Išsiųstas raštas.

DĖL VILKŲ ŽALOS PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ VERTINIMO IR INFORMACIJOS APIE JŲ EFEKTYVUMĄ RINKIMO

2020 m. vasario 14 d. LR žemės ūkio ministras patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau – KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal šią veiklą bus remiamas elektrinių aptvarų įsigijimas. Ši parama ne tik apsaugos ja pasinaudojusių ūkininkų gyvulius, bet ir formuos kitų ūkininkų požiūrį į prevencines priemones bei lems jų pasirinkimą taikyti ar netaikyti jas. Projektas turės ilgalaikį visos šalies gamtosaugai svarbų poveikį: jeigu bus įsitikinta priemonių efektyvumu, ūkininkų požiūris į jas keisis ir mažės konfliktas su gamta, o jei bus nusivilta – gilės skepticizmas. Be to, renkant informaciją iš remiamų ūkių galima nustatyti silpnąsias priemonių vietas ir koreguoti jų taikymo rekomendacijas. Todėl labai svarbu skirti dėmesio šiam projektui ir dėti pastangas, kad jis būtų vykdomas tinkamai, viešinti jį bei rinkti informaciją apie taikomų priemonių efektyvumą bei kylančias problemas. Kartu yra svarbu aiškiau apibrėžti visų naudojamų prevencinių priemonių vertinimą žalos atvejais bei surinkti informaciją, kokios priemonės buvo taikytos ir kodėl pasirodė neefektyvios.

KPP projekto patikros

Prevencinių priemonių efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip jos bus taikomos – netinkamai taikomos priemonės neapsaugos ūkininkų gyvulių. Nepakanka, kad ūkininkas įsigis Taisyklėse nurodytas priemones, svarbu, kad jis laikytųsi Taisyklėse surašytų reikalavimų ir rekomendacijų priemones naudodamas. Todėl svarbu skirti laiko paramą gavusių ūkių patikroms. Nacionalinė mokėjimo agentūra ar kita projekto priežiūrą vykdanti institucija, atlikdama kiekvieną patikrą, turėtų:

-          papunkčiui įvertinti, ar prevencinės priemonės yra įrengtos ir taikomos vadovaujantis Taisyklių reikalavimais,

-          patikrinti, ar laikomasi Taisyklėse išdėstytų rekomendacijų, ir perspėti, kad nesilaikant rekomendacijų prevencinės priemonės efektyvumas mažėja ir ūkis gali patirti vilkų žalą.

Savivaldybių parama prevencinėms priemonėms

Prevencinių priemonių įsigijimas gali būti remiamas ne tik KPP projektu, bet ir savivaldybių parama. 2017 metais GAA „Baltijos vilkas“ atliko beveik 30-ties daugiausia vilkų žalos patiriančių savivaldybių apklausą. Paaiškėjo, kad vos trečdalis iš jų (11) buvo pasitvirtinę tvarką, kuri leistų finansuoti ūkininkams prevencinių priemonių įsigijimą, buvo patenkinti tik 14-os ūkininkų prašymai įsigyti prevencines priemones. Tuo metu žalai atlyginti 2016 metais visos Lietuvos savivaldybės skyrė beveik 150 tūkstančių eurų. Dar 2014-ais metais Aplinkos ministerija išsiuntė savivaldybėms rekomendacijas naudoti lėšas apsaugai nuo vilkų, tačiau iki šiol jos naudojamos vangiai, be to, nėra konkretesnių išaiškinimų, kokias priemones ir kaip įsirengti, kad jos atliktų vilkų žalos prevencijos funkciją. Todėl reikia, kad:

-          Aplinkos ministerija parengtų konkrečias rekomendacijas arba reikalavimus, kas turėtų būti laikoma vilkų žalos prevencinėmis priemonėmis, panašiai, kaip yra Taisyklėse. Rekomendacijos turėtų apimti minimalius parametrus priemonėms, pvz., tvorų aukščio, ir sprendimus dėl dažnai kylančių problemų, pvz., pasikasimo po tvoros apačia. Savivaldybės turėtų būti įpareigotos vadovautis Aplinkos ministerijos rekomendacijomis ar reikalavimais.

