Per pastaruosius kelerius metus Aplinkos ministerija vilkų sumedžiojimo limitą padidino nuo 2017 m. buvusio 60 iki šiemet nustatyto 175. Tokį didinimą leido surinkti duomenys apie vilkų šeimų skaičių Lietuvoje, tačiau vien esamas vilkų skaičius neturėtų būti priežastimi drastiškai didinti sumedžiojimus. GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad ministerija kasmet nustato maksimalų galimą pagal Vilko apsaugos planą limitą, tarsi vilkas vis dar būtų vertinamas kaip naikintinas kenkėjas, o ne svarbi miško ekosistemos grandis. Ministerija iš esmės neargumentuoja, ko tikisi pasiekti šiuo limito didinimu.

Ankstesniais metais limito didinimas buvo aiškinamas vilkų daroma žala ūkiams, bet šiemet Aplinkos ministerijos duomenimis, už žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma nepakito. Tad išeina, kad limitas yra didinamas tiek tais metais, kai žala auga, tiek ir tais, kai ji lieka nepakitusi.

Pasak GAA „Baltijos vilkas“ narės Gintarės Herasimenkienės, labiausiai neramina tai, kad ministerija vienpusiškai pasirėmė vilkų populiacijos būklės tyrimu, kurį atliko VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai. Ministerija pasinaudojo tik nustatytu vilkų šeimų skaičiumi ir neatsižvelgė į duomenis, rodančius galimai negeras populiacijos būklės tendencijas, dėl kurių būtų buvę sąžininga rinktis ne maksimalų limitą. Per stiprų medžioklės spaudimą vilkų populiacijai gali rodyti tai, kad šiemet genetiškai nustatytų vilkų šeimų skaičius yra mažesnis nei pernai, sumažėjo ir taip nedidelis antramečių jauniklių skaičius tarp sumedžiotų vilkų, nustatytas populiacijos jaunėjimas ir išaugęs patelių skaičius.

Andrius Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad nustatant vilkų sumedžiojimo limitą ignoruojama vilko reikšmė ekosistemose. Pavyzdžiui, vilkai reguliuoja didelę žalą miško savininkams ir augintojams darančių kanopinių žvėrių populiacijas, taip pat smulkesnių plėšrūnų populiacijas. Vilkų, kaip pagrindinių Lietuvos stambiųjų plėšrūnų, grobio likučiai yra labai svarbūs kitiems miško organizmams. Nors ministerija rašo apie tai savo pranešime, teisindamasi, kodėl neleidžia nelimituojamos vilkų medžioklės, visgi nustatydama maksimalius limitus ji ignoruoja vilko vaidmenį ekosistemose.

GAA „Baltijos vilkas“ įsitikinimu, šis limito didinimas neduos, kaip ir iki šiol nedavė, teigiamų rezultatų sprendžiant ūkininkų ir vilkų konfliktą, tačiau vilkų populiacija bus smarkiai trikdoma, stabdomas jos genetinės įvairovės atsikūrimas, slopinamas jos vaidmuo ekosistemose.

The post GAA „Baltijos vilkas“: patvirtindama šių metų limitą ministerija vilką laiko kenkėju, o ne saugoma rūšimi (pranešimas žiniasklaidai, 2020-10-14) appeared first on Baltijos vilkas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir šiemet už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma išlieka panaši, taigi, vilkų daroma žala neduoda pagrindo tokiam drastiškam limito didinimui.

GAA „Baltijos vilkas“ išsiuntė raštą Aplinkos ministerijai, kuriame išdėstė argumentus, kodėl numatytas limitas neturėtų būti tvirtinamas. Toliau pateikiame mūsų išsiųstą raštą.

—————————————————————————————————————————————————

Teikiame pastabas Aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2020-2021 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektui.

Mes vertiname, kad siūlomas tvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitas 2020-2021 medžioklės sezonui yra nepagrįstas, jis neatsižvelgia į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, todėl gali kelti grėsmę populiacijos apsaugos tikslams. Žemiau pateikiame mūsų argumentus.

1. Sumedžiojimo limitas nustatomas Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatyta tvarka. Plano 36-as punktas nurodo, kad Aplinkos ministerija patvirtina vilkų sumedžiojimo limitą, siekdama užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę ir atsižvelgdama į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus.

