Dabar – ramus pilnaties vakaras. Po darbų, sutemoje einu nešinas dviem kilimėliais, miegmaišiu. Visa tai tam, kad visu ilgumu išsitiesčiau gervių balos viduryje, tam kad mintys turėtų erdvės, tam kad išgirsčiau ramybę… Sutemo visai, debesys prasiskyrė ir žvaigždžių šviesa patiesė paslapties staltiesę… Aplinkinių žmonių veikimai rimsta ir tą tuštėjimą netrunka užpildyti tvirtas, skambus, tolimas vilko balsas.

Kaip gera jį vėl išgirsti. Pasuku galvą į rytus. Ten sušvito raudonas pilnaties mėnulis… Jaučiausi toks apdovanotas esamoje akimirkoje, jog nejučia garsiai ištariau: “Kaip gera gyventi”. Tai išgirdusi gamta atliepė švelniu vėjo pūstelėjimu, šnarėjimu. Regis, vandenyje esančiam po manimi, ir ši mintis pasiliks…

Mėnulis kyla dar aukščiau.. Nušvito sušalę vandenys. Ir vilkai jau dviese. Jie kaukė visai šalia, kitapus balos. Suprask – medžioklė artėja, reikia duoti žinią esantiems. Jie drąsūs – perspėja gyvus sutvėrimus – būkit budrūs, mes ateinam. Aš jų laukiau, mintyse su jais keliavau po pelkyną.

Kokia vis tik dovana išgirsti gamtos kvietimą, atliepti jam, bei turėti gebėjimų su pagarba žvelgti į šį paslaptingą pasaulį.

Tomas Selickas

The post Pėdsekystės dienoraštis: gamta šalia mūsų appeared first on Baltijos vilkas.

Surašėme pastabas naktinių taikiklių naudojimo tvarkai. Pagrindinė pastaba, kad  pasigedome naktinių taikiklių naudojimo kontrolės priemonių, dėl ko buvo daugiausia reikšta pastabų argumentuojant prieš jų įteisinimą.

DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PAKEITIMO PROJEKTO NR. 24-7160
2024-04-28

Teikiame pastabas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektui Nr. 24-7160, kuriuo, be kitų pakeitimų, taisyklės papildomos nuostatomis dėl naktinių taikiklių naudojimo tvarkos.<p >Mes vertiname, kad siūlomi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) pakeitimai:

• neįgyvendina Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo (toliau – Įstatymo)  nuostatų ir taip pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytą sistemiškumo principą;

• neužtikrina pakankamos apsaugos, kad naktiniai taikikliai nebus naudojami medžiojant tas rūšis, kurioms šio priedėlio naudojimas yra draudžiamas tarptautinėmis sutartimis, ir taip galimai pažeidžia Europos Tarybos konvencijos dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos nuostatas.

Toliau pateikiame detalų argumentavimą.

1. 2024-03-14 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymą, kuriuo papildė Įstatymą 152 straipsniu. Straipsnis numato leidžiamus medžioklėje įrankius ir priemones, o 12-as straipsnio punktas nurodo, kad leidžiama naudoti „12) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras;“

2. Tas pats Įstatymo pakeitimas pakeitė 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išdėstydamas jį taip: „1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: <…>; leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką; <…>;“

3. 2023-11-29 vykusio pagrindinio (Kaimo reikalų) komiteto posėdyje nagrinėta Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada ir pasiūlymai dėl šio Įstatymo projekto: „2.1. <…> Vadovaujantis išdėstytu, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto nuostatos, kuriomis iš anksto galimai programuojamos korupcijos pasireiškimo galimybei palankios situacijos, yra vertinamos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekiant išvengti tokių situacijų, siūlytina atsisakyti Projekto 152 straipsnio 12 punkto arba numatyti papildomas nuostatas, procedūras, kuriomis vadovaujantis už valstybinę medžioklės kontrolę atsakingas asmuo galėtų veiksmingai vykdyti minėto punkto tinkamo įgyvendinimo priežiūrą“.

4. Komitetas atsižvelgė į šią Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą: „Dėl siūlymo „<…> numatyti papildomas nuostatas, procedūras, kuriomis vadovaujantis už valstybinę medžioklės kontrolę atsakingas asmuo galėtų veiksmingai vykdyti minėto punkto tinkamo įgyvendinimo priežiūrą.<…> – Komitetas atsižvelgė: Komiteto patobulinto Projekto Nr. XIVP-3271(2) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. 2 dalies 1 p. papildytas nuostata, kad Aplinkos ministerija tvirtina leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką.“

5. Pabrėžtina, kad ši Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada bent iš dalies pagrįsta oficialia aplinkos ministerijos pozicija: „Svarstant šį projektą Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Aplinkos ministerija pateikė nuomonę apie naktinių taikiklių ar jų priedų, pritvirtintų prie optinių taikiklių, leidimo naudoti medžioklėje galimybę. Aplinkos ministerijos teigimu, nėra praktinių galimybių veiksmingai kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo projektas, todėl nepalaikanti siūlymo numatyti atvejus, kuriais naktinių taikiklių ir jų priedų naudojimas medžioklėje nėra draudžiamas.“