-         Savivaldybės patvirtintų tvarkas prevencinių priemonių finansavimui, atliktų naudojamų priemonių patikras ir viešintų teikiamą paramą.

Prevencinių priemonių vertinimas žalos atveju

Reikalinga atidžiau vertinti prevencinių priemonių naudojimą registruojant vilkų žalos atvejus bei surinkti informaciją apie taikytas priemones ir jų neveikimo priežastis, kad būtų galima apibendrinti taikytų priemonių efektyvumą ir ieškoti sprendimų iškylančioms problemoms. Tai ypač svarbu ūkiuose, kurie priemones įgijo pasinaudodami parama. Vilkų žalos atvejus tikrina savivaldybių sudarytos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai vertinti. Komisijos darbą reglamentuoja Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Žalos atvejai su tam tikra informacija suvedami į biomon.lt sistemą. Siūlome įpareigoti komisijas tikrinant žalos atvejus skirti daugiau dėmesio prevencinėms priemonėms, surinkti ir pateikti daugiau informacijos apie naudojamas priemones ir kylančias problemas. Žalą patyrusiame ūkyje komisija turėtų:

1.      Apžiūrėti taikytas prevencines priemones, įvertinti, ar jos tinka apsaugai nuo vilko.

2.      Jeigu prevencinė priemonė įgyta su KPP parama, patikrinti papunkčiui, ar taikyta priemonė atitiko Taisyklių reikalavimus ir ar buvo laikomasi Taisyklių rekomendacijų. Jeigu prevencinė priemonė įgyta su savivaldybės parama, patikrinti, ar ji atitinka savivaldybės patvirtintą tvarką ir Aplinkos ministerijos rekomendacijas.

3.      Kartu su savininku įvardinti priežastį, kodėl taikyta apsaugos priemonė nebuvo efektyvi, pvz., per kurią aptvaro vietą ir kaip vilkai papuolė į aptvarą.

4.      Nufotografuoti taikytą apsaugos priemonę, ypač toje vietoje, kur vilkai ją įveikė.

5.      Suvesti surinktą informaciją į biomon.lt sistemą:

a.       kokia prevencinė priemonė buvo taikyta;

b.      ar priemonė įgyta su parama (KPP ar savivaldybės);

c.       nustatytus neatitikimus KPP Taisyklių reikalavimams ir rekomendacijoms, jeigu priemonė įgyta su KPP parama,

d.      nustatytą priežastį, kodėl prevencinė priemonė buvo neefektyvi;

e.       pridėti prevencinės priemonės nuotraukas biomon.lt sistemoje.

Aplinkos ministerija teisės aktu turėtų įpareigoti žalos apskaičiavimo komisijas surinkti ir suvesti į biomon.lt reikiamą informaciją. Kad komisija galėtų suvesti reikiamus duomenis, biomon.lt sistemoje reikalingos papildomos skiltys „taikyta prevencinė priemonė“ (įrašoma, kokia priemonė taikyta, bei jos atitikimas reikalavimams ir rekomendacijoms), „ar priemonė įgyta su parama?“ (pasirenkama iš atsakymų „kpp parama“, „savivaldybės parama“ „be paramos“ bei „kita“), „neefektyvumo priežastis“ (įrašoma, kodėl prevencinė priemonė nepadėjo, kaip buvo įveikta). Nuotraukos būtų pridedamos kaip priedai.

The post Išsiuntėme siūlymus dėl prevencinių priemonių appeared first on Baltijos vilkas.