2. Plano 36.3 punktas numato, kad kai populiacijos dydis yra tarp 32 ir 62 šeimų, sumedžiojimo limitas nustatomas iki metinio prognozuojamo prieaugio. Planas nenurodo, kad turi būti nustatomas limitas lygus metiniam prognozuojamam prieaugiui – limitas gali būti nustatytas mažesnis, o bet kuris pasirinktas konkretus skaičius turėtų būti pagrįstas argumentais.

3. Prognozuojamo prieaugio skaičiavimas paremtas prielaida apie iki rudens išgyvenančių jauniklių skaičių, tačiau šis skaičius dar nėra patikrintas Lietuvos sąlygomis. Taip pat prieaugio prognozavimas tik pagal pirmus 5 mėnesius išgyvenančių jauniklių skaičių ignoruoja kitus populiacijos dydį įtakojančius faktorius, tokius kaip natūralus visų amžiaus grupių vilkų mirtingumas, brakonieriavimas, imigracija ir emigracija iš gretimų šalių. Todėl Plane numatytas limito viršutinės ribos skaičiavimas turi būti vertinamas atsargiai ir traktuojamas kaip riba, o ne siekiama reikšmė.

4. Populiacijos reakcija į sumedžiojimo limitų pokyčius gali būti pastebėta tik po tam tikro laiko, nebūtinai tais pačiais ar net kitais metais. Todėl labai aštrūs pakeitimai yra rizikingi ir gali būti pagrįsti tik abejonių nekeliančiais argumentais. Šiam sezonui siūlomas limitas yra net 45% didesnis už praėjusių metų limitą, tačiau nėra pateikiama jokių argumentų, kodėl limitą reikia didinti praktiškai pusantro karto.

5. 2019-2020 metų medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrimų ataskaitoje, pasiekiamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje, pateikti tokie rezultatai:

   1. Iš 118 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 64 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 44-ioms skirtingoms šeimos. Analogiškame 2018-2019 metų medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrime iš 102 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 62 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 53-ims skirtingoms šeimos. Vadinasi, genetiškai nustatytas šeimų, turėjusių vadų prieš medžioklės sezoną, skaičius sumažėjo nuo 53 iki 44.

   2. Pagal dantis nustatyta antramečių vilkų dalis tarp visų sumedžiotų vilkų sumažėjo nuo 6,9% pernai iki 5,9% šiemet. Nedidelis antramečių jauniklių skaičius populiacijoje gali rodyti labai mažą pirmamečių jauniklių išgyvenamumą iki antrų metų tiek dėl natūralių, tiek dėl antropogeninių priežasčių. Kadangi vilkai reprodukcijoje paprastai nedalyvauja iki trečių metų, tai kelia susirūpinimą dėl populiacijos galimybės atsistatyti, nepriklausomai nuo didelio pirmamečių jauniklių skaičiaus.

   3. Nustatytas vidutinis sumedžiotų vilkų amžius, atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius, sumažėjo nuo 5,25 metų pernai iki 4,83 metų šiemet. Jauna arba jaunėjanti populiacija yra vienas iš galimų netiesioginių labai intensyvios medžioklės įrodymų. Labai jauna populiacija nėra apsaugos siekiamybė, nes tokia populiacija yra mažiau stabili, gali būti neišlaikoma šeimų struktūra, taip pat jauni individai paprastai yra drąsesni ir mažiau atsargūs, todėl gali išaugti vilkų keliama grėsmė naminiams gyvūnams, taip pat sumažėti žmogaus baimė.

   4. Nustatyta patelių dalis tarp sumedžiotų pirmamečių jauniklių išaugo nuo 39% pernai iki 50% šiemet. Labai intensyviai medžiojamose populiacijos išauga atsivedamų patelių skaičius, todėl šis pokytis gali būti netiesioginis signalas, kad populiacija patiria per didelį medžioklės presą.

6. Punkte 5 ir jo papunkčiuose pateikti duomenys neleidžia daryti patikimų išvadų apie visos populiacijos būklę ar jos pokyčius. Tačiau jie kelia pagrįstas abejones, ypač dėl tendencijų. Ataskaitoje nėra duomenų, kurie pagrįstų prielaidą, kad populiacijos būklė yra gerėjanti, tačiau yra duomenų, keliančių įtarimų dėl būklės blogėjimo. Todėl, kaip numato 36-as Plano punktas, nustatant limitą privaloma remtis populiacijos būklės stebėjimo duomenimis ir priimti atsargius sprendimus.

7. Tyrimo ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvoje nustatyta bent 54 vilkų šeimos, kurių 44 identifikuotos genetiškai pagal sumedžiotus pirmamečius jauniklius, o 10 pridėta papildomai iš biomon.lt duomenų. Mes pritariame principui į populiacijos vertinimą įtraukti kuo daugiau duomenų, tačiau norime pastebėti, kad tyrimo autoriai patys nurodo, jog būta atvejų, kai tos pačios šeimos pirmamečiai jaunikliai sumedžioti labai dideliais atstumais nuo vienas kito. Tai reiškia, kad didelis atstumas tarp genetiškai identifikuotų ir iš kitų požymių nustatytų šeimų nėra absoliučiai patikimas atskyrimo kriterijus. Ypač dėl to, kad požymiai renkami labai ilgą laiką – nuo vienų metų rugsėjo iki kitų metų rugsėjo, įskaitant ir medžioklės sezoną, per kurį gali įvykti nemažai populiacijos pokyčių. Todėl maksimalaus Plane numatyto limito skaičiavimas nuo šio suminio šeimų skaičiaus kelia papildomas rizikas.

8. Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos vilkų populiacija praeityje buvo patyrusi didelį genetinės įvairovės susiaurėjimą dėl per intensyvios medžioklės. Tyrėjų teigimu, įvairovė po truputį atsistato dėl migracijos, bet vis dar nėra optimali. Pastarųjų metų ir siūlomas naujas limitas yra istoriškai labai dideli, o populiacijos genetinei įvairovei atsikurti neužteko paskutinių 50 metų. Todėl vis didinamas populiacijos medžioklės intensyvumas gali užkirsti kelią tolesniam genetinės įvairovės atsistatymui iki siekiamų reikšmių.

9. Pagal Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis, per tą patį laikotarpį pernai ir šiemet už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma išlieka panaši. Todėl šiais metais žalos pokytis negali pagrįsti tokio drastiško limito padidinimo.

10. Atkreipiame dėmesį, kad nustatant vilkų sumedžiojimo limitą ignoruojami kiti su vilko populiacija ir jos reikšme ekosistemose susiję argumentai. Tokie kaip didelę žalą miško savininkams ir augintojams darančių kanopinių populiacijų, taip pat smulkiųjų plėšrūnų populiacijų reguliavimas. Taip pat vilkų, kaip pagrindinių Lietuvos stambiųjų plėšrūnų, grobio likučiai yra labai svarbūs kitiems miško organizmams. Šie aspektai ir numatomas jų pokytis nustatant labai didelius sumedžiojimo limitus taip pat turėtų atsispindėti priimant sprendimus dėl vilkų populiacijos valdymo.

Prašome dar kartą apsvarstyti siūlomą vilkų sumedžiojimo limitą ateinančiam medžioklės sezonui, atsižvelgiant į turimus populiacijos būklės stebėsenos duomenis bei į aukščiau išvardintus argumentus. Raginame tvirtinti tokį limitą, kuris būtų pagrįstas rimtais argumentais, atspindėtų visapusę vilko reikšmę ekosistemoje ir nekeltų grėsmės populiacijos būklei.

The post GAA „Baltijos vilkas“ apie planuojamą 175 vilkų limitą appeared first on Baltijos vilkas.

Kodėl toks limitas?

Aplinkos ministerija vilkų medžioklės limitą nustato, įvertinusi vilkų apskaitos rezultatus, visus metus renkamus duomenis apie vilkus ir mokslinius tyrimus. Vilkų apskaitą atlieka medžiotojai, o analizuoja ir apibendrina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai. Visus metus registruojamus pranešimus apie pastebėtus vilkus ar jų veiklos žymes, taip pat ir papjautus gyvulius, pateikia visuomenė. Apibendrinus šiuos duomenis gautas rezultatas, kad šiemet Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Vadovaujantis Europine praktika, šeima laikomi 4 kartu besilaikantys vilkai. Suskaičiavus vilkų šeimas ir padauginus iš tam tikro koeficiento, gaunama viršutinė galimo limito riba. Vadovaujantis Vilko apsaugos planu, šiemet limitas galėjo būti nuo 0 iki 120. Aplinkos ministerija patvirtino maksimalų galimą limitą, paaiškindama jį tik nustatytų šeimų skaičiumi ir išaugusia žala ūkiams.

Kaip ir kiekvienais metais iš medžiotojų ir ūkininkų pusės buvo spaudimas patvirtinti gerokai didesnį limitą. Tačiau Vilko apsaugos planas, kurį 2014 metais po ilgų diskusijų parengė iš visų suinteresuotų pusių sudaryta darbo grupė, apibrėžia ribas, kad medžioklė nedarytų žalingos įtakos vilkų populiacijos būklei.