6. Apibendrinant 2-5 punktus:

   - Aplinkos ministerija oficialiai teigė, kad efektyvi naktinių taikiklių naudojimo kontrolė yra labai didelė problema;

   - Specialiųjų tyrimų tarnyba tai pripažino korupcine rizika ir rekomendavo numatyti tinkamas nuostatas ir procedūras, kurios sudarytų prielaidas tinkamai kontrolei ir įstatymo įgyvendinimo priežiūrai;

   - Pagrindinis komitetas atsižvelgė į šį siūlymą ir Įstatymo pakeitimo projektą papildė nuostata, kuri paveda Aplinkos ministerijai nustatyti priemonių naudojimo tvarką.

   - Pagal Įstatymo projekto svarstymo ir sprendimų priėmimo chronologiją bei logiką akivaizdu, kad Aplinkos ministerijai skirta pareiga nustatyti leidžiamų medžioklėje naudoti priemonių (šiuo atveju – naktinių taikiklių) naudojimo tvarką yra ne formalumas, o aiškus pavedimas užtikrinti kiek galima efektyvesnę kontrolę, korupcinės rizikos užkardymą, ir tinkamą įstatymo įgyvendinimą.

7. Aplinkos ministerijos parengtas Taisyklių pakeitimo projektas Nr. 24-7160 siūlo tokias formuluotes, susijusias su naktinių taikiklių naudojimu:

   - 5. Papildau 11.12 papunkčiu:

   „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant iš kilnojamų ar nekilnojamų medžioklės bokštelių, kitų virš žemės pakeltų priedangų ir slėptuvių, nuo kilnojamų kopėčių, kai ginklas laikomas ne žemesniame kaip žmogaus ūgis aukštyje, užtikrinant, kad šaudmenys kris į gruntą matomame šaudymo sektoriuje.“

   - 13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

   „58.3.9. naudojant naktinius taikiklius medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius;“.

8. 58.3.9 papunkčio pakeitimas yra formalumas, pakartojantis įstatymo nuostatą. O 11.12 papunktis nurodo iš kokių vietų galima medžioti su naktiniais taikikliais, tačiau pagal formuluotę panašu, kad tai susiję su žmonių saugumu. Nei šie du punktai, nei kiti Taisyklių pakeitimai projekte net nebando spręsti naktinių taikiklių naudojimo tik tikslinėms rūšims kontrolės problemos. Apie šią problemą bei apie Įstatymo bei jo priėmimo procese įvardintą pareigą surasti efektyvios kontrolės sprendimus neužsimenama ir aiškinamajame rašte, nors ši problema yra puikiai žinoma Aplinkos ministerijai kaip pagrindinei problemos įvardintojai.

9. Darytina išvada, kad Aplinkos ministerijos teikiamas Taisyklių pakeitimo projektas Nr. 24-7160 neįgyvendina Įstatymo nuostatų ir pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytą sistemiškumo principą: „7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, <…>“.

10. Aplinkos ministerija oficialiai pripažįsta, kad naktinių taikiklių naudojimo tik tikslinėms rūšims kontrolė yra labai didelė problema, tačiau įgyvendindama Įstatymą nesiima jokių veiksmų šiai problemai spręsti ar bent jau sumažinti, nors Įstatymas jai paveda tokią pareigą. Tokiu būdu su Aplinkos ministerijos žinia ir jos neveikimo pasekoje naktiniai taikikliai gali būti naudojami medžiojant ir rūšis, kurios nuo tokių medžioklės priemonių turi būti saugomos pagal tarptautinius susitarimus. Taip gali būti pažeidžiamos tokios konvencijos kaip Europos Tarybos konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos.

Pabrėžtina, kad naktinių taikiklių naudojimo kontrolė tik šūvio atlikimo metu yra praktiškai neįgyvendinama, todėl visiškai nepakankama. Todėl siekiant užtikrinti, kad naktiniai taikikliai nėra naudojami medžiojant neleistinas rūšis reikalingi Taisyklių pakeitimai, kurie leistų nelegalų panaudojimo faktą nustatyti visos medžioklės eigos metu.