Šiam medžioklės sezonui buvo patvirtintas 120 vilkų sumedžiojimo limitas. Jis yra dešimčia didesnis nei pernykštis ir dvigubai didesnis nei užpernykštis. Ministerija laikosi tradicijos kasmet limitą didinti ir kasmet nustatyti maksimalų leistiną pagal Vilko apsaugos planą. Viena iš šios tendencijos priežasčių – manymas, kad vilkų yra daugiau, nei parodo apskaita. GAA „Baltijos vilkas“ sutinka su nuomone, kad vilkų šeimų šalyje greičiausiai yra daugiau nei pavyko suskaičiuoti per paskutinę apskaitą, ir vilkų populiacijos būklė per paskutinį dešimtmetį gerėjo. Tačiau mes nemanome, jog tai yra pakankama priežastis skirti maksimalius medžioklės limitus. Apskaita bei rimtų mokslinių tyrimų duomenimis nepagrįsta nuomonė apie vilkų gausą telieka nuomone, o vilkų populiacijos valdymas turi būti grindžiamas duomenimis. Be to, didesnis vilkų skaičius nereiškia būtinybės juos išmedžioti.

Šiais metais vilkų medžioklė nebuvo rajonuojama. Ministerija šį sprendimą aiškino siekiu išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors šeimos individai. Šio sezono medžioklės duomenys rodo, kad ir be rajonavimo (tokio, koks buvo taikomas ankstesniais metais) vienoje teritorijoje gali būti išmedžiota daug vilkų: Rokiškio rajone sumedžiota 15 vilkų, Švenčionių 8, Ignalinos, Kėdainių, Lazdijų, Šalčininkų rajonuose – po 5 vilkus. Visgi lyginant su pernai metų duomenimis matyti, kad šiemet didžiojoje Lietuvos dalyje medžioklė vyko tolygiau – daugelyje rajonų sumedžioti 1-3 vilkai. Pernai metais dėl rajonavimo buvo daugiau rajonų, kuriuose buvo sumedžioti didesni skaičiai. Kaip ir šiemet, pernai daugiausia vilkų – 9 – buvo sumedžioti Rokiškio rajone. Pernai po 7 vilkus buvo sumedžiota Biržų, Šilalės, Varėnos ir Kupiškio rajonuose, 6 vilkai sumedžioti Vilniaus rajone, po 5 vilkus sumedžiota Šalčininkų, Anykščių ir Kaišiadorių rajonuose.

Pasibaigus medžioklės sezonui norime paraginti nesitikėti, kad vilkų žala dings dėl to, kad yra sumedžioti 122 individai. Rokiškio rajone kasmet sumedžiojami dideli vilkų skaičiai ir kasmet patiriama žala. Mūsų nuomone, turėtų būti skatinama ir stengiamasi rasti būdus apsaugoti gyvulius nuo vilkų, kad konfliktas būtų ne gilinamas, o sprendžiamas. Žemės ūkio ministerija Kaimo plėtros programoje numatė veiklą „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, kuria ketina kompensuoti dalį prevencijos priemonių kainos. Manome, kad tai teisingas žingsnis siekiant iš esmės spręsti vilkų žalos problemą.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Kiek vilkų sumedžiota šiemet? appeared first on Baltijos vilkas.

Kodėl toks limitas?

Aplinkos ministerija vilkų medžioklės limitą nustato, įvertinusi vilkų apskaitos rezultatus, visus metus renkamus duomenis apie vilkus ir mokslinius tyrimus. Vilkų apskaitą atlieka medžiotojai, o analizuoja ir apibendrina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai. Visus metus registruojamus pranešimus apie pastebėtus vilkus ar jų veiklos žymes, taip pat ir papjautus gyvulius, pateikia visuomenė. Apibendrinus šiuos duomenis gautas rezultatas, kad šiemet Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Vadovaujantis Europine praktika, šeima laikomi 4 kartu besilaikantys vilkai. Suskaičiavus vilkų šeimas ir padauginus iš tam tikro koeficiento, gaunama viršutinė galimo limito riba. Vadovaujantis Vilko apsaugos planu, šiemet limitas galėjo būti nuo 0 iki 120. Aplinkos ministerija patvirtino maksimalų galimą limitą, paaiškindama jį tik nustatytų šeimų skaičiumi ir išaugusia žala ūkiams.

