www.fao.org/3/ca5987en/CA5987EN.pdf</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref8"><sup><sup>[8]</sup></sup></a> <a href="https://www.skelbiu.lt/skelbimai/spastai-kenkejams-37731837.html">https://www.skelbiu.lt/skelbimai/spastai-kenkejams-37731837.html</a>, <a href="https://www.skelbiu.lt/skelbimai/senybiniai-spastai-39028881.html">https://www.skelbiu.lt/skelbimai/senybiniai-spastai-39028881.html</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref9"><sup><sup>[9]</sup></sup></a> Vienas tokių atvejų aprašytas spaudoje: <a href="https://gamta.lrytas.lt/eko/i-aplaidziai-pastatytus-kiauniu-spastus-pateko-suo.htm">https://gamta.lrytas.lt/eko/i-aplaidziai-pastatytus-kiauniu-spastus-pateko-suo.htm</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref10"><sup><sup>[10]</sup></sup></a> Klaipėdos RAAD 2016-05-29 raštu Nr. (15)-LV4-1455 atsakydamas į GAA “Baltijos vilkas” pranešimą apie galūnę  suspaudžiančiais spąstais pagautą gyvą ūdrą, paaiškino, kad asmuo statė spąstus kanadinėms audinėms, ūdra pakliuvo netyčia, o patys spąstai atitinka selektyvaus gaudymo principą, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta<a href="https://www.vilkai.lt/udra-spastuose-ar-tai-bus-pamoka-2016-05-13">https://www.vilkai.lt/udra-spastuose-ar-tai-bus-pamoka-2016-05-13</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref11"><sup><sup>[11]</sup></sup></a> <a href="https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E4FECE02ACA1/asr">https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E4FECE02ACA1/asr</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref12"><sup><sup>[12]</sup></sup></a> <a href="https://www.beaverinstitute.org/management/flow-devices/salmonid-passage/">https://www.beaverinstitute.org/management/flow-devices/salmonid-passage/</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="file:///C:/Users/T480s/Desktop/dokumentai/BV2021/2021-02-12_Nr.2.doc#_ftnref13"><sup><sup>[13]</sup></sup></a> <a href="https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378112798004046?fbclid=IwAR1yfIJrhHgRxKAebLyFKule9YV2zzv_E4ioS0AUEjM7kym337psOrEDJzU">https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378112798004046?fbclid=IwAR1yfIJrhHgRxKAebLyFKule9YV2zzv_E4ioS0AUEjM7kym337psOrEDJzU</a></p>
<p><a href="https://www.nature.com/articles/srep28581?fbclid=IwAR2AdxzFDk2BMAFYCAdbQP6cGnKDO5shbEeAvhcbP6m3RCyMVdskYhA8Yyw">https://www.nature.com/articles/srep28581?fbclid=IwAR2AdxzFDk2BMAFYCAdbQP6cGnKDO5shbEeAvhcbP6m3RCyMVdskYhA8Yyw</a></p>
<p><img class="alignleft size-medium wp-image-10840" title="ESFIVP-I-1" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/ESFIVP-I-19-300x150.jpg" alt="" width="300" height="150" /></p>
<p>&nbsp;</p>
</div>
</div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/11155-2021-02-15">Dar kartą suformulavome pasiūlymus medžioklės reglamentavimui</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/11155-2021-02-15/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>„Vilkų telefonas“ – kodėl jie stūgauja naktimis?</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/vilku-telefonas-kodel-jie-stugauja-naktimis-2021-01-26</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/vilku-telefonas-kodel-jie-stugauja-naktimis-2021-01-26#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 26 Jan 2021 18:23:11 +0000</pubDate>
		<dc:creator>AndriusL</dc:creator>
				<category><![CDATA[Informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11142</guid>