Taisyklių pakeitimai galėtų numatyti, kad medžioklės lape būtų nurodoma, jog bus medžiojama su naktiniu taikikliu (galbūt nurodant ir laiką). Tokiu atveju visi sumedžioti gyvūnai, kuriuos gali patikrinti kontrolę atliekantis pareigūnas, būtų traktuojami kaip sumedžioti su naktiniu taikikliu. O naktinio taikiklio turėjimas medžioklės metu be šios žymos lape būtų traktuojamas kaip nelegalus jo naudojimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokie ar panašūs pasiūlymai buvo ne kartą teikiami svarstant Įstatymą kaip atsakas į kontrolės problemą. Pavyzdžiui, 2023-11-29 vykusio pagrindinio (Kaimo reikalų) komiteto posėdyje buvo pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovo Artūro Kibišos atsakymai į Seimo narių klausimus: „<…> atitinkamai turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso <…> 290 straipsnio 5 dalis, kuris numato Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir galėtų būti papildytas: Medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, naktinio matymo taikikliais ar jų priedais, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie taikiklių (ar jų priedų) naudojimą, <…>“.

Darytina išvada, kad Seimo nariai, balsuodami už Įstatymo projektą, manė, jog tokia ar panaši sistema bus įgyvendinta ir todėl kontrolė bus faktiškai įmanoma. O neįtraukiant tokių nuostatų į Medžioklės taisykles įgyvendinamas ne tas Įstatymo projektas, už kurį balsavo Lietuvos Respublikos Seimas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, nepritariame Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projekto Nr. 24-7160 daliai, susijusiai su naktinių taikiklių naudojimo reglamentavimu. Manome, kad Taisyklių projektas neįgyvendina Medžioklės įstatymo, prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytam sistemiškumo principui, ir galima pažeidžia tarptautines laukinės gyvūnijos apsaugos sutartis.

Siūlome projektą taisyti taip, kad naktinių taikiklių naudojimo tik tikslinėms rūšims kontrolė būtų faktiškai įmanoma ir praktiškai įgyvendinama, pavyzdžiui, įgyvendinant Įstatymo svarstymo stadijoje ne kartą įvardintą siūlymą naktinio taikiklio naudojimą privalomai žymėti medžioklės lape.

The post Raštas ministrui dėl naktinių taikiklių naudojimo tvarkos appeared first on Baltijos vilkas.

Kviečiame pasirašyti peticiją prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

Kovo 10 d. Seimas pradeda pavasario sesiją. Kaip manote, kokias problemas Seimas griebiasi spręsti pirmiausia: valstybės saugumo, socialinės gerovės, ekonomikos? Turbūt neatspėjote – pirmuoju darbu Seimo darbotvarkėje kovo 10 dieną įrašytas naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje klausimas. Naktinių taikiklių įteisinimu nesprendžiamos jokios problemos, greičiau jos kuriamos. Bet yra žmonių grupė, kurie nori parduoti, pirkti, naudoti šį gyvūnų žudymo įrankį, ir tam skiriama garbinga vieta Seimo darbotvarkėje. Tam Seimas ir anksčiau jau skyrė nemažai savo laiko.

Vien pernai metais Seime buvo pateikti keturi vienas kitam prieštaraujantys projektai, kaip turėtų būti keičiamas Medžioklės įstatymas, kad naktiniai taikikliai būtų leidžiami arba draudžiami medžioklėje. O viskas prasidėjo dar 2015-siais, kai pirmą kartą Seimui buvo pateiktas pasiūlymas pakeisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir leisti naktinius taikiklius naudoti civilinėje apyvartoje (Ginklų įstatymas tai draudė ir buvo pirmasis kliuvinys). Jau tada buvo akivaizdu, kad tokie pakeitimai naudingiausi ginklų ir šaudmenų pardavėjams. Projektas buvo remiamas panašiais argumentais, kurie skamba ir šiandien, nors beveik dešimtmetį vykstančiose diskusijose jie iš esmės buvo paneigti.

Pastangos įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje su nauja jėga grįžo 2022-siais, kai Rusijos karinės agresijos Ukrainoje kontekste Seimas pakeitė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir leido civilinę naktinių taikiklių apyvartą. Jau keičiant Ginklų įstatymą Antikorupcinio vertinimo išvadoje buvo įžvelgta, kad leidimas naktinius taikiklius įsigyti medžiotojams nedera su įstatymo pakeitimo projekto argumentacija ir neveda į pasirengimą organizuotam pasipriešinimui karo atveju. Ir štai  – vos po kelių mėnesių Seimui buvo pateiktas pasiūlymas leisti medžiotojams ne tik įsigyti, bet ir naudoti naktinius taikiklius medžioklėje. Tam panaudotas karinio pasipriešinimo argumentas. Lietuvos kariuomenės išsakė poziciją, kad siekis naktinius taikiklius naudoti medžioklėje neturi nieko bendro su Lietuvos gynyba, krizinėmis situacijomis ar hibridinėmis grėsmėmis, Krašto apsaugos ministerija pateikė išvadą, kad nemato, jog naktinių taikiklių įteisinimas turėtų esminės pridėtinės vertės šalies gynybai. Bet projekto tai nesustabdė. Neįtikina šis argumentas? Iš argumentų arsenalo ištraukiamas kitas, ne ką pagrįstesnis. Ir projektas Seime važiuoja toliau, lyg pagrįstų priežasčių nė nereikėtų.

