Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo avių, ožkų ir mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje. Pavyzdžiui, avių 2018 metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, buvo 185606, tai yra dvigubai daugiau nei 2012-tais metais (89494). Šis augimas pagilino ūkininko ir vilko konfliktą. 2018 metais vilkai papjovė 1513 avis, 261 galvijus ir 93 ožkas. Pasak GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, vilkų antpuoliai nėra neišvengiami – kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Vokietijos Branderburgo regiono, rodo, kad prevencinės priemonės padeda saugoti gyvulius nuo vilkų. Visgi ūkininkai neskuba jų taikyti, vyrauja skeptiškas nusiteikimas. A. Laurinavičius svarsto, kad tam yra ne viena priežastis. Visų pirma, prevencinės priemonės reikalauja papildomo ūkininko darbo – tinkamus apsaugai elektrinius aptvarus nėra lengva įsirengti ir kilnoti, aviganius šunis reikia prižiūrėti ir pan. Dalis ūkininkų nenori šių rūpesčių prisiimti – esą vilkas yra ne jų, tad lai medžiotojai ar gamtosaugininkai ir sprendžia problemą. Kita priežastis – prevencinės priemonės brangiai kainuoja, ir nors kartą įsigijus jos tarnaus ilgai, investicija gali būti ne visiems įkandama. Trečia priežastis – nusivylimas, kai tikimasi, kad tam tikra priemonė padės apsaugoti gyvulius, bet ji nepadeda. Pavyzdžiui, vilkas peršoko per turimą elektrinį aptvarą ar pralindo pro tvorą, arba atėjo arti namų, nors ūkininkas manė, kad šalia namų gyvuliai yra saugūs. Dalis ūkininkų tikisi apsisaugoti priemonėmis, kurios yra nepakankamos, o joms nepadėjus skeptiškai žiūri ir į kitus apsisaugojimo būdus. Teikiama parama prevencinių priemonių įsigijimui ir suformuluoti reikalavimai bei rekomendacijos, kokie turi būti parametrai ir kaip priemones įdiegti, spręs išlaidų naštos problemą bei suteiks ūkininkams žinių. Projektas gali padėti mažinti ir skeptiškas nuostatas, jei institucijos rinks ir viešins informaciją apie priemonių efektyvumą ir kiti ūkininkai matys, kad priemonės veikia.

Kaimo plėtros programos veikla „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ leis susigrąžinti įsigyjant elektrinius aptvarus patirtas išlaidas iki 5000 eurų. Įgyvendinimo taisyklėse surašyti konkretūs reikalavimai remiamoms prevencinėms priemonėms: elektriniam juostų arba vielų aptvarui arba elektros tinklo aptvarui. Nurodoma, kad aptvarai turi būti ne žemesni kaip 110 m., iš penkių juostų ar vielų, apatinė juosta ar viela nutiesta ne aukščiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus, tvirtinimo kuolai turi būti stabilūs ir kt. Taip pat pateiktos rekomendacijos aptvarų įrengimui, kad būtų išvengta dažnai kylančių problemų. Projekto įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad pretenduoti į paramą gali ūkiai, veikiantys didesnę žalą patiriančiuose rajonuose: Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r. ir Prienų r. Kadangi projekto lėšos ribotos, orientuojamasi į ūkius, kuriems labiausiai reikalinga parama.

Šiam projektui pasirinkta remti tik elektrinius aptvarus, nors prevencinių priemonių prieš vilkų žalą esama ir daugiau. GAA „Baltijos vilkas“ pirmininko vertinimu, tai teisingas pasirinkimas, nes tinkamai įrengti elektriniai aptvarai yra viena patikimiausių priemonių, jie tinka įvairiems ūkiams ir yra palyginti lengvai įrengiami. Prie remtinų priemonių galėtų būti ir elektrifikuotos tvoros, kai prie metalinių tvorų ar neelektrinių tinklų pridedamos elektrinės vielos, saugančios nuo prasikasimo pro apačią arba peršokimo per viršų, tačiau pastarosioms priemonėms sunkiau apibrėžti reikalavimus.