		<description><![CDATA[<p>Versta iš habil. Dr. Sabina Nowak straipsnio, publikuoto „Journal of Ethology“  Vilkų staugimas – vienas paslaptingiausių laukinėje gamtoje girdimų garsų. Vilkų šeimos-grupės staugimo klausymas yra nepaprasta patirtis. Išgirdus šiuos garsus atrodo, kad tamsos apgaubtame miške „koncertuoja“ mažiausiai keliolika plėšrūnų, nors vilkų šeimas dažniausiai sudaro tik keli individai. Didžiulės vilkų gaujos įspūdis – tik iliuzija, sukelta [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/vilku-telefonas-kodel-jie-stugauja-naktimis-2021-01-26">„Vilkų telefonas“ – kodėl jie stūgauja naktimis?</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><em style="font-size: 13px;">Versta iš habil. Dr. Sabina Nowak straipsnio, publikuoto „Journal of Ethology“</em></p>
<p dir="ltr"><a href="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilkai-kaukia1.png" rel="lightbox-0"><img class="aligncenter size-large wp-image-11143" title="Vilkai kaukia" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilkai-kaukia1-612x408.png" alt="Vilkai kaukia" width="612" height="408" /></a></p>
<p dir="ltr"> Vilkų staugimas – vienas paslaptingiausių laukinėje gamtoje girdimų garsų. Vilkų šeimos-grupės staugimo klausymas yra nepaprasta patirtis. Išgirdus šiuos garsus atrodo, kad tamsos apgaubtame miške „koncertuoja“ mažiausiai keliolika plėšrūnų, nors vilkų šeimas dažniausiai sudaro tik keli individai. Didžiulės vilkų gaujos įspūdis – tik iliuzija, sukelta vilkų harmoninių garsų. Jie sklinda ir aidi dideliu atstumu ir potencialiems įsibrovėliams – kitiems vilkams – sukelia pojūtį, dėl kurio „kraujas stingsta gyslose“. Bet ar tai pagrindinė priežastis, kodėl jie kaukia? Ir ar išties tai daro užkopę ant kalnelio priešais ryškią pilnatį? Lenkijos mokslininkai po kelerius metus trukusių tyrimų rado atsakymus į šiuos klausimus.</p>
<p dir="ltr">Senovėje ir žmonės  naudodavosi harmoniniais garsais, norėdami bendrauti per didelį atstumą. Ir ši patirtis vis dar išsaugota tautose, kurios turi tradicinį gerklinį dainavimą. Harmoninių garsų paslaptis – kartu su pagrindine nata skleidžiami papildomi garsai, dėl ko susidaro įspūdis, kad vienu metu skamba daugybė garsų. Tokį dainavimą vis dar galima išgirsti Sibire, Mongolijoje, Japonijoje, Afrikoje, Grenlandijoje ir Aliaskoje.</p>
<p dir="ltr">Esant palankioms sąlygoms žmogus gali išgirsti staugiančius vilkus per maždaug 4 kilometrų atstumą, tuo metu jie vienas kitą girdi net esant 10 kilometrų atstumui. Mokslininkai, susižavėję vilkų staugimu, dešimtmečius ginčijosi, kokias funkcijas staugimas iš tiesų atlieka plėšrūnų gyvenime.</p>
<p dir="ltr"><a href="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilkai-kaukia2.png" rel="lightbox-1"><img class="aligncenter size-large wp-image-11144" title="Vilkai kaukia" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilkai-kaukia2-612x432.png" alt="Vilkai kaukia" width="612" height="432" /></a></p>
<p dir="ltr"> XX–XXI a. sandūroje, kartu su Žinduolių biologijos instituto (lenk. Instytut Biologii Ssaków) tyrėjais, studijuodama Belovežo girios vilkų įpročius, lenkų mokslo daktarė Sabina Nowak nusprendė pagaliau rasti atsakymą į šį klausimą. Keliolikai plėšrūnų buvo uždėtos apykaklės su siųstuvais ir jie buvo kelerius metus sekami telemetriniu būdu. Buvo fiksuojami visi spontaniško staugimo atvejai bei aplinkybės, kurioms esant vilkas staugdavo. Surinkta daugiau kaip 130 stebėjimų duomenys ir mokslininkams pavyko nustatyti, kaip pažymėti individai elgėsi prieš staugimą, jo metu ir po jo. Rezultatų analizė atvedė prie stebinančių išvadų.</p>