Klaidinančių argumentų stumiant taikiklius panaudotas ne vienas. Pavyzdžiui, stringant kariniam argumentui, grįžta prie kiaulių maro. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pernai spalio mėnesį paskelbė, kad Lietuvoje taikytos afrikinio kiaulių maro stebėsenos, prevencijos ir likvidavimo priemonės davė teigiamų rezultatų ir sėkmingai padėjo suvaldyti viruso plitimą, bet taikiklių projektas tebėra argumentuojamas reikiamybe suvaldyti kiaulių marą. Aiškinamajame rašte teigiama ir tai, kad taikikliai esą padės įgyvendinti Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas dėl kiaulių maro suvaldymo, nors pačiame reglamente apie taikiklius ar apskritai medžioklės būdus nekalbama, daugiausia dėmesio jame skirta mėsos pervežimo saugai.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Naktinių taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole”, nors medžioklės kontrolę vykdantis Aplinkos apsaugos departamentas, taip pat Aplinkos ministerija ne kartą yra pasakę, taip pat ir raštu išdėstę, kad tokia kontrolė bus neįmanoma. Kam Seime tai rūpi?  Projekte argumentuojama ir tuo, kad taikiklių įteisinimas šernų, lapių ir invazinių gyvūnų medžioklei neprieštarauja Berno konvencijai, kuri nedraudžia taikiklių naudojimo joje neišvardintoms rūšims. Norėdami suprasti šį argumentą, turime grįžti prie efektyvios kontrolės klausimo.  Medžioklė su naktiniais taikikliais konvencijai neprieštaraus tik tuo atveju, jei galima efektyvi kontrolė. O kaip jau žinome – kontrolė negalima. Konvencija draudžia šį masiniam žudymui galimą pritaikyti įrankį naudoti joje išvardintoms gyvūnų rūšims, pvz., elniniams žvėrims.

Pakanka paskaityti komentarus internete apie tai, kad taikikliai reikalingi tiksliai atrankinei medžioklei, kad taptų aišku, jog medžiotojų vizijoje yra elninių žvėrių medžioklė su taikikliais, nežiūrint to, kas bus įrašyta Medžioklės įstatyme. Joks aplinkos apsaugos inspektorius negalės nustatyti, ar elnias buvo sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo. Taikiklis nepaliks jokių žymių sumedžioto žvėries kūne, bet bus itin patraukli priemonė medžioti kaip tik ne lapes ir ne invazinius žvėris, o daug geidžiamesnį laimikį su didžiausiais ragais. „Pasitikėkite medžiotojais!“ – ragina vienas iš taikiklių įteisinimo vėliavnešių Justinas Urbanavičius, kalbėdamas radijo laidoje. Ir netrukus priduria, kad ir dabar krūmuose daromi nelegalūs dalykai ir niekas nieko nesukontroliuoja…

Nestebina tai, kad siekiantys taikiklių įteisinimo turi savo tikslus, tad nepaiso nei atsakingų institucijų pozicijų, nei kokių nors kontrargumentų. Bet stebina Seimas, balsuojantis už tokį projektą. Taip pat stebina partijos, savo rinkimų programose žadėjusios draugiškumą gamtai. Ypač – Lietuvos socialdemokratų partija, kurios 2020 m. rinkimų programoje buvo skelbta, kad partija pasisako prieš medžioklės su lankais legalizavimą, naktinio matymo taikiklių ir duslintuvų įteisinimą bei kitokį gyvūnų išnaudojimą ir kankinimą. Tačiau birželį vykusio balsavimo Seime metu tik vienas Linas Jonauskas balsavo prieš taikiklių įteisinimą, kiti partiečiai balsavo „už“, susilaikė arba nedalyvavo. Pamiršo rinkiminius pažadus, persigalvojo, pakeitė kryptį?

Dar vienam taikiklių projekto argumentui, kad taikikliai užtikrins gyvūnų gerovę, nepritarė 23 Lietuvos nevyriausybinės ir visuomeninės organizacijos, gruodį išsiuntusios bendrą kreipimąsi į Prezidentą, kuriuo prašyta vetuoti naktinius taikiklius įteisinantį įstatymą. Antropogeninis trikdymas, kurį patiria laukiniai gyvūnai, jau dabar yra labai didelis, jo intensyvinimas naktį neigiamai veikia gyvūnus, jiems nepaliekamas sąlyginės ramybės laikotarpis net tamsiuoju paros laiku – vienbalsiai teigia gyvūnais besirūpinančios organizacijos.

Pernai gruodį Seimas nubalsavo už naktinių taikiklių įteisinimą, o Prezidentas įstatymo projektą vetavo. Kovo 10 d. naktinių taikiklių klausimas vėl grįžta į Seimą projekto pateikimu, o balsavimas numatomas kovo 14 d.

