Aritmetikos viražai

Kažkuriam iš herojų kilo geniali mintis: nustatant vilkų sumedžiojimo kvotas reikėtų atsižvelgti į jų prieaugį. Nes kas antras vilkas atsiveda po būrį kraujo ištroškusių mažų plėšrūniukų. Kurie rudenį šturmuoja ūkininkų barikadas. Vadinasi, reikia šiuos begėdžius suskaičiuoti ir atitinkamai pakoreguoti kvotas.

Suskaičiavimo būdas dar neatskleistas, bet esu tikras, kad pavyks ką nors sugalvoti, nes dar ne tokius rebusus valdžiažmogiai išsprendė. Ir kas čia tokio sudėtingo, galų gale? Padaugini apelsinus iš bananų ir gauni vilkų prieaugį.

Nedrąsu kišti savo trigrašį į rimtų specialistų svarstymus, bet pabandysiu. Pagrindinis populiacijų ekologijos dėsnis teigia, kad populiacijos prieaugis lygus gimimų skaičiui minus mirčių skaičiui plius imigracijai minus emigracijai.

Apsičiupinėkime, kokius duomenis Lietuvoje turime. Vilkų populiacijos dydis: nežinomas arba diskutuotinas. Šeimų skaičius: nežinomas. Jauniklius vedančių patelių skaičius: nežinomas. Jauniklių skaičius vadoje: nežinomas. Jauniklių išgyvenamumas iki žiemos: nežinomas. Suaugusių vilkų natūralus mirtingumas dėl senatvės, ligų, traumų: nežinomas. Brakonieriavimo mąstas: nežinomas. Imigracijos iš gretimų šalių mąstas: nežinomas. Emigracijos į gretimas šalis mąstas: nežinomas.

Visiškai nieko nežinome apie populiaciją, bet apskaičiuosime prieaugį ir taip gausime tikslesnį populiacijos dydį? Spėju, bus pasitelkta kokia nors geniali formulė „pusė vilkų kart du“ ir baigtas kriukis. Pritaikius analogą Lietuvos piliečių demografinei būklei gautume, kad Lietuvos metinis prieaugis yra bent pora milijonų gyventojų, nors sako, kad mūsų mažėja. Kvaila? Taip, bet vilkams tiks, nes jiems galioja modifikuoti dėsniai.

Asiliada

Pagaliau rimtas žmogus ėmėsi rūpintis vilkais. Iškart išryškino, kad kažkoks asilas į Reguliavimo planą įrašė vilkų nemedžiojimą saugomose teritorijose. Kuo skubiau pataisyti, nes vilkas ir saugomos teritorijos neturi nieko bendro – visos jos įkurtos tik tam, kad blogiečiai neprisistatytų vilų kur negalima.

Asilas šioje istorijoje greičiausiai yra, bet ne visai tas, apie kurį pagrindinis Lietuvos aplinkosaugininkas taip išraiškingai pasisakė Seimo komiteto posėdyje.

2000-aisiais metais Lietuva derėjosi su Europos Sąjunga dėl stojimo sąlygų. Vilkams išsiprašė dviejų išimčių. Visų pirma – teisės medžioti vilkus, nes jų yra 550 ir jie daro didelę žalą ūkininkams. Gaunasi, kad per 13 metų absoliučiai nieko nepasiekta šioje srityje, nes vilkai ir toliau daro didelę žalą ūkininkams. O ko daugiau norėti, kai pavyzdžiu imame Baltarusiją ar Latviją, o Vakaruose – vien dėmesio neverti kapitalistai imperialistai, kurie nieko nesusigaudo apie mūsiškį „gamtos ūkį“.

Antra išimtis – teisė nesteigti Natura 2000 teritorijų vilkui, nes juos saugosime kitoms rūšims įsteigtose teritorijose. Išsiprašėme ir tą pačią akimirką užmiršome. Koks kvailys galėtų rimtai žiūrėti į Europos Sąjungai pateiktus duomenis bei priskaldytus pažadus?