Aplinkosaugos koalicija, kurios nare yra GAA „Baltijos vilkas“, teikė pasiūlymus rengiamoms įgyvendinimo taisyklėms. Pasak pasiūlymus taisyklėms rengusios Aplinkosaugos koalicijos specialistės Gintarės Herasimenkienės, koalicija siekė, kad parama būtų prieinama ir jos tvarka patraukli smulkiesiems ūkiams ir kad remiamų priemonių reikalavimai bei rekomendacijos būtų kuo kruopščiau apgalvotos. Pirminiame taisyklių variante buvo numatyta teikti paramą stambesniems ūkiams, tačiau po koalicijos, taip pat Avių augintojų asociacijos pastabų reikalavimai ūkio dydžiui buvo smarkiai sumažinti. Vienas iš koalicijos pateiktų siūlymų – aiškiai apibrėžti, kaip bus atliekamos projekto remiamų priemonių patikros, liko neįgyvendintas. G. Herasimenkienės nuomone, projekto sėkmė smarkiai priklauso nuo to, kaip įsigytos priemonės bus taikomos – nesilaikant rekomendacijų jų efektyvumas mažės, todėl šių priemonių naudojimo patikros yra svarbios. Taip pat reikia rinkti informaciją, ar priemones taikančiuose ūkiuose bus patiriama vilkų žala bei analizuoti priežastis. Šiuo metu vertinant žalos faktus prevencinėms priemonėms skiriama per mažai dėmesio, nesurenkama informacija, kokios priemonės buvo taikytos ir kodėl jos nepasiteisino, neatliekama analizė. Aplinkosaugos koalicija ragins institucijas imtis veiksmų, kad šie darbai būtų atliekami.

Aplinkosaugos koalicijos informacija

The post Parama žalos prevencijai – ko reikia projekto sėkmei appeared first on Baltijos vilkas.

Štai dalis svarbesnių 2015 metų ir šių metų pradžios darbų.

Mūsų praėjusių metų veiklos ir finansų ataskaitą galima rasti čia: http://www.vilkai.lt/apie/ataskaitos

Dėkojame visiems, skyrusiems mums paramą!

Kaip pervesti 2 proc. paramą asociacijai „Baltijos vilkas“, galite rasti čia: http://www.vilkai.lt/parama/2-procentai

GAA „Baltijos vilkas“

The post Mūsų nuveikti darbai su jūsų 2 proc. parama appeared first on Baltijos vilkas.

Šiais metais neketiname sustoti. Planuojame plėsti iniciatyvą „Saugi avis“ ir kartu su ūkininkais ieškoti geriausių būdų apsaugoti gyvulius nuo vilkų, vykdyti visuomenės švietimą ir stambiųjų plėšrūnų priimtinumo didinimą, siekti deramos laisvųjų stumbrų apsaugos, į gamtos pažinimo bei gamtos apsaugos veiklas įtraukti kuo daugiau visuomenės narių, skleisti gamtosaugos idėjas.

Kviečiame visus prisidėti ar kitaip palaikyti žinduolių advokatų veiklą. Jei neturite galimybės padėti savo veikla, galite paremti tuos, kurie daro darbus. Skirkite savo 2 % paramą Gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas“.

Daugiau informacijos apie GAA „Baltijos vilkas“ jau nuveiktus darbus bei paramos skyrimo instrukcijas rasite adresu http://www.vilkai.lt/parama/2-procentai.

Ačiū, kad palaikote!

GAA „Baltijos vilkas“ komanda

The post Paremk Lietuvos žinduolius, skirdamas 2 procentus appeared first on Baltijos vilkas.

Ačiū, kad mus palaikote.

The post Paskutinės dienos skirti savo pajamų mokesčio 2% paramai appeared first on Baltijos vilkas.

Žmogus jau gana senai įrodė, kad yra stipriausias žinduolis Žemėje. Mes sugebame pasigaminti viską naikinančius įrankius, apsirūpinti maistu tolimiausiuose kampeliuose, įveikiame aukščiausias kalnų viršūnes, kylame į kosmosą, imamės reguliuoti gamtoje vykstančius procesus. Iš tiesų sunku kam ir prilygti. Bet save pavadinę stipriausiais neturime pamiršti vieno momento. Nuo tos akimirkos, kai tampi stipresnis už kitą, įgauni atsakomybę už silpnesnįjį. Tokia jau yra stipresniojo dalia. Taip pat ir gamtoje: nuo tos dienos, kai pasiskelbėme, kad žmogus yra stipriausias sutvėrimas, prisiėmėme atsakomybę už likusių gerovę. Taip mes esame atsakingi už negandas gamtoje, nes mes galime spręsti, kaip ir ką pasirinkti, kad nulemtume mus supančios aplinkos būklę. Tik ar mes tai darome?

Kviečiame visus prisidėti ar kitaip palaikyti žinduolių advokatų veiklą. Tapkite tikraisiais žmonėmis lyderiais, kurie rūpinasi tais, už kuriuos yra atsakingi. Jei neturite galimybės padėti savo veikla, galite paremti tuos, kurie daro darbus. Skirkite savo 2 % paramą Gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas“.