Kviečiame pasirašyti peticiją prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

Gintarė Herasimenkienė, Aplinkosaugos koalicijos specialistė

The post Ką byloja pirmu numeriu Seimo darbotvarkėje įtraukti naktiniai taikikliai? appeared first on Baltijos vilkas.

Lietuvos Respublikos Prezidentui
Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų kreipimasis
Dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-3271(2)

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,

Šių metų gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas įteisino naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje priimdamas Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271(2) (toliau – Įstatymo pakeitimas). Įstatymo pakeitimu iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) į LR Medžioklės įstatymą perkeliami leidžiamų ir draudžiamų medžioklės įrankių ir priemonių sąrašai. Perkeliant šiuos sąrašus leidžiamų naudoti priemonių sąrašas yra papildytas punktu, leidžiančiu naudoti „naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras“. O draudžiamų priemonių ir įrankių sąrašas yra sutrumpintas, neįtraukiant į jį transporto priemonių.

Kreipimąsi pasirašiusių aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų vardu prašome vetuoti šį Įstatymo pakeitimą. Dėl naktinių taikiklių įteisinimo neigiamai yra pasisakiusios kompetentingos institucijos. Naktinių taikiklių įteisinimui prieštarauja gyvūnų gerove besirūpinanti visuomenė. Šių metų vasarą tą patį pakeitimą siūlantis projektas Seime jau buvo svarstomas, dabar pateiktas variantas remiamas tais pačiais argumentais, kurių svarumas jau anksčiau yra paneigtas.

Naktinių taikiklių įteisinimą neigiamai vertina už laukinių gyvūnų apsaugos politiką ir priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos – Aplinkos ministerija bei Aplinkos apsaugos departamentas. Šios institucijos paneigė Įstatymo pakeitimą lydėjusiame Aiškinamajame rašte pateiktą argumentą, kad „naktinių taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole“. Aplinkos apsaugos departamentas, priešingai, teigė, kad kontrolė, ar žvėrys nušaunami naudojant naktinius taikiklius, ar be jų, negalima. Šiuo metu naktinių taikiklių naudojimo kontrolė vykdoma nustačius, kad medžiotojas medžioklės plotuose turi naktinį taikiklį ir baudžiant už jo turėjimą.

Lietuvos kariuomenės vadas yra raštu išdėstęs poziciją, kad „siekis naktinius taikiklius naudoti medžioklėje neturi nieko bendro su Lietuvos Respublikos gynyba, krizinėmis situacijomis ar hibridinėmis grėsmėmis“ (https://www.akoalicija.lt/veikla/2023-10-02-atsakymas-del-taikikliu) ir kritiškai atsiliepė apie naktinių taikiklių įteisinimo iniciatorių argumentą, jog medžioklei įsigyti naktiniai taikikliai galėtų būti naudingi šalies gynybai.

Toliau pateikiame pagrindinius argumentus, kuriais remiame prašymą Įstatymo pakeitimą vetuoti:

1. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimas prieštarauja laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principams. Antropogeninis trikdymas, kurį patiria laukiniai gyvūnai, jau dabar yra labai didelis, jo intensyvinimas naktį neigiamai veikia gyvūnus, jiems nepaliekamas sąlyginės ramybės laikotarpis net tamsiuoju paros laiku. Be to, iš esmės nebus efektyvių būdų kontroliuoti ir užtikrinti, kad naktiniai taikikliai nebūtų naudojami medžiojant gyvūnus, kuriems tai teoriškai nebus leidžiama. Todėl šis įteisinimas gali kelti grėsmę ir kitoms gyvūnų rūšims, taip pat ir saugomoms pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.

2. Įstatymo pakeitimas apsunkina gamtosauginių direktyvų įgyvendinimą. Įstatymo pakeitimu Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) nėra įgyvendinamos labiau, nei buvo įgyvendinamos iki šiol. Perkeliant medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą iš Medžioklės taisyklių į LR Medžioklės įstatymą šių direktyvų įgyvendinimas nepasikeičia, o įtraukiant naktinius taikiklius į leidžiamų naudoti įrankių sąrašą šių direktyvų įgyvendinimas komplikuojamas, nes šiose direktyvose draudžiamas tokių įrankių naudojimas direktyvoje nurodytoms rūšims, o kontrolė, kad taikikliai nebūtų naudojami joms medžioti, kaip minėta aukščiau, negalima.

3. Iš draudžiamų medžioklėje priemonių sąrašo išimtos transporto priemonės, nepateikiant tam argumentų. Perkeliant draudžiamų medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą jis yra perkeltas nepilnas. Medžioklės taisyklėse draudžiamų priemonių sąraše yra įtrauktos transporto priemonės (neleidžiama medžioti iš transporto priemonių), oro transporto priemonės, judančios vandens transporto priemonės, varomos varikliu. Šių priemonių neįrašymas į LR Medžioklės įstatymą gali reikšti jų legalizavimą ar apsunkinti pažeidėjų baudimą konfiskuojant naudotas priemones. Dėl jų neįtraukimo į sąrašą nėra pateikta jokio argumentavimo.