Kaip ir kiekvienais metais iš medžiotojų ir ūkininkų pusės buvo spaudimas patvirtinti gerokai didesnį limitą. Tačiau Vilko apsaugos planas, kurį 2014 metais po ilgų diskusijų parengė iš visų suinteresuotų pusių sudaryta darbo grupė, apibrėžia ribas, kad medžioklė nedarytų žalingos įtakos vilkų populiacijos būklei.

Šiemet Aplinkos ministerija atsisakė anksčiau taikyto medžioklės limito rajonavimo, motyvuodama siekiu išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors šeimos individai. Vilko apsaugos planas numato galimybę paskirstyti limitą rajonams, kuriuose buvo didesnė žala, taip labiau susiejant medžioklę su žala. Medžioklės limitas įvairiais būdais buvo rajonuojamas nuo 2013 metų. Neatrodo, kad rajonavimas būtų davęs apčiuopiamų pokyčių vilkų daromoje žaloje. Intensyviai medžiojant ir be rajonavimo vienoje teritorijoje sumedžiojama daug vilkų, pvz., praeitą sezoną Kupiškio rajone, kuris nebuvo priskirtas prie rajonuojamų, buvo sumedžioti 7 vilkai. Daugiausia – 9 – buvo sumedžioti Rokiškio rajone.

Kaip GAA „Baltijos vilkas“ vertina situaciją?

GAA „Baltijos vilkas“ neigiamai vertina antrus metus iš eilės nustatomą maksimalų vilkų medžioklės limitą, nes tai siunčia signalą visuomenei, kad vilkas yra nepageidaujamas, ir klaidina ūkininkus, galinčius galvoti, kad žalos problemą išspręs medžioklė. Mūsų nuomone, turėtų būti dedamos visos pastangos vilko priimtinumo didinimui visuomenės akyse, skatinant sugyventi, o ne atsikratyti. Kai konfliktas sprendžiamas medžiokle, visuomenė lieka priešiška vilkui ir užsidaro ydingas nesprendžiamo konflikto ir atsako į jį medžiokle ratas.

GAA „Baltijos vilkas“ pabrėžia, kad medžioklė neišspręs vilkų daromos žalos problemos. Jau pernai metais, motyvuojant žala, buvo nustatytas didelis medžioklės limitas, tačiau šiemet dėl tos pačios priežasties jau reikia dar didesnio limito. Tam tikrais atvejais, kai sumedžiojami vyresni vilkų šeimos nariai ir lieka tik jauni ar pavieniai vilkai, žala ūkiams gali smarkiai išaugti.

Abejonių dėl šių metų limito pagrįstumo kelia ir šiemet atlikti genetiniai praeitą sezoną sumedžiotų vilkų tyrimai, parodę, kad praeityje Lietuvos vilkai buvo medžiojami pernelyg intensyviai ir populiacijos genetinė įvairovė buvo smarkiai sumenkusi. Genetinės įvairovės mažėjimas yra grėsmė populiacijos išlikimui ir sveikumui. Šiuo metu vilkų populiacijos genetinė įvairovė atsistato, tačiau rodikliai dar nėra geri. Šių tyrimų kontekste kyla klausimas, kaip dabartinė medžioklė veiks populiacijos genetiką.

Visgi GAA „Baltijos vilkas“ vertina tai, kad limitas nustatytas laikantis Vilko apsaugos plano ir nepažeidžia jame nubrėžtų ribų. Vilkų apskaitos duomenys analizuoti ir apibendrinti profesionaliai ir atsakingai. Kadangi duomenys apskaitai nebuvo pateikti iš visų teritorijų bei iš genetinių tyrimų rezultatų galima vertinti, kad vilkų šeimų iš tikrųjų yra daugiau, nei apskaičiuota. Tai leidžia manyti, kad vilkų populiacija Lietuvoje atsigauna. Sumedžiotų vilkų moksliniai tyrimai, pradėti vykdyti nuo praeito medžioklės sezono, taip pat atlikti išsamiai ir pateikė svarbių įžvalgų. Tikimės, kad šie tyrimai bus toliau tęsiami ir žinios apie esamą populiacijos būklę gilinamos.