Ir įsivaizduojate, atsirado kažkoks keistuolis, kuris ėmė ir 2012 metais prisiminė pažadą. Tikrai asilas, ne kitaip. Negi nemoka išpūtęs akis meluoti ne tik tautiečiams, bet ir Europos Komisijai? Aš irgi pritariu, kad tai absurdas, nes pas mus taip nedaroma. Gėda buvusiam ministrui, kuriam parkeris apsivertė tokį nieką įrašyti į planą. Tegyvuoja dorieji gamtos saugotojai, kurie akimirksniu ištaisys šią klaidą!

Vilkai – faunos naikintojai

Ar jau girdėjote, kad vilkai visiškai išnaikino Lietuvos fauną? Stirnų, šernų ir kitų žvėrių – nė kvapo, medžiotojai skambina pavojaus varpais, ragina kuo greičiau šiuos aštriadančius atšaudyti, kad žinotų kaip kišti nagus prie mūsų fermų. Atsiprašau, gamtos.

Kadangi vilkai, dar šiek tiek padedami lūšių, prirėmė laukinę fauną prie sienos, medžiotojai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Per paskutinį medžioklės sezoną visų kanopinių, kurie yra vilkų mitybos pagrindas, sumedžiojo po 15-20 proc. DAUGIAU, nei prieš metus. Šešiolika tūkstančių stirnų, keturiasdešimt du tūkstančiai šernų, du tūkstančiai elnių. Gudrus planas. Iššaudyti viską, kas liko, kad tie smirdžiai vilkai išdvėstų badu. Už tai, kad išnaikino fauną.

Liko tik sugalvoti, kaip paaiškinti kasmet pateikiamus apskaitų duomenis, pagal kuriuos tų pačių kanopinių vis daugėja. Nors vilkai juos išnaikino. O medžiotojai vis daugiau šaudydami ne naikina, bet saugo bei gausina. Visai užsivėliau. Akivaizdžiai nesu toks protingas, kaip medžiotojai.

Duokite vidutinį ir maksimalų skaičių

Ir kaip be senos geros giesmelės apie apskaitą. Koks begėdis užmiršo po apskaitos pateikti vidutinį bei maksimalų vilkų skaičių, apsiribodamas tik minimaliu? Kuo greičiau ištaisyti šią klaidą, nes partija to reikalauja!

Aš dar pridėsiu nuo savęs. Reikalauju nuo šiol tiesinėje regresijoje naudoti ne tik mažiausių kvadratų metodą, bet ir vidutinių bei didžiausių kvadratų metodą. Ir kodėl vaikams pasakojame apie bendrą mažiausią kartotinį, palikdami nuošalyje bendrą vidutinį kartotinį ir bendrą didžiausią kartotinį? Greitai perrašyti visus mokyklinius vadovėlius, nes metoduose akivaizdžiai trūksta demokratijos! Nesąmonės? Žinoma, bet tik jei kalbame ne apie vilkus ar jų apskaitas.

Mažiausio vilkų skaičiaus metodika nustato mažiausią vilkų skaičių. Negi taip sunku suprasti? Vidutinis, realus ar maksimalus skaičius nepateikti ne dėl to, kad kažkas juos piktybiškai saugo po devyniais užraktais, o dėl to, kad jų neįmanoma šia metodika nustatyti. Žiūrėdami pro langą galite suskaičiuoti, kiek žmonių praėjo gatve, bet iš to niekaip nesugebėsite pasakyti, kiek Vilniuje gyvena gyventojų. Nes matėte tik dalį jų, o apie kitus nieko nežinote.

Ar išvis įmanoma įvertinti „realų“ vilkų skaičių Lietuvoje? Žinoma, kad įmanoma. Su nemaža paklaida Į ABI PUSES. Bet tam reikia keisti naudojamą metodiką: apskaitos organizavimą, duomenų rinkimą ir registravimą bei analizę. Iš dabartinėje apskaitoje surinktų duomenų to nepadarysi. Arba turėsi ignoruoti kritinius metodikų prielaidų pažeidimus bei iš kavos tirščių priburti trūkstamus duomenis.

Na, bet jei valdžia lieps, tai atsiras galinčių ir tai padaryti. Išsamūs paaiškinimai apie taip gautų rezultatų nepatikimumą, netikslumą ir neadekvatumą pasiklys ataskaitose, ir bus viskas gerai. Niekas gi tokio „mokslo“ netikrins, svarbu, kad pareikalautas skaičius atsirastų. O paskui vėl visi skėsčiosime rankomis, kodėl jaunimas, kraudamas lagaminus, isteriškai krizena iš pasakaičių apie Lietuvos mokslo kokybę.

Atgal į praeitį

Sako, kad laiko mašinos nėra ir jos net neįmanoma sukonstruoti. Nesąmonė. Aš savo akimis matau ir ausimis girdžiu veikėjus, kurie atkeliavo iš praeities. Jie puikiai maskuojasi, bet kartais ima ir išsiduoda, kad šiandiena jiems tėra svetima nesuprantama ateitis. O geriausiai jie jaučiasi praeityje, kai viskas buvo geriau ir gražiau. Kai nevyriausybinė veikla buvo nusikaltimas, visa kas gyva ir juda buvo ūkis, o kolūkio pirmininkas galėdavo nurodyti, kokius mokslinius rezultatus reikia „gauti“.

Reikėtų šią velnio mašiną surasti. Išsiųsti paklydėlius atgal, o tada aparatą sukapoti į gabalus. Nes problemų iki soties ir be laiko keliautojų.

Vaidas Balys
GAA „Baltijos vilkas“

The post Laiko keliautojai kontratakuoja appeared first on Baltijos vilkas.

Gerbiamas ministre, kreipiuosi į Jus norėdamas išsakyti savo nuostabą dėl kelių paskutinių Aplinkos ministerijos sprendimų, susijusių su vilkais.

2013-aisiais metais, atrodytų, įvyko persilaužimas. Pagaliau numatytos kompensacijos už vilkų daromą žalą ūkininkams bei parama apsaugos priemonėms įsigyti. Į vilkų apskaitos organizavimą ir jos tobulinimą realiai įtraukti nevyriausybinės organizacijos atstovai. Šiais metais apskaitos duomenų analizė ir apibendrinimas vyko nebe už uždarų durų, o atvirai ir skaidriai. Tai buvo pirmi metai, kai nevyriausybinė organizacija stebėjo apskaitą nuo pradžios iki pabaigos ir galėjo paliudyti, kad rezultatai gauti po kruopščios ir korektiškos mokslinės analizės. Esu tikras, kad už tai reikia dėkoti Jums ir naujai Jūsų komandai aplinkos ministerijoje.

Todėl mane nustebino sprendimas nurodyti Valstybinei miškų tarnybai atlikti vilkų perskaičiavimą. Nustebino ne perskaičiavimo idėja, bet šio sprendimo priežastis, perskaičiavimo būdas ir tikslas.

Jei būtų naujų mokslinių duomenų, metodinių pasiūlymų arba rasta rimtų skaičiavimo spragų, tai pats raginčiau pakartoti analizę. Deja, neturiu informacijos, kad kas nors tokio būtų nutikę. Tačiau negalėjau nepastebėti pusę metų trukusio spaudimo „pataisyti neteisingus rezultatus“. Ar tai reiškia, kad perskaičiavimo priežastis yra visai ne mokslinė, bet politinė?

Pats perskaičiavimas, teigiama, skirtas išsklaidyti visas abejones, tačiau faktiškai jis yra slaptas. Iki pat šios dienos pagrindinės vilkų temoje dirbančios NVO atstovai, kurie stebėjo pirmąjį skaičiavimą, nėra gavę jokios informacijos apie naująjį skaičiavimą. Nežino nei kur, nei kaip ar kada jis įvyks. Kaip gali toks pakartotinės analizės būdas padidinti skaidrumą?