<p dir="ltr"> Iki šiol buvo manoma, kad vilkai staugia tam, kad pažymėtų savo buvimą konkrečioje vietoje ir patvirtintų savo teises į tą užimamą teritoriją. Buvo tikima, kad staugimas, visų pirma, yra garsinis komunikatas, reiškiantis  „Ši teritorija mūsų, laikykis nuo jos atokiau“, skirtas kitos vilkų šeimos nariams arba vienišiems vilkams – įsibrovėliams atbaidyti.</p>
<p dir="ltr"> Tačiau stebėjimai Belovežo girioje parodė, kad kaimyninės šeimos staugimu viena kitą perspėdavo tik retkarčiais (tik 2 proc. visų atvejų). Daug rečiau nei mokslininkai tikėjosi, vilkai staugdavo ir po sėkmingos medžioklės.</p>
<p dir="ltr"> Svarbiausia staugimo funkcija vis tik yra komunikacija tarp tos pačios vilkų šeimos narių. Beveik pusėje iš mokslininkų užfiksuotų atvejų vilkai staugimu bendravo su šeimyniškiais. Jie staugdavo tam, kad galėtų surasti vieni kitus miške ir susitikti po medžioklės. Taip pat jaunikliai ir jų prižiūrėtojai, esantys šalia urvo, dažnai bendraudavo su likusia grupės dalimi, kuri tuo metu medžiojo. Jie norėjo pranešti, pavyzdžiui, apie jiems gresiantį pavojų arba jaučiamą alkį. Daugeliu atvejų sugrįžę medžiotojai kviesdavo jauniklius, norėdami juos surasti ir pamaitinti. Vilkai taip pat noriai staugdavo prieš leisdamiesi į medžioklę, tarsi plėšdami kovos dainą. Plėšrūnai staugdavo visiems šeimos nariams susitikus, o tai, ko gero, buvo pasveikinimo ritualo dalis.</p>
<p dir="ltr"><a href="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilkai-kaukia3.png" rel="lightbox-2"><img class="aligncenter size-large wp-image-11145" title="Vilkai kaukia" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/vilkai-kaukia3-612x432.png" alt="Vilkai kaukia" width="612" height="432" /></a></p>
<p dir="ltr"> Daugiausia „dainų“ užfiksuota vasarą, kai vilkai intensyviai rūpinasi savo jaunikliais. Lengvai galima atspėti, kad vilkai dažniausiai staugdavo naktį. Taip pat staugimas itin dažnai aidėdavo pirmoje nakties pusėje, t.y. nuo saulėlydžio ligi vidurnakčio. Tai sutapdavo su vilkų medžiojimo laikotarpiu, kuomet visa grupė arba jos dalis palikdavo savo dienos poilsio vietą ir išvykdavo medžioti. Apie vidurnaktį vilkai paprastai grįždavo pas jauniklius su sumedžiotu laimikiu arba – jei medžioklė nepavykdavo – prieš aušrą bandydavo dar kartą. Mokslininkai nerado jokio patvirtinimo populiariam mitui, kad vilkai dažniausiai staugia per pilnatį.</p>
<p dir="ltr"> Žiūrint į staugimą iš žmogiškos perspektyvos, galima jį palyginti su naudojimusi mobiliuoju telefonu, kuriame užsakyta nemokamų pokalbių su šeimos nariais paslauga. Juo naudojamasi, norint susitikti su šeima, patikrinti, ar vaikai yra saugūs, iškviesti juos pietums arba susitarti su giminaičiais kartu išeiti į restoraną. Tačiau juo retai naudojamasi, norint įžeisti kaimynus arba paskambinti nepažįstamam – galiausiai ir toks skambutis jau kainuotų. Vilkų atveju toks  „skambutį“ galėtų sukelti rizikingą susidūrimą su didesne ir stipresne kaimynų grupe – visos šeimos gerovės vardan, to dažniausiai vengiama.</p>
<p dir="ltr"><em> Parengta pagal straipsnį: Nowak S., Jędrzejewski W., Schmidt K., Theuerkauf J., Mysłajek R. W., Jędrzejewska B. 2007. Howling activity of free-ranging wolves (Canis lupus) in the Białowieża Primeval Forest and the Western Beskidy Mountains (Poland). Journal of Ethology 25.</em></p>
<div><em> </em></div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/vilku-telefonas-kodel-jie-stugauja-naktimis-2021-01-26">„Vilkų telefonas“ – kodėl jie stūgauja naktimis?</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/vilku-telefonas-kodel-jie-stugauja-naktimis-2021-01-26/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