4. Įstatymo pakeitimu įteisinamas naktinių taikiklių naudojimas, o lazeriniai ir termovizoriniai taikikliai yra neįtraukti į perkeltą draudžiamų įrankių sąrašą. Šiuo metu galiojančiose Medžioklės taisyklėse prie draudžiamų įrankių yra išvardinti naktiniai, lazeriniai, termoviziniai taikikliai. Yra reikalingas aiškumas, ar naktinių taikiklių sąvoka apima lazerinius ir termovizorinius taikiklius.

5. Argumentas, kad naktiniai taikikliai efektyvins kovą su Afrikiniu kiaulių maru, yra nepagrįstas. Šernų medžioklei jau dabar yra daroma išimtis ir leidžiama naudoti prožektorius, jie viliojami dideliais pašarų kiekiais ir medžiojami iš bokštelių. Dabartinėmis medžioklės priemonėmis ir įrankiais šernų populiacija jau yra sumažinta. Pažymėtina, kad nors Įstatymo pakeitimą lydėjusiame Aiškinamajame rašte buvo dėstoma, kad „Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, medžioklė būtų ne tik sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos““, Įstatymo pakeitimu prožektoriai yra palikti prie leidžiamų naudoti įrankių. Siekiant dar efektyviau reguliuoti šernų populiaciją reikalinga tikslinė medžioklė, kuri būtų orientuota į šernų patelių sumedžiojimą. Šios strategijos įgyvendinimui trukdo ne priemonių trūkumas, o medžiotojų nuostatos dėl patelių apsaugos. Taikiklių įteisinimas šių nuostatų savaime nepakeis, todėl jie neturės esminės įtakos epidemijos valdymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas gauti leidimą naudoti įprastai draudžiamas medžioklės priemones, jeigu tam yra pakankamas pagrindas.

6. Argumentas, kad naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje yra reikalingas krašto apsaugos stiprinimui, yra nepagrįstas. 2022 m. priimti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie išbraukė naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų, šaudmenų ir ginklų priedėlių sąrašo, ir taip įteisino jų civilinę apyvartą. Todėl šalies apsauga susirūpinę asmenys (ne tik medžiotojai) jau dabar gali legaliai įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, taip pat mokytis juos naudoti pratybose ar šaudyklose.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, dar kartą prašome vetuoti Medžioklės įstatymo pakeitimus.

Pasirašančios organizacijos:
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
Angelų kalvos bendruomenė
Anykščių Jurzdiko bendruomenė
Aplinkosaugos koalicija
Asociacija „Miško terapijos ir edukacijos centras“
Asociacija „Gyvo Žalio“
Asociacija „Aplinkosaugos informacijos centras“
Asociacija „Lietuvos fitoterapijos sąjunga“
Lietuvos entomologų draugija
Lietuvos geografų draugija
Lietuvos ornitologų draugija
Šimonių girios bendruomenė
Studentų gamtininkų mokslinė draugija
UAB „Ornitostogos“
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“
VšĮ „Girių inspekcija“
VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“
VšĮ „Menų vektoriai“
VšĮ „Nature Restoration Fund“
VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“
VšĮ „Rūpi“
VšĮ „Sengirės fondas“
VšĮ „Žiedinė ekonomika“

The post Kreipimasis į Prezidentą dėl naktinių taikiklių appeared first on Baltijos vilkas.

Mūsų siųstas raštas ministrui su savo argumentais ir pasiūlymais dėl vilkų sumedžiojimo limito 2023-2024 metais.

DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2023–2024 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO PATVIRTINIMO

Teikiame pastabas Aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2023–2024 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektui.

1. Artėjančiam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą, kuris gautas sudauginus nustatytą šeimų skaičių (91) iš koeficiento 3,75. Koeficientas  didinamas nuo anksčiau naudoto 3,25, argumentuojant, kad šis buvo nepakankamas, ir vilkų gausa toliau auga, nors turėtų būti siekiama populiaciją tolygiai grąžinti iki 62 šeimų.

2. Atkreipiame dėmesį, kad nors Vilko apsaugos plane (toliau – Planas) numatyta vilkų šeimų skaičių išlaikyti 32–62 ribose, tačiau 62 šeimų viršutinė riba nebuvo ir iki šiol nėra pagrįsta tyrimais. Tuo metu, kai buvo nustatomas šis skaičius, nebuvo žinoma, kokia galėtų būti tokios vilkų gausos įtaka ekosistemoms ar daroma žala ūkininkams.