Šiemet Aplinkos ministerija atsisakė anksčiau taikyto medžioklės limito rajonavimo, motyvuodama siekiu išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors šeimos individai. Vilko apsaugos planas numato galimybę paskirstyti limitą rajonams, kuriuose buvo didesnė žala, taip labiau susiejant medžioklę su žala. Medžioklės limitas įvairiais būdais buvo rajonuojamas nuo 2013 metų. Neatrodo, kad rajonavimas būtų davęs apčiuopiamų pokyčių vilkų daromoje žaloje. Intensyviai medžiojant ir be rajonavimo vienoje teritorijoje sumedžiojama daug vilkų, pvz., praeitą sezoną Kupiškio rajone, kuris nebuvo priskirtas prie rajonuojamų, buvo sumedžioti 7 vilkai. Daugiausia – 9 – buvo sumedžioti Rokiškio rajone.

Kaip GAA „Baltijos vilkas“ vertina situaciją?

GAA „Baltijos vilkas“ neigiamai vertina antrus metus iš eilės nustatomą maksimalų vilkų medžioklės limitą, nes tai siunčia signalą visuomenei, kad vilkas yra nepageidaujamas, ir klaidina ūkininkus, galinčius galvoti, kad žalos problemą išspręs medžioklė. Mūsų nuomone, turėtų būti dedamos visos pastangos vilko priimtinumo didinimui visuomenės akyse, skatinant sugyventi, o ne atsikratyti. Kai konfliktas sprendžiamas medžiokle, visuomenė lieka priešiška vilkui ir užsidaro ydingas nesprendžiamo konflikto ir atsako į jį medžiokle ratas.

GAA „Baltijos vilkas“ pabrėžia, kad medžioklė neišspręs vilkų daromos žalos problemos. Jau pernai metais, motyvuojant žala, buvo nustatytas didelis medžioklės limitas, tačiau šiemet dėl tos pačios priežasties jau reikia dar didesnio limito. Tam tikrais atvejais, kai sumedžiojami vyresni vilkų šeimos nariai ir lieka tik jauni ar pavieniai vilkai, žala ūkiams gali smarkiai išaugti.

Abejonių dėl šių metų limito pagrįstumo kelia ir šiemet atlikti genetiniai praeitą sezoną sumedžiotų vilkų tyrimai, parodę, kad praeityje Lietuvos vilkai buvo medžiojami pernelyg intensyviai ir populiacijos genetinė įvairovė buvo smarkiai sumenkusi. Genetinės įvairovės mažėjimas yra grėsmė populiacijos išlikimui ir sveikumui. Šiuo metu vilkų populiacijos genetinė įvairovė atsistato, tačiau rodikliai dar nėra geri. Šių tyrimų kontekste kyla klausimas, kaip dabartinė medžioklė veiks populiacijos genetiką.

Visgi GAA „Baltijos vilkas“ vertina tai, kad limitas nustatytas laikantis Vilko apsaugos plano ir nepažeidžia jame nubrėžtų ribų. Vilkų apskaitos duomenys analizuoti ir apibendrinti profesionaliai ir atsakingai. Kadangi duomenys apskaitai nebuvo pateikti iš visų teritorijų bei iš genetinių tyrimų rezultatų galima vertinti, kad vilkų šeimų iš tikrųjų yra daugiau, nei apskaičiuota. Tai leidžia manyti, kad vilkų populiacija Lietuvoje atsigauna. Sumedžiotų vilkų moksliniai tyrimai, pradėti vykdyti nuo praeito medžioklės sezono, taip pat atlikti išsamiai ir pateikė svarbių įžvalgų. Tikimės, kad šie tyrimai bus toliau tęsiami ir žinios apie esamą populiacijos būklę gilinamos.

Kaip medžioklė paveiks vilkus?

Šių metų limitu leista sumedžioti maždaug 40 procentų apskaita nustatytos vilkų populiacijos. Net ir manant, kad apskaita neparodė visų esančių vilkų šeimų ir individų, taikiniais taps reikšminga populiacijos dalis. Kol bus sumedžiota 120 vilkų, bus netaiklių šūvių, sužeistų vilkų, nušautų ir likusių be savo šeimos narių. Pastariesiems bus sunkiau medžioti, reikės iš naujo kurti šeimos ryšius, persistumdyti savo teritorijų ribas ar ieškoti saugesnių buveinių. Taip žmogus kasmet jaukia vilkų gyvenimo tėkmę ir natūralų ritmą. Tačiau vertinant moksliniais matmenimis, šis limitas galbūt ir nepablogins vilkų populiacijos būklės, t. y. populiacija toliau gyvuos panašiai, kaip ir buvo pastaraisiais metais. Kad ji gyvuotų geriau ir būtų mažiau veikiama medžioklių, reikia, kad daugiau visuomenės žiūrėtų į vilkus palankiai, kad žmonės dar intensyviau ieškotų būdų išvengti ar bent jau sumažinti žalą naminiams gyvūnams, kad į pamiškėje pamatytą vilką reaguotų kaip ir į elnią, briedį ar stirną, kad susidūrimai būtų lydimi smalsumo, o ne baimės.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Kokia bus šių metų vilkų medžioklė? appeared first on Baltijos vilkas.

Paskelbiant vilkų medžioklės limitą spalio 20 dieną jis buvo padalintas į dvi dalis: išskirti rajonai, patyrę didesnę vilkų žalą gyvulių ūkiams ir juose numatyta sumedžioti 30 vilkų, bei kita šalies teritorija, kur taip pat leista sumedžioti 30 vilkų. Kaip labiau nuo vilkų nukentėję išskirti Alytaus, Anykščių. Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijų, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonai. Įsibėgėjus vilkų medžioklei ji daug intensyviau vyko mažesnę žalą patyrusioje Lietuvos dalyje ir buvo pavėluota stabdyti, kai įsakymu numatytas 30-ties vilkų limitas joje buvo viršytas. Iki gruodžio 3 d. nerajonuojamoje šalies dalyje buvo sumedžioti 39 vilkai ir aplinkos ministerija pagaliau sustabdė vilkų medžioklę šioje dalyje. Medžioklė buvo tęsiama išskirtuose rajonuose.

Naujasis sausio 9 dieną laikinai einančio aplinkos ministro pareigas Žygimanto Vaičiūno patvirtintas įsakymas perskirstė vilkų medžioklės limitą, apibrėždamas, kad nerajonuojamoje teritorijoje leidžiama sumedžioti 39 vilkus (taigi, jie visi jau sumedžioti) bei padvigubindamas limitą išskirtiems rajonams. Be to, papildytas išskirtų didesnę žalą patyrusių rajonų sąrašas, pridedant Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio ir Šilutės rajonus. Tiek pirmajame šio sezono įsakyme, tiek ir šiame teigiama, kad dėl tolesnio limito didinimo bus sprendžiama medžioklės eigoje, „atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo limito panaudojimo greitį ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis“. Tačiau kaip realiai šie kriterijai buvo įvertinti ir kodėl dar 36 vilkai paskirti sumedžioti išskirtuose rajonuose – neaišku. Vilkų medžioklė juose nevyko dideliu greičiu, nėra informacijos apie populiacijos stebėseną šiuose rajonuose ir netgi vilkų padaryta žala, pirminiais duomenimis, pernai nebuvo didesnė nei ankstesniais metais.

Aplinkos ministerijos skelbiamais duomenimis iki sausio 16 d. rajonuojamoje dalyje  sumedžioti 45 vilkai. Papildžius išskiriamų rajonų sąrašą šis skaičiavimas tapo dvilypis, nes dalis rajonų savo limitą dabar skaičiuoja ir rajonuojamoje, ir nerajonuojamoje dalyje, pavyzdžiui, Rokiškio rajonas buvo nerajonuojamoje dalyje ir jame buvo sumedžioti 6 vilkai, dabar medžioklė jame tęsiama kaip rajonuojamame, tačiau minėti 6 vilkai į rajonuojamą limitų sumą neįskaičiuojami. Iš paskutiniu įsakymu išskirtų rajonų daugiausia vilkų – šiuo metu 7 – sumedžioti Rokiškio rajone. Po 5 vilkus sumedžiota Biržų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šilalės ir Anykščių rajonuose (įskaitant sumedžiotus su specialiais leidimais iki sezono pradžios). Po 4 vilkus sumedžiota Šalčininkų ir Tauragės rajonuose. Tokia intensyvi medžioklė dalyje rajonų reiškia, kad smarkiai paveikiamos juose gyvenančios vilkų šeimos – jos išardomos. Likę pavieniai vilkai gali daryti dar didesnę žalą gyvulių ūkiams, neįstengdami pilnavertiškai medžioti miške. Nuo sausio 16 d. iki šiol, t.y. 12 pastarųjų dienų,  Aplinkos ministerija negavo pranešimų apie sumedžiotus vilkus, tad medžioklės intensyvumas smarkiai sumažėjo. Tai gali reikšti beveik visų kai kuriose teritorijose buvusių vilkų išmedžiojimą. Tokios pasekmės reikštų, kad medžioklės limitas buvo smarkiai per didelis ir priešingas gamtosaugos tikslams.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Vilkų medžioklė tęsiasi, nustatytas rekordinis limitas appeared first on Baltijos vilkas.

Spalio 20 d. įsigaliojęs Aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų sumedžiojimo limito patvirtinimo leido sumedžioti 60 vilkų, limitą padalinant į dvi dalis: buvo išskirti didesnę žalą gyvuliams patyrę rajonai ir juose numatytas 30 vilkų limitas, bei kita šalies teritorija, kuriai taip pat numatytas 30 vilkų limitas. Pastarasis limitas jau yra pernaudotas – iki gruodžio 5 dienos šioje šalies dalyje sumedžioti 36 vilkai, t.y. šešiais daugiau nei buvo leista ministro įsakymu. Daugiausia – septyni – vilkai sumedžioti Kupiškio rajone, šeši vilkai sumedžioti Rokiškio rajone.

Paskirstydama limitą į dvi dalis ir išskirdama didesnę vilkų žalą patyrusius rajonus, Aplinkos ministerija siekia medžioklę kryptingiau nukreipti į tas teritorijas, kur vilkai dažniau pjauna gyvulius. Ministerijos teigimu, „probleminiais“ rajonais išskirti tie, kuriuose registruotos žalos atvejų buvo ne mažiau kaip penki: Alytaus r., Anykščių r,. Elektrėnų, Ignalinos r., Kaišiadorių r., Kalvarijos, Šalčininkų r., Šilalės r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus r. ir Zarasų r. Iki gruodžio 5 dienos šiuose rajonuose sumedžiota 18 vilkų iš limito numatytų 30-ties. Medžioklės mastai šiuose – „probleminiuose“ dėl žalos – rajonuose daug mažesni: didžiausias sumedžiotų vilkų skaičius viename rajone – trys, sumedžioti Anykščių rajone. Kituose rajonuose sumedžiota po vieną-du vilkus. Nei vieno vilko nesumedžiota Alytaus, Kalvarijų, Ukmergės, Zarasų rajonuose. „Probleminiais“ išskirtuose rajonuose medžioklė tęsiama.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Vilkų medžioklė nutraukta dalyje Lietuvos appeared first on Baltijos vilkas.

Pirmąją medžioklės sezono dieną – spalio 20-tą – užregistruoti 9 sumedžioti vilkai. Tai gerokai viršija tiek visus kitus šių metų sumedžiojimo per vieną dieną skaičius, tiek ir ankstesnių metų sumedžiojimus per dieną. Šis pačią pirmą sezono dieną registruotas neadekvačiai didelis sumedžiojimas leidžia įtarti, kad buvo užregistruoti ne tik tą dieną sumedžioti, bet ir prieš tai subrakonieriauti vilkai. Deja, po laiko greičiausiai nėra kaip tų atvejų patikrinti, tačiau ateityje yra reikalinga numatyti galimybes, kaip būtų galima patikrinti sezono pradžioje registruojamus sumedžiojimus ir įsitikinti, jog vilkai iš tikrųjų sumedžioti tą dieną. Vilkų sumedžiojimo per dieną duomenys pateikti grafike.

Lyginant su pernai metų to paties laikotarpio (nuo spalio 20 d. iki lapkričio 20 d.) duomenimis, matyti, kad šiemet sumedžiota šiek tiek daugiau vilkų: šiemet 35, o pernai per tą patį laikotarpį 30. Tačiau dėl minėto neadekvačiai didelio sumedžiojimo skaičiaus pirmą šio sezono dieną, lieka abejonės, kad ne visi 35 vilkai buvo sumedžioti sezono metu. Kol kas matomas sumedžiojimo skirtumas lyginant su pernai metais yra nedidelis ir išryškėjęs tik per paskutines dienas, todėl šiuo metu galima vertinti, kad medžioklė vyksta panašiu intensyvumu, kaip ir pernai.

Iki lapkričio 20 d. 15 vilkų sumedžioti išskirtuose „probleminiuose“ rajonuose, o 20 – kituose rajonuose. Daugiausia vilkų – 5 – sumedžioti Kupiškio rajone, kuris ministerijos nebuvo priskirtas prie „probleminių“.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Mėnuo vilkų medžioklės appeared first on Baltijos vilkas.