2014-2015 metų medžioklės sezonui buvo nustatytas 33 vilkų sumedžiojimo limitas – toks pat, kaip ir praėjusį sezoną. Limitas buvo paskirstytas apskritims, atsižvelgiant į 2013 metais atliktą vilkų apskaitą bei į ūkininkų patirtą žalą 2014 metais nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Daugiausiai vilkų – po 5 – leista sumedžioti Alytaus ir Utenos apskrityse, po 4 – Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, po 3 – Kauno ir Tauragės apskrityse, po 2 – Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse ir 1 vilkas Telšių apskrityje.

Nustatytas 33 vilkų limitas viršytas 5-iais vilkais. Iki sustabdant medžioklės sezoną spėta sumedžioti 36 vilkus, dar 2 partrenkti automobilių (jie įskaičiuojami į sumedžiojimo limitą). Limitas viršytas Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Telšių ir Vilniaus apskrityse – visose po vieną papildomą vilką. Aplinkos ministerijos pareigūnai pažadėjo, kad šis perviršis bus išminusuotas iš kitų metų limito.

GAA “Baltijos vilkas” informacija

The post Vilkų medžioklė baigėsi Naujųjų išvakarėse appeared first on Baltijos vilkas.

Limitas nustatytas pagal naująjį Vilko apsaugos planą, kuris įsigaliojo šių metų rugsėjo 16-ą dieną (http://www.vilkai.lt/patvirtintas-vilko-apsaugos-planas-2014-09-16). Plane numatyta, kad tais metais, kai vilkų apskaita visoje Lietuvoje neatliekama, nustatomas toks pat limitas, kaip ir ankstesniais metais. Limito dydis gali būti sumažintas, jei per metus sumažėjo vilkų žala arba dalinėje vilkų apskaitoje stebimas populiacijos mažėjimas. Šį pavasarį dėl netinkamų oro sąlygų vilkų apskaita išvis neįvyko, o vilkų žalos duomenys iš žalą fiksuojančių savivaldybių komisijų pradėti rinkti tik šiais metais, todėl nė viena iš šių išlygų nebuvo pasinaudota.

Primename, kad praėjusių metų vilkų sumedžiojimo limitas buvo nustatytas neskaidriai, po ilgai trukusio politinio spaudimo pakeisti oficialius apskaitos rezultatus (http://www.vilkai.lt/pratesta-vilku-medziokle-2013-12-13): prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų. Mokslinis apskaitos rezultatų perskaičiavimo pagrindimas ar ataskaita nebuvo pateikti nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei. Todėl, nors šių metų vilkų sumedžiojimo limitas formaliai atitinka Plano nuostatas ir pagal jas yra maksimalus leistinas, GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, jis vis dar yra morališkai ydingas, nes remiasi pakoreguotu abejotino tikslumo praėjusių metų apskaitos rezultatu. Neginčydami šių metų limito teisinio pagrįstumo, raginame Aplinkos ministeriją nuo šiol laikytis skaidrumo, atvirumo ir mokslinio pagrįstumo principų priimant sprendimus dėl vilkų populiacijos apsaugos.

Nustatytasis limitas paskirstytas apskritims pagal ankstesnių metų apskaitą ir turimus pastarųjų dvejų metų žalų duomenis (iš skirtingų šaltinių). Rajonavimas apskričių lygyje yra per stambus, kad galėtų išspręsti vilkų ar jų šeimų, padarančių daugiausia žalos, problemą, tačiau jis bent jau padės apsaugoti vilkus tose vietovėse, kur žalos nėra.

Priartėjus eiliniam vilkų medžioklės sezonui darsyk primename, kad medžioklė negali išspręsti visų žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio. Atkreipiame dėmesį, kad problemas gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su tokiais ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau lygiagrečiai neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno.

Manome, kad apsaugos priemonių įsigijimo ir jų diegimo parama, efektyvus ir sąžiningas žalos kompensavimas, kaimo paramos programų subalansavimas yra prioritetiniai uždaviniai šiuo metu. GAA „Baltijos vilkas“ sieks, kad iki kitų metų žalos sezono pradžios šiose srityse būtų padaryti svarbūs žingsniai, kurie prie vilkų daromos žalos problemos sprendimo priartintų labiau, nei vilkų medžioklė. Kviečiame Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, naminių gyvūnų augintojus ir kitas suinteresuotas puses toliau tęsti pradėtus darbus šia linkme.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Šiemet leista sumedžioti 33 vilkus appeared first on Baltijos vilkas.