3. Pastarųjų dvejų metų duomenys rodo, kad ir didesnė nei prieš dešimt metų planuota, vilkų gausa (atitinkamai 87 ir 91 šeima) nėra nepriimtina. Pagrindinių grobio rūšių, – daugiausia elninių žvėrių, – populiacijos ir toliau išlieka labai skaitlingos, todėl net ir gausesnės vilkų populiacijos atliekamas natūralus reguliavimas vis dar nėra pakankamas. Taip pat vilkai prisideda natūraliai sprendžiant afrikinio kiaulių maro problemą. O vilkų daroma žala ūkiniams gyvūnams pastaraisiais metais išlieka panaši. Tai dar kartą patvirtina, kad žalos dydis priklauso ne tik nuo plėšrūnų gausos, bet labiau nuo neapsaugotų ūkinių gyvūnų gausos, vilkų populiacijos struktūros ar net konkrečių individų.

4. Iš sumedžiotų vilkų duomenų, žiemą daromų apskaitų ir visus metus vykdomo stebėjimų registravimo sudarytas vilkų paplitimo žemėlapis yra ganėtinai tolygus, ypač lyginant su prieš 10 metų buvusiu paplitimu. Sumažinus šeimų skaičių iki 62 ar dar mažesnio skaičiaus būtų sugrįžta į situaciją, kai nemažoje šalies teritorijos vilkų išvis nebuvo arba buvo labai mažai. Tai reikštų, kad vėl būtų sutrikdyti beatsistatantys natūralūs plėšrūniškumo procesai miškų ekosistemose.

5. Nors Planas įpareigoja limitą planuoti taip, kad šeimų skaičius tolygiai mažėtų iki 62, tačiau mes manome, kad šis tikslas turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į per dešimt metų sukauptus duomenis bei atlikus papildomus tyrimus apie vilkų populiacija ir jos reikšmę Lietuvos ekosistemose. Iki kol tai bus padaryta, limitas neturėtų būti drastiškai didinamas siekiant staigių populiacijos sumažinimų.

6. Norime atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais sumedžiojimo limitas buvo padidintas beveik 50%, o iš sumedžiotų vilkų genetinės medžiagos nustatyta tik apie 15% daugiau šeimų (padidėjo nuo 60 iki 68). Tai gali reikšti, kad vis dar nenustatytų šeimų dalis labai sumažėjo, kad populiacija neauga taip kaip įsivaizduojama, ar net išvis nebeauga. Todėl raginame neužmiršti, kad minimalaus nustatyto šeimų skaičiaus pokyčiai negali būti tiesiogiai verčiami į visos populiacijos pokyčius. Tokiomis išvadoms padaryti reikalingi tinkami statistiniai metodai.

7. Dar kartą primename, kad jei medžioklės metu suardomos stabilios šeimos, tai galimas šeimos skilimas, naujų šeimų įsikūrimas atsilaisvinusioje teritorijoje ar pačių teritorijų smulkėjimas, vilkų plitimas į kitas teritorijas, potencialiai didesnę žalą darančių vienišių ar laukinio grobio medžioklės įgūdžių neįgijusių vilkų gausėjimas. Didelį medžioklės spaudimą patiriančiose populiacijose gali įsijungti kompensaciniai mechanizmai – didesnė dalis patelių ves jauniklius, bus susilaukiama didesnių vadų ir pan. Tokiais atvejais yra itin sunku įvertinti, ar populiacija auga ir plinta dėl natūralių priežasčių, ar taip vyksta dėl pačios per intensyvios medžioklės.

8. Vilkų populiacijos dydis ar paplitimas nėra problema pati savaime. Pagrindinės tikrosios problemos, – vilkų daroma žala naminiams gyvūnams, potenciali grėsmė žmogui ar baimė susitikti su plėšrūnu, – nepradings eilinį kartą padidinus medžioklės intensyvumą. Todėl visų pirma turėtų būti svarstomi ir taikomi kiti sprendimai, tikslingai orientuoti į šias problemas. T.y., žalos prevencija, probleminių vilkų valdymas, visuomenės švietimas ir kt. Pavyzdžiui, nors žala ūkinių gyvūnų augintojams yra vienas iš pagrindinių vilkų medžioklės argumentų, tačiau mes ir vėl pasigendame analizės ir aiškesnių sąsajų su medžiokle kaip priemone. Įsakymo teikime nurodyta, kad žalos suma išlieka panaši metai iš metų, tačiau trūksta duomenų apie žalos geografiją, užpuolimų ir papjautų gyvūnų kiekius, šių dydžių pokyčius atskiruose regionuose, taip pat išvadų apie stebimas priklausomybes tarp vilkų gausos, medžioklės intensyvumo bei žalos pokyčių.

9. Atkreipiame dėmesį, kad Plano 35-as punktas numato: „35. Vilkų populiacijos gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Nacionaliniuose parkuose, telmologiniuose, ornitologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, Žuvinto biosferos rezervate vilkai gali būti paimti (sumedžioti) iš jų buveinių tik gavus leidimą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, siekiant šiame tvarkos apraše nurodytų tikslų.“. Raginame šią formuluotę įtraukti ir į ministro įsakymą dėl limito nustatymo, nes ji nėra perkelta į Medžioklės taisykles.