Nuo 2006-ųjų metų atliekama apskaita yra sukonstruota taip, kad iš surinktų duomenų galimas tik vienas patikimas mokslinis rezultatas – minimalus vilkų skaičius. Iš anketų analizės neįmanoma išpešti nei realaus, nei tuo labiau maksimalaus skaičiaus. Mokslinis tyrimas ir jo rezultatai nepaklūsta norams, net jei šie skamba iš politikų ar įtakingų medžiotojų lūpų. Tad kokia prasmė spausti valstybinę instituciją ir reikalauti iš jos to, ko moksliškai neįmanoma pateikti?

Aš suprantu, kad laukiamas perskaičiavimo rezultatas yra didesnis vilkų skaičius, taigi, ir didesnis sumedžiojimo limitas. Priežastis ar, tiksliau, pretekstas – vilkų daroma žala ūkininkams, apie kurią nuolat kalbama ir rašoma spaudoje. Tačiau į oficialų Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ prašymą pateikti turimus žalos duomenis aplinkos ministerija šių metų spalio 16 d. atsakė, kad turi tik dalinius 2010 ir 2011 duomenis iš savivaldybių. Ar korektiška argumentuoti sprendimus vilkų žala, neturint aktualių duomenų apie jos mastą bei kaitą?

Prieš vilkų medžioklės sezoną Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ pati paprašė duomenų iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamo Ūkinių gyvūnų registro. Kadangi šiais metais yra pažadėtos kompensacijos ir dėl to išaugo ūkininkų motyvacija registruoti žalą, duomenys turėtų būti gana patikimi ir tikslūs. Nevyriausybininkų paruošti žemėlapiai ir statistinė informacija buvo perduoti ministerijai. Tačiau atkreipiu Jūsų dėmesį, kad vilkų medžioklės limitas buvo paskirstytas neatsižvelgiant į šią informaciją – leista medžioti ir tose apskrityse, kur vilkai reikšmingos žalos nedaro. Ar tai tikrai nuoseklus ir sąžiningas ūkininkų interesų gynimas?

Gerbiamas ministre, tikiuosi, Jūs sutinkate, kad aplinkosaugos problemos turėtų būti sprendžiamos prie diskusijų stalo ieškant ilgalaikių veiksmingų sprendimų, o ne pagal poreikį koreguojant vienus arba visiškai ignoruojant kitus turimus duomenis. Kaip Jūs manote, ar sprendimai dėl perskaičiavimo bei limito paskirstymo tikrai atitinka šią dvasią?

Gerbiamas ministre, ar toli nueisime žengdami žingsnį pirmyn, žingsnį atgal?

Pagarbiai

dr. Vaidas Balys
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos narys
Stambiųjų plėšrūnų Europos iniciatyvos (LCIE) narys

LCIE yra Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) Rūšių išlikimo komisijos teminė specialistų grupė

The post Vilkų apsauga: žingsnis pirmyn, žingsnis atgal? appeared first on Baltijos vilkas.

Kuo šie planai skiriasi? Reguliavimo planas reglamentuoja kaip, kada, kur ir kiek medžioti vilkų. Tai daiktas, iš esmės skirtas invazinėms rūšims. Valdymo planas turėtų apimti kur kas daugiau – populiacijos būklės stebėseną, apsaugą, mokslinius tyrimus, žalos prevenciją, kompensacijas, švietimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir kita. Viską, kas susiję su saugomos prioritetinės rūšies valdymu bei apsauga. Kaip civilizuotoje Europoje ir priimta.

Darbo grupę sudarė. Joje keturi Gamtos apsaugos departamento darbuotojai, vadovas – departamento viršininkas Laimutis Budrys. Matyt, prioritetinis uždavinys, jei tiek rimtų tarnautojų-specialistų prie jo plušės. Darbo grupėje taip pat mokslininkai, miškininkai, ūkininkai, medžiotojai, nevyriausybininkai. Net Saugomų teritorijų tarnybos atstovą įtraukė primygtinai paraginus tai padaryti. Dabar tai dirbsime, net skiedros lėks!

Pirmas susitikimas. Nevyriausybininkams pasiūloma imti ir paruošti planą, kaip jie jį įsivaizduoja. Už tai, kad tiek daug šneka apie visokius planus. Per mėnesį, nes juk reikalas dega. Ėmėme ir paruošėme.

Antras susitikimas. Sutarta, kad toliau dirbsime šio projekto pagrindu. Sutarsime dėl principų, tada šlifuosime formuluotes. Pastabų metas. Du mėnesiai laukimo ir raginimo. Galutinai konstatavus, kad miškininkai, medžiotojai ir ūkininkai tikrai nieko neatsiųs, seka atsižvelgimas į gautas pastabas, komentavimas, taisymas ir pildymas.

Dar vienas susitikimas. Ministerijos komandą papildo jau penktas žmogus (pusė darbo grupės!). Jaunas, perspektyvus, užsienius matęs, dirbantis pagal kažkokią programą. Čiups ir suves viską iki galo. Puiku!

Po pusmečio gauname tris puslapius su prašymu pateikti pastabas. Pateikėme. Dar po poros mėnesių ministerijos puslapyje pranešama, kad šis jaunas specialistas ėmė ir parašė Valdymo planą. Atrodo, nuo pradžios iki pabaigos. Šaunuolis, kur čia mums diletantams lygiuotis į jį!

Po pusmečio ir pakartotinių užklausimų, kaip sekasi, dar vienas susitikimas. Žadėjo, kad apie Planą, bet išaiškėjo, kad apie kvotą. Kad būtų solidžiau, pasikvietė daugiau medžiotojų. Po susitikimo pranešama, kad per metus penkių žmonių komanda iš ministerijos nieko nepadarė. Visiškai nieko? Taip, visiškai nieko, nė kablelio nepataisė!

Ką daryti toliau? Akivaizdu. Patylomis išformuoti darbo grupę, net nepranešus jos nariams. Išmesti viską, kas padaryta. Grįžti prie laikino Reguliavimo plano ir pavesti ministerijos departamentams jį patobulinti. Tobulintojų sąraše, be abejo, yra Gamtos apsaugos departamentas. Tie patys, kurie penkiese per metus nieko nepadarė. Ir sąraše, aišku, nebėra nevyriausybininkų. Skamba sąžiningai ir teisingai.

Ar Lietuva turės Vilko populiacijos valdymo planą? Žinoma, kad turės. Paimsime Reguliavimo planą, padidinsime kvotas, išmesime nemedžiojimą saugomose teritorijose, pailginsime sezoną. O tada pervadinsime dokumentą. Štai kaip paprasta.

Jums juokinga? Man ne. Negaila man tų kelių mėnesių darbo vakarais ir savaitgaliais. Neglumina, kad esu darbo grupės narys, kuris iki šiol neinformuotas, jog grupė išformuota. Nepiktina, kad Gamtos apsaugos departamentas sužlugdė dar vieną idėją, o dėl to nukentės ne jie, bet vilkai ir tie, kurie kažką darė.

Aš tik paprasčiausiai negaliu patikėti, kad tai įmanoma šiandieninėje Lietuvoje. Skamba kaip paralelinė realybė, kur logika, sveikas protas ir sąžinė nebeegzistuoja.

Pabaigai. GAA „Baltijos vilkas“ viešina Vilko populiacijos valdymo plano projektą (http://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/NVO_vilko_planas_12-09-03.pdf), kurio svarstymą Gamtos apsaugos departamentas vilkino metus, kol galų gale visai pradangino. Manau, kad šis projektas vertas pabaigimo ir įgyvendinimo. Tikiuosi, kad jame išdėstytos mintys bus naudingos mokslui, gamtosaugininkams ir visuomenei. Visiems, kuriems nors kiek rūpi.