Ketiname:

Daugiau informacijos apie GAA „Baltijos vilkas“ jau nuveiktus darbus bei paramos skyrimo instrukcijas rasite adresu http://www.vilkai.lt/parama/2-procentai
Ačiū, kad palaikote.
GAA „Baltijos vilkas“

The post Stipresnis tampa atsakingas appeared first on Baltijos vilkas.

Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vilkų gausa vis dar laikoma grėsme žmonėms, nesiliauja diskusijos, kaip išspręsti su jais siejamas problemas, o jų nauda ir žavesys lieka neminimi. Linkstama palikti patį mažiausią įmanomą vilko populiacijos dydį, kuris užtikrintų tik vilko kaip rūšies egzistavimą, o ne jo pilnavertį vaidmenį gamtoje.

Kodėl taip elgiamasi?

Vilkas nemielas ūkininkams ir medžiotojams. Ūkininkams jis atneša nuostolius, nes pjauna jų gyvulius. Medžiotojai vilką mato kaip konkurentą, nes misdamas kanopiniais žvėrimis vilkas suėda dalį galimo jų medžioklės laimikio. Aplinkos ministerija palaiko nuostatą, kad vilkų populiacijos gausa turi būti griežtai reguliuojama. Be to, žmonės tebebijo vilko – kad neužpultų jų miške ar prie kaimo, neišgąsdintų vaikų. Šios pagrindinės neigiamos nuostatos užkerta kelią taikiam žmonių ir vilkų sugyvenimui. Taip nusprendžiama: „Mažiau vilkų – mažiau problemų“.

Argi tai nėra gamtos ir mūsų turtas?

Žiūrint tik per grėsmių prizmę, pamirštama vilko nauda ekosistemai ir nesvarstomos kitokių sprendimų galimybės. Kokią naudą gali atnešti vilkų, kaip gamtos imuniteto, veikla? Būdamas pačioje mitybinės grandinės viršūnėje vilkas yra susijęs vos ne su kiekvienu gyvu padaru miške, taip pat ir su žmogumi. Susilpnėjus vilko veiklai susiduriame su aibe problemų, kurioms spręsti eikvojamos pastangos ir laikas. Išlaikydami vilkus miškuose galime pasiekti ekonominės ir aplinkosauginės naudos. Stabilesnės ir sveikesnės kanopinių populiacijos mažiau kenks ūkininkų pasėliams, mažiau plis ligos, kurių padarinių šalinimas atneša nuostolius. Be to, vilkas gali būti suvokiamas kaip išsaugotos laukinės gamtos simbolis. Galime didžiuotis, kad po beatodairiško vilkų naikinimo Lietuva tebėra vienas iš nedaugelio Europos regionų, kuriame galima išgirsti šių nuostabių žvėrių staugimą. Kokios gali būti turizmo bei savęs pristatymo Europai galimybės? Tai – tik keletas pavyzdžių apie vilko vaidmenį ir žmogaus, ir gamtos gyvenime.

Išmokime sugyventi

Pagrindinė geresnių sprendimų kryptis – tai mums, žmonėms, išmokti sugyventi su vienu iš didingiausių Lietuvos žvėrių. Padėti ūkininkams saugoti savo gyvulius draugiškais aplinkai metodais. Skatinti medžiotojus išlaikyti sveikas ekosistemas ir leisti gyventi vilkų šeimoms. Supažindinti gyventojus su vilkų prigimtimi ir saugaus elgesio miške taisyklėmis.
Paremkite GAA „Baltijos vilkas“ iniciatyvas šviesti, pažindinti visuomenę ir spręsti konfliktus, susijusius su vilkais. Skirkite 2 proc. nuo pajamų mokesčio ir Jūs patys prisidėsite prie geresnės aplinkos vilkui ir žmogui. Surinktas lėšas planuojame panaudot skleisdami darnaus sugyvenimo su vilkais idėjas.

Ketiname:

Būkime drąsesni nei senosios Europos šalys. Būkime modernūs vertindami gamtą kaip didžiausią turtą!
Daugiau informacijos apie GAA „Baltijos vilkas“ jau nuveiktus darbus bei paramos skyrimo instrukcijas rasite adresu http://www.vilkai.lt/parama/2-procentai

Ačiū, kad palaikote.
GAA „Baltijos vilkas“

The post Ar tikrai mažiau vilkų – mažiau problemų? appeared first on Baltijos vilkas.