Mūsų siūlymai:

1. Peržiūrėti siūlomą sumedžiojimo limitą ir didinamą koeficientą, kad jie atspindėtų vilko kaip svarbios ekosistemos dalies ir saugomos rūšies statusą.

2. Numatyti tyrimus, kurie pagrįsčiau įvertintų siekiamas vilkų populiacijos gausos ribas Lietuvoje iš ekologinės pusės.

3. Numatyti, kad siūlant sumedžiojimo limitą būtų privaloma pateikti bent minimalius mokslinius vertinimus apie vilkų daromą žalą ir jos tendencijų priklausomybę nuo medžioklės.

4. Skirti deramą dėmesį su vilkų populiacija susijusioms problemoms ir tinkamiausiems jų sprendimams, neapsiribojant vien tik medžioklės limitų nustatymu.

The post Raštas ministrui dėl 2023-2024 metų vilkų sumedžiojimo limito appeared first on Baltijos vilkas.

Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų kreipimasis

Dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1457

Šių metų gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) 5 balsais prieš 4 pritarė Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui NR. XIVP-1457 (toliau – Projektas). Šiuo įstatymo pakeitimu būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje tam tikroms laukinių gyvūnų rūšims medžioti.

Kreipimąsi pasirašiusių aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų vardu raginame nepritarti komiteto išvadai ir balsuoti prieš siūlomą pakeitimą.

Atkreipiame dėmesį, kad už laukinių gyvūnų apsaugos politikos ir priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos, – Aplinkos ministerija bei Aplinkos apsaugos departamentas, – Komitetui pateikė neigiamas išvadas dėl Projekto.

Toliau pateikiame pagrindinius argumentus prieš šio Projekto priėmimą.

1. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimas prieštarautų laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principams.

Naktinių taikiklių įteisinimas tik dar labiau apribos laukinių gyvūnų sąlyginės ramybės nuo antropogeninio trikdymo periodą tamsiu paros metu, kuris ir taip yra ganėtinai minimalus.

Be to, iš esmės nebus efektyvių būdų kontroliuoti ir užtikrinti, kad naktiniai taikikliai nebūtų naudojami medžiojant gyvūnus, kuriems tai teoriškai nebus leidžiama. Todėl šis įteisinimas gali kelti grėsmę ir kitoms gyvūnų rūšims, taip pat ir saugomoms pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.

2. Naktiniai taikikliai nepadės suvaldyti afrikinio kiaulių maro.

Siekiant efektyviai sureguliuoti šernų populiaciją reikalinga tikslinė medžioklė, kuri būtų orientuota į šernų patelių sumedžiojimą. Šios strategijos įgyvendinimui trukdo ne priemonių trūkumas, o medžiotojų nuostatos dėl patelių apsaugos. Taikiklių įteisinimas šių nuostatų savaime nepakeis, todėl jie neturės esminės įtakos epidemijos valdymui.

Tai patvirtina ir faktas, kad nors keletas Europos šalių po kiaulių maro epidemijos pradžios įteisino naktinius taikiklius, tačiau nėra duomenų, kad kuriai nors iš jų būtų pavykę dėl to suvaldyti marą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas gauti leidimą naudoti įprastai draudžiamas medžioklės priemones, jeigu tam yra pakankamas pagrindas.

3. Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje nėra tiesiogiai susijęs su krašto apsaugos stiprinimu.

2022 m. prasidėjus rusijos invazijai buvo priimti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie išbraukė naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų, šaudmenų ir ginklų priedėlių sąrašo, ir taip įteisino jų civilinę apyvartą. Todėl šalies apsauga susirūpinę asmenys (ne tik medžiotojai) jau dabar gali legaliai įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, taip pat mokytis juos naudoti pratybose ar šaudyklose.

Norime pastebėti, kad laukinių gyvūnų medžioklė iš bokštelių nėra pratybos ginti šalį nuo priešo karių, o patys gyvūnai nėra tokių pratybų taikiniai, todėl medžioklė negali būti laikoma pasirengimu ginti kraštą nuo galimos rusijos agresijos.

Be to, Krašto apsaugos ministerija Aplinkos ministerijai bei Komitetui pateikė išvadą, kad nemano, jog leidimas naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus medžioklėje galėtų turėti esminės pridėtinės vertės šalies gynybai.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, dar kartą kviečiame nepritarti komiteto išvadai ir balsuoti prieš teikiamą Projektą.

Pasirašančios organizacijos:

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“

Lietuvos geografų draugija

VšĮ „Rūpi“

VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“

Asociacija „Aplinkosaugos informacijos centras“

Lietuvos entomologų draugija

Lietuvos ornitologų draugija

Studentų gamtininkų mokslinė draugija

Aplinkosaugos koalicija

The post LR Seimo nariams Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų kreipimasis appeared first on Baltijos vilkas.