Tiesa. Dar galite susipažinti su Europos Komisijos patvirtintomis planų rengimo gairėmis (http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/species/carnivores/docs/guidelines_final2008.pdf), Latvijos vilko apsaugos planu (http://www.daba.gov.lv/upload/File/DOC/SAP_Vilks-08_EN.pdf), Estijos stambiųjų plėšrūnų valdymo ir apsaugos planu (http://www.keskkonnainfo.ee/failid/SK_tegevuskava_2012-2021_lopp.pdf) (estiškai).

Ir nepatingėkite palyginkite su Lietuvos „planu“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=418731).

Vaidas Balys
Valdymo plano kūrimo grupės narys

The post Planas, kurio nebuvo appeared first on Baltijos vilkas.

Limitas nustatytas pagal apskaitos rezultatus

Aplinkos ministro įsakyme numatytas 21 vilko limitas yra dešimtoji per šių metų apskaitą suskaičiuotų vilkų dalis, pagal Reguliavimo planą tai yra didžiausias galimas vilkų sumedžiojimo limitas šiems metams. Svarstymas dėl limito dydžio Aplinkos ministerijoje užtruko taip, kad net atsidėjo medžioklės sezono pradžia. Matyt, svarstyti buvo ką. Aplinkos viceministrui Linui Jonauskui teko diskutuoti tiek su medžiotojais, norėjusiais gerokai didesnio limito, tiek su GAA „Baltijos vilkas“ organizacijos aktyvistais. Atsakingai žiūrėdamas į vilkų klausimą viceministras siekė išklausyti visų pusių nuomones ir gilintis į esamą situaciją. Asociacija džiaugiasi, kad jaunesnės kartos politikai domisi esamomis gamtos apsaugos problemomis ir ieško deramų ar bent kompromisinių sprendimų. GAA „Baltijos vilkas“ vertina Aplinkos ministerijos priimtą sprendimą kaip atitinkantį galiojančius teisės aktus, nors 21 vilko limitą laiko per dideliu, nes šių metų vilkų apskaitos rezultatai kelia didelį susirūpinimą dėl populiacijos būklės ir abejones dėl medžioklės tikslingumo.

Šiais metais Aplinkos ministerija organizavo išplėstinę vilkų apskaitą, apimančią tiek valstybinius, tiek privačius miškus, tikintis aptikti dvigubai didesnį vilkų skaičių, nei ankstesniais metais buvo apskaitoma valstybiniuose miškuose. Buvo papildyta apskaitos metodika, o per apskaitą gauti duomenys atsakingai išanalizuoti Valstybinės miškų tarnybos sudarytos komisijos, kurioje dirbo ir mokslininkai. Todėl šių metų vilkų apskaita buvo kruopščiausia ir patikimiausia iš visų iki šiol vykdytų. Ir nors jos rezultatai nėra absoliučiai tikslūs, patikimi ir nediskutuotini, tačiau jie kelia rimtų abejonių dėl populiacijos būklės tendencijų. Nustatyti 208 vilkai yra ženkliai mažiau, nei buvo suskaičiuota 2012 metais (250). Svarbu ir tai, kad jau antrus metus iš eilės apskaitose nustatoma vilkų gausa neviršija ar net nesiekia Vilko populiacijos gausos reguliavimo plane įtvirtinto minimalaus siektino populiacijos dydžio (250). Toliau mažėjantis vilkų skaičius galėtų reikšti, kad kyla grėsmė populiacijos gyvybingumui ir ji nebepajėgtų gamtoje pilnavertiškai atlikti savo vaidmens.

Suvažinėtas vilkas ir brakonieriavimas

Vadovaujantis Reguliavimo planu, vilkų medžioklės limtas turėtų būti sumažintas atimant iš jo šių metų atvejus, kai vilkai žuvo dėl brakonieriavimo ar papuolė po automobilių ratais. GAA „Baltijos vilkas“ išsiaiškino, kad jauna vilkė šiemet buvo suvažinėta Vilkaviškio rajone, įvykis užregistruotas regiono aplinkos apsaugos departamente. Kaip bebūtų keista, Aplinkos ministerijos informacija apie šį nutikimą nebuvo pasiekusi, nors yra būtina, kad žuvęs vilkas būtų minusuotas iš numatomo vilkų medžioklės limito.

Nepatvirtintais duomenimis šiemet būta ir nelegalios vilkų medžioklės atvejų – vienas jų šiuo metu turėtų būti tiriamas atsakingų institucijų. Pasitaiko, kai vilkai nušaunami vasarą, kai jų medžioklė draudžiama, o sumedžiojimo faktas registruojamas tik prasidėjus medžioklės sezonui. Taip vilkai sumedžiojami jauniklių vedimo ir auginimo laiku. Šie brakonieriavimo atvejai nesunkiai išaiškinami patikrinus medžiotojo turimą vilko kailį – vasarą sumedžioto vilko kailis aiškiai skiriasi nuo žieminio jo apdaro.

Ūkininkų patiriama žala ir medžioklė

Šiemet buvo išduoti specialūs leidimai sumedžioti tris vilkus ne medžioklės sezono metu: du Kupiškio rajone ir vieną Anykščių rajone. Šiais leidimais Aplinkos ministerija reagavo į ūkininkų nusiskundimus dėl patiriamos vilkų daromos žalos, tačiau nė vienas iš trijų vilkų nebuvo sumedžiotas. Vilkų medžioklės sezonas taip pat turėtų būti skirtas žalą patiriantiems rajonams, o sumedžiojimo limitas rajonuojamas – būtent taip ir numatyta Aplinkos ministro pasirašytame įsakyme. Visgi ūkininkų patiriamos žalos nederėtų sieti vien su vilkų medžiokle. Ši problema visų pirma spręstina žalos prevencijos priemonėmis, o ne siekiant atsikratyti rajono miškuose gyvenančių vilkų.

GAA „Baltijos vilkas“

The post Medžiotojų taikinyje bus 21 vilkas appeared first on Baltijos vilkas.

2012 m. liepos mėn. asociacija „Baltijos vilkas“ gindama bendrą interesą  kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl galimai nepagrįstų Aplinkos ministerijos sprendimų, prieštaraujančių biologinės įvairovės apsaugos principams bei pačios ministerijos priimtiems teisės aktams. Šiame procese Aplinkos ministerija pateikė savo argumentuotą poziciją, kuri aplinkosaugos organizacijoms kelia didelį susirūpinimą.

Aplinkos ministerijos atstovai Teismui teigia, jog „negalėdami medžioti vilkų, žalos patirs medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, kurie mokėdami valstybei nustatytus mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, negalės pilna apimtimi realizuoti savo teisių ir naudoti potencialiai galimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius“[1].

Tokiu būdu Aplinkos ministerija aiškiai parodo, kad užuot rūpinusi biologinės įvairovės apsauga, ką ji turi daryti pagal LR Vyriausybės jai deleguotas funkcijas, jai labiau rūpi dalies gyventojų (medžiotojų) laisvalaikis. Ir tai daroma gamtos  apsaugos ir bendro intereso sąskaita.  Matant tokią Aplinkos ministerijos argumentaciją, kuomet medžiotojų interesai pateikiami aukščiau už siekį palaikyti natūralų ekosistemos stabilumą ir tarptautiniu mastu saugomo gyvūno populiacijos išsaugojimą, kyla abejonės ar biologinės įvairovės išsaugojimo politikos prioritetai tinkamai nustatomi ir tinkamai įgyvendinami.  Šių funkcijų vykdymas ministerijoje yra priskirtas Gamtos apsaugos departamentui. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nors Lietuva yra gavusi medžioklės išlygas, vilkas išlieka tarptautiniu mastu saugoma rūšis išskiriama ES Buveinių direktyvos ir Berno konvencijos.

Nuogąstavimus, jog medžioklės interesai yra painiojami su biologinės įvairovės apsaugos prioritetais sustiprina ir tokie toliau vardinami faktai. Aplinkos ministerija be viešųjų pirkimų konkurso sudarė 11 813 876,84 Lt vertės sutartį su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vykdyti projektą „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Kyla klausimas, kodėl nebuvo vykdomas viešasis konkursas? Aplinkos ministerijos iniciatyva reguliariai skelbiami konkursai (pvz., vien 2012 m. skelbti konkursai: Nr. 128930, Nr. 127469, Nr. 126930, Nr. 120412) viešinimo paslaugoms atlikti siekiant puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas. Pačių tradicijų palaikymui taip pat reguliariai atseikėjama iš Aplinkos rėmimo programos. Tačiau nėra įgyvendinamos priemonės, leidžiančios mažinti vilkų daromą žalą galvijininkystei. Todėl esame priversti konstatuoti, kad pernelyg dažnai Aplinkos ministerijos sprendimai nėra pagrįsti ir nesiderina su biologinės įvairovės išsaugojimo prioritetų įgyvendinimu. Kuomet viešųjų ryšių priemonėmis stropiai rūpinamasi medžioklei palankaus įvaizdžio formavimu, pasigendame Aplinkos ministerijos pozicijos dėl  prieštaringai vertinamos siūlomos gamtosaugos priemonės auginti pelinius graužikus siekiant saugoti lūšies populiaciją Lietuvoje. Šiame kontekste taip pat kritiškai vertiname ir spaudoje pasirodžiusią informaciją jog Gedimino kalno papėdėje planuojamam pastatyti medžioklinio šuns Lietuvos skalikui paminklą didžiąja dalimi ketinama finansuoti Aplinkos ministerijos disponuojamomis lėšomis.

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (2012-10-31, administracinė byla Nr. AS⁵²⁰-754/2012) stebina ir glumina pateikiami Aplinkos ministerijos argumentai, kuriais skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas laikinai stabdyti 2012-06-05 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-476 galiojimą (turint omeny, jog ribojimas reguliuoti vilkų populiacijos gausą nebuvo numatomas kaip ilgalaikis):

•„…vilkai platina pasiutligę, dažniau už kitus plėšrūnus serga trichinelioze, gali sirgti niežais. Šios ligos ne tik pavojingos žmogui, bet gali būti net mirtinos. Be to, vilkai gali būti apsikrėtę 16 rūšių helmintais. Dvi šios rūšys yra pavojingos žmogui – sukelia helmintozes.“

 •„…nereguliuojant vilkų populiacijos, jos augimas turės neigiamos įtakos galimai rekreacijai miškuose.“

Šiame kontekste vilko kaip kenkėjo traktavimas atitinka tik medžiotojų interesą, siekis turėti kuo daugiau kanopinių žvėrių medžioklei iškreipia biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus, nes biologinės įvairovės sąvoka apima visas ekosistemose gyvenančias rūšis, pabrėžiant rūšių tarpusavio sąveiką.

Gerbiamas Ministre, jausdami atsakomybę už biologinės įvairovės išsaugojimą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, mes norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiuo metu  biologinės įvairovės apsaugos siekiai yra pažeidžiami medžioklės interesų vardan. Norime pakviesti laikytis principingos pozicijos, jog medžioklės interesai negali būti aukščiau už gamtos apsaugos interesus ir realizuoti ją konkrečiuose Aplinkos ministerijos veiksmuose. Siekiant išvengti akivaizdaus interesų konflikto, siūlytume padaryti reikiamus sprendimus, kad Aplinkos ministerijos bent jau vadovaujančias pareigas užimantys specialistai suspenduotų savo medžiotojo leidimus (ar kitaip laikinai sustabdytų medžioklę) kol bus užimamos šios pareigos Aplinkos ministerijoje.

Pagarbiai
Kęstutis Navickas
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkas
Aplinkosauga.lt

[1] Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (2012-10-31, administracinė byla Nr. AS⁵²⁰-754/2012)

The post Kreipimasis į Aplinkos ministrą dėl biologinės įvairovės ir medžioklės interesų derinimo appeared first on Baltijos vilkas.