Kaip medžioklė paveiks vilkus?

Šių metų limitu leista sumedžioti maždaug 40 procentų apskaita nustatytos vilkų populiacijos. Net ir manant, kad apskaita neparodė visų esančių vilkų šeimų ir individų, taikiniais taps reikšminga populiacijos dalis. Kol bus sumedžiota 120 vilkų, bus netaiklių šūvių, sužeistų vilkų, nušautų ir likusių be savo šeimos narių. Pastariesiems bus sunkiau medžioti, reikės iš naujo kurti šeimos ryšius, persistumdyti savo teritorijų ribas ar ieškoti saugesnių buveinių. Taip žmogus kasmet jaukia vilkų gyvenimo tėkmę ir natūralų ritmą. Tačiau vertinant moksliniais matmenimis, šis limitas galbūt ir nepablogins vilkų populiacijos būklės, t. y. populiacija toliau gyvuos panašiai, kaip ir buvo pastaraisiais metais. Kad ji gyvuotų geriau ir būtų mažiau veikiama medžioklių, reikia, kad daugiau visuomenės žiūrėtų į vilkus palankiai, kad žmonės dar intensyviau ieškotų būdų išvengti ar bent jau sumažinti žalą naminiams gyvūnams, kad į pamiškėje pamatytą vilką reaguotų kaip ir į elnią, briedį ar stirną, kad susidūrimai būtų lydimi smalsumo, o ne baimės.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Kokia bus šių metų vilkų medžioklė? appeared first on Baltijos vilkas.

Vilkų medžioklė yra ribojama dviem būdais: nustatytas medžioklės sezonas, besitęsiantis nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., ir kasmet nustatomas limitas, kiek vilkų leidžiama sumedžioti tą sezoną, atsižvelgiant į buvusios apskaitos ir vilkų padarytos žalos ūkiams duomenis. Dalis limito paskiriama didesnę žalą patyrusiems rajonams. Šiemet pirmą kartą nuo 2005 m., kai vilkų medžioklė pradėta limituoti, medžioklės sezonas užsitęsė iki nustatytos jo pabaigos balandžio 1 d. Visais ankstesniais metais buvo nustatomi daug mažesni medžioklės limitai, juos medžiotojai išnaudodavo anksčiau ir medžioklės sezonas būdavo nutraukiamas. Į pavasarį nusitęsianti medžioklė yra labai nepalanki vilkų šeimoms. Vilkų ruja trunka nuo sausio iki kovo mėnesių, tad medžiojant šiuo laikotarpiu nušaunamos jau vaikingos vilkės, išardomos susidariusios poros, nebepaliekant vilkams galimybės šiemet susilaukti palikuonių.

Šiam medžioklės sezonui buvo nustatytas 110 vilkų sumedžiojimo limitas, skirstytas rajonams per du kartus aplinkos ministro įsakymais. Nuo šių metų pradžios medžioklė vyko tik aplinkos ministro įsakymu išskirtuose didesnę žalą patyrusiuose rajonuose. Juose buvo leista sumedžioti 66 vilkus. Sprendimas leisti medžioti dvigubai daugiau vilkų nei ankstesniais metais priimtas nepaisant to, kad vilkų padaryta žala pernai metais nebuvo reikšmingai išaugusi, taip pat per vykdytą apskaitą nebuvo nustatytas reikšmingas populiacijos pagausėjimas. Dvigubai didesnis nei ankstesniais metais limitas nustatytas vien dėl politikų ir ūkininkų daromo spaudimo, nepaisant gamtosaugos tikslų. Visuomenėje buvo kilęs nepasitenkinimas ketinimu nustatyti didelį vilkų medžioklės limitą, Aplinkos ministerijai buvo įteikta peticija, raginanti nedvigubinti vilkų sumedžiojimo limito, tačiau jos nebuvo paisoma.

Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis, daugiausia vilkų – 9 – sumedžioti Rokiškio rajone. Po 7 vilkus sumedžiota Biržų, Šilalės, Varėnos ir Kupiškio rajonuose. 6 vilkai sumedžioti Vilniaus rajone. Po 5 vilkus sumedžiota Šalčininkų, Anykščių ir Kaišiadorių rajonuose. Tokia intensyvi medžioklė dalyje rajonų reiškia, kad smarkiai paveikiamos juose gyvenančios vilkų šeimos. Likę pavieniai vilkai gali daryti dar didesnę žalą gyvulių ūkiams, neįstengdami pilnavertiškai medžioti miške.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Vilkų medžioklės sezonas baigtas neišnaudojus limito appeared first on Baltijos vilkas.

Spalio 20 d. įsigaliojęs Aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų sumedžiojimo limito patvirtinimo leido sumedžioti 60 vilkų, limitą padalinant į dvi dalis: buvo išskirti didesnę žalą gyvuliams patyrę rajonai ir juose numatytas 30 vilkų limitas, bei kita šalies teritorija, kuriai taip pat numatytas 30 vilkų limitas. Pastarasis limitas jau yra pernaudotas – iki gruodžio 5 dienos šioje šalies dalyje sumedžioti 36 vilkai, t.y. šešiais daugiau nei buvo leista ministro įsakymu. Daugiausia – septyni – vilkai sumedžioti Kupiškio rajone, šeši vilkai sumedžioti Rokiškio rajone.

Paskirstydama limitą į dvi dalis ir išskirdama didesnę vilkų žalą patyrusius rajonus, Aplinkos ministerija siekia medžioklę kryptingiau nukreipti į tas teritorijas, kur vilkai dažniau pjauna gyvulius. Ministerijos teigimu, „probleminiais“ rajonais išskirti tie, kuriuose registruotos žalos atvejų buvo ne mažiau kaip penki: Alytaus r., Anykščių r,. Elektrėnų, Ignalinos r., Kaišiadorių r., Kalvarijos, Šalčininkų r., Šilalės r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus r. ir Zarasų r. Iki gruodžio 5 dienos šiuose rajonuose sumedžiota 18 vilkų iš limito numatytų 30-ties. Medžioklės mastai šiuose – „probleminiuose“ dėl žalos – rajonuose daug mažesni: didžiausias sumedžiotų vilkų skaičius viename rajone – trys, sumedžioti Anykščių rajone. Kituose rajonuose sumedžiota po vieną-du vilkus. Nei vieno vilko nesumedžiota Alytaus, Kalvarijų, Ukmergės, Zarasų rajonuose. „Probleminiais“ išskirtuose rajonuose medžioklė tęsiama.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Vilkų medžioklė nutraukta dalyje Lietuvos appeared first on Baltijos vilkas.

Stabilioje šeimoje jauniklius veda tik alfa pora, vada būna nedidelė. Šeimos nariai geba sumedžioti didesnį grobį miške.

Medžioklė išbalansuoja šeimas ir sumažina vilkų skaičių, tačiau populiacija siekia atsistatyti, be to, likusiems vilkams tampa sudėtingiau medžioti miške.

Medžioklės išardytos vilkų šeimos nariai sudaro poras su atklydusiais vilkais, o dalis lieka klaidžioti pavieniui. Naujai porai dviese išmaitinti jauniklius tampa sudėtinga, taip pat pavieniai vilkai negeba pilnavertiškai medžioti, todėl gali būti labiau linkę pjauti naminius gyvulius.

The post Kaip medžioklė veikia vilkų populiaciją appeared first on Baltijos vilkas.