Aplinkos ministerijos pranešime nurodoma, kad limitas pakeistas atsižvelgiant į patikslintus vilkų apskaitos rezultatus, mokslininkų pateiktas rekomendacijas ir vilkų daromos žalos pasiskirstymą.

Primename, kad vilko populiacijos vertinimą bei limitų nustatymą reglamentuoja Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas. Spalio 24-os dienos sprendimas buvo priimtas pagal Reguliavimo plano nuostatas ir pavasarį miškininkų bei medžiotojų bendrai atliktos apskaitos rezultatus.

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ artimiausiu metu kreipsis į ministeriją, kad būtų pateikta naująjį sprendimą pagrindžianti medžiaga. Tolimesni asociacijos veiksmai priklausys nuo gautos medžiagos mokslinio pagrįstumo bei atitikimo Vilko populiacijos gausos reguliavimo planui.

GAA „Baltijos vilkas“

The post Pratęsta vilkų medžioklė appeared first on Baltijos vilkas.

Aritmetikos viražai

Kažkuriam iš herojų kilo geniali mintis: nustatant vilkų sumedžiojimo kvotas reikėtų atsižvelgti į jų prieaugį. Nes kas antras vilkas atsiveda po būrį kraujo ištroškusių mažų plėšrūniukų. Kurie rudenį šturmuoja ūkininkų barikadas. Vadinasi, reikia šiuos begėdžius suskaičiuoti ir atitinkamai pakoreguoti kvotas.

Suskaičiavimo būdas dar neatskleistas, bet esu tikras, kad pavyks ką nors sugalvoti, nes dar ne tokius rebusus valdžiažmogiai išsprendė. Ir kas čia tokio sudėtingo, galų gale? Padaugini apelsinus iš bananų ir gauni vilkų prieaugį.

Nedrąsu kišti savo trigrašį į rimtų specialistų svarstymus, bet pabandysiu. Pagrindinis populiacijų ekologijos dėsnis teigia, kad populiacijos prieaugis lygus gimimų skaičiui minus mirčių skaičiui plius imigracijai minus emigracijai.

Apsičiupinėkime, kokius duomenis Lietuvoje turime. Vilkų populiacijos dydis: nežinomas arba diskutuotinas. Šeimų skaičius: nežinomas. Jauniklius vedančių patelių skaičius: nežinomas. Jauniklių skaičius vadoje: nežinomas. Jauniklių išgyvenamumas iki žiemos: nežinomas. Suaugusių vilkų natūralus mirtingumas dėl senatvės, ligų, traumų: nežinomas. Brakonieriavimo mąstas: nežinomas. Imigracijos iš gretimų šalių mąstas: nežinomas. Emigracijos į gretimas šalis mąstas: nežinomas.

Visiškai nieko nežinome apie populiaciją, bet apskaičiuosime prieaugį ir taip gausime tikslesnį populiacijos dydį? Spėju, bus pasitelkta kokia nors geniali formulė „pusė vilkų kart du“ ir baigtas kriukis. Pritaikius analogą Lietuvos piliečių demografinei būklei gautume, kad Lietuvos metinis prieaugis yra bent pora milijonų gyventojų, nors sako, kad mūsų mažėja. Kvaila? Taip, bet vilkams tiks, nes jiems galioja modifikuoti dėsniai.

Asiliada

Pagaliau rimtas žmogus ėmėsi rūpintis vilkais. Iškart išryškino, kad kažkoks asilas į Reguliavimo planą įrašė vilkų nemedžiojimą saugomose teritorijose. Kuo skubiau pataisyti, nes vilkas ir saugomos teritorijos neturi nieko bendro – visos jos įkurtos tik tam, kad blogiečiai neprisistatytų vilų kur negalima.

Asilas šioje istorijoje greičiausiai yra, bet ne visai tas, apie kurį pagrindinis Lietuvos aplinkosaugininkas taip išraiškingai pasisakė Seimo komiteto posėdyje.

2000-aisiais metais Lietuva derėjosi su Europos Sąjunga dėl stojimo sąlygų. Vilkams išsiprašė dviejų išimčių. Visų pirma – teisės medžioti vilkus, nes jų yra 550 ir jie daro didelę žalą ūkininkams. Gaunasi, kad per 13 metų absoliučiai nieko nepasiekta šioje srityje, nes vilkai ir toliau daro didelę žalą ūkininkams. O ko daugiau norėti, kai pavyzdžiu imame Baltarusiją ar Latviją, o Vakaruose – vien dėmesio neverti kapitalistai imperialistai, kurie nieko nesusigaudo apie mūsiškį „gamtos ūkį“.

Antra išimtis – teisė nesteigti Natura 2000 teritorijų vilkui, nes juos saugosime kitoms rūšims įsteigtose teritorijose. Išsiprašėme ir tą pačią akimirką užmiršome. Koks kvailys galėtų rimtai žiūrėti į Europos Sąjungai pateiktus duomenis bei priskaldytus pažadus?

Ir įsivaizduojate, atsirado kažkoks keistuolis, kuris ėmė ir 2012 metais prisiminė pažadą. Tikrai asilas, ne kitaip. Negi nemoka išpūtęs akis meluoti ne tik tautiečiams, bet ir Europos Komisijai? Aš irgi pritariu, kad tai absurdas, nes pas mus taip nedaroma. Gėda buvusiam ministrui, kuriam parkeris apsivertė tokį nieką įrašyti į planą. Tegyvuoja dorieji gamtos saugotojai, kurie akimirksniu ištaisys šią klaidą!

Vilkai – faunos naikintojai

Ar jau girdėjote, kad vilkai visiškai išnaikino Lietuvos fauną? Stirnų, šernų ir kitų žvėrių – nė kvapo, medžiotojai skambina pavojaus varpais, ragina kuo greičiau šiuos aštriadančius atšaudyti, kad žinotų kaip kišti nagus prie mūsų fermų. Atsiprašau, gamtos.

Kadangi vilkai, dar šiek tiek padedami lūšių, prirėmė laukinę fauną prie sienos, medžiotojai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Per paskutinį medžioklės sezoną visų kanopinių, kurie yra vilkų mitybos pagrindas, sumedžiojo po 15-20 proc. DAUGIAU, nei prieš metus. Šešiolika tūkstančių stirnų, keturiasdešimt du tūkstančiai šernų, du tūkstančiai elnių. Gudrus planas. Iššaudyti viską, kas liko, kad tie smirdžiai vilkai išdvėstų badu. Už tai, kad išnaikino fauną.

Liko tik sugalvoti, kaip paaiškinti kasmet pateikiamus apskaitų duomenis, pagal kuriuos tų pačių kanopinių vis daugėja. Nors vilkai juos išnaikino. O medžiotojai vis daugiau šaudydami ne naikina, bet saugo bei gausina. Visai užsivėliau. Akivaizdžiai nesu toks protingas, kaip medžiotojai.

Duokite vidutinį ir maksimalų skaičių

Ir kaip be senos geros giesmelės apie apskaitą. Koks begėdis užmiršo po apskaitos pateikti vidutinį bei maksimalų vilkų skaičių, apsiribodamas tik minimaliu? Kuo greičiau ištaisyti šią klaidą, nes partija to reikalauja!

Aš dar pridėsiu nuo savęs. Reikalauju nuo šiol tiesinėje regresijoje naudoti ne tik mažiausių kvadratų metodą, bet ir vidutinių bei didžiausių kvadratų metodą. Ir kodėl vaikams pasakojame apie bendrą mažiausią kartotinį, palikdami nuošalyje bendrą vidutinį kartotinį ir bendrą didžiausią kartotinį? Greitai perrašyti visus mokyklinius vadovėlius, nes metoduose akivaizdžiai trūksta demokratijos! Nesąmonės? Žinoma, bet tik jei kalbame ne apie vilkus ar jų apskaitas.

Mažiausio vilkų skaičiaus metodika nustato mažiausią vilkų skaičių. Negi taip sunku suprasti? Vidutinis, realus ar maksimalus skaičius nepateikti ne dėl to, kad kažkas juos piktybiškai saugo po devyniais užraktais, o dėl to, kad jų neįmanoma šia metodika nustatyti. Žiūrėdami pro langą galite suskaičiuoti, kiek žmonių praėjo gatve, bet iš to niekaip nesugebėsite pasakyti, kiek Vilniuje gyvena gyventojų. Nes matėte tik dalį jų, o apie kitus nieko nežinote.

Ar išvis įmanoma įvertinti „realų“ vilkų skaičių Lietuvoje? Žinoma, kad įmanoma. Su nemaža paklaida Į ABI PUSES. Bet tam reikia keisti naudojamą metodiką: apskaitos organizavimą, duomenų rinkimą ir registravimą bei analizę. Iš dabartinėje apskaitoje surinktų duomenų to nepadarysi. Arba turėsi ignoruoti kritinius metodikų prielaidų pažeidimus bei iš kavos tirščių priburti trūkstamus duomenis.

Na, bet jei valdžia lieps, tai atsiras galinčių ir tai padaryti. Išsamūs paaiškinimai apie taip gautų rezultatų nepatikimumą, netikslumą ir neadekvatumą pasiklys ataskaitose, ir bus viskas gerai. Niekas gi tokio „mokslo“ netikrins, svarbu, kad pareikalautas skaičius atsirastų. O paskui vėl visi skėsčiosime rankomis, kodėl jaunimas, kraudamas lagaminus, isteriškai krizena iš pasakaičių apie Lietuvos mokslo kokybę.

Atgal į praeitį

Sako, kad laiko mašinos nėra ir jos net neįmanoma sukonstruoti. Nesąmonė. Aš savo akimis matau ir ausimis girdžiu veikėjus, kurie atkeliavo iš praeities. Jie puikiai maskuojasi, bet kartais ima ir išsiduoda, kad šiandiena jiems tėra svetima nesuprantama ateitis. O geriausiai jie jaučiasi praeityje, kai viskas buvo geriau ir gražiau. Kai nevyriausybinė veikla buvo nusikaltimas, visa kas gyva ir juda buvo ūkis, o kolūkio pirmininkas galėdavo nurodyti, kokius mokslinius rezultatus reikia „gauti“.

Reikėtų šią velnio mašiną surasti. Išsiųsti paklydėlius atgal, o tada aparatą sukapoti į gabalus. Nes problemų iki soties ir be laiko keliautojų.

Vaidas Balys
GAA „Baltijos vilkas“

The post Laiko keliautojai kontratakuoja appeared first on Baltijos vilkas.

Gerbiamas ministre, kreipiuosi į Jus norėdamas išsakyti savo nuostabą dėl kelių paskutinių Aplinkos ministerijos sprendimų, susijusių su vilkais.

2013-aisiais metais, atrodytų, įvyko persilaužimas. Pagaliau numatytos kompensacijos už vilkų daromą žalą ūkininkams bei parama apsaugos priemonėms įsigyti. Į vilkų apskaitos organizavimą ir jos tobulinimą realiai įtraukti nevyriausybinės organizacijos atstovai. Šiais metais apskaitos duomenų analizė ir apibendrinimas vyko nebe už uždarų durų, o atvirai ir skaidriai. Tai buvo pirmi metai, kai nevyriausybinė organizacija stebėjo apskaitą nuo pradžios iki pabaigos ir galėjo paliudyti, kad rezultatai gauti po kruopščios ir korektiškos mokslinės analizės. Esu tikras, kad už tai reikia dėkoti Jums ir naujai Jūsų komandai aplinkos ministerijoje.

Todėl mane nustebino sprendimas nurodyti Valstybinei miškų tarnybai atlikti vilkų perskaičiavimą. Nustebino ne perskaičiavimo idėja, bet šio sprendimo priežastis, perskaičiavimo būdas ir tikslas.

Jei būtų naujų mokslinių duomenų, metodinių pasiūlymų arba rasta rimtų skaičiavimo spragų, tai pats raginčiau pakartoti analizę. Deja, neturiu informacijos, kad kas nors tokio būtų nutikę. Tačiau negalėjau nepastebėti pusę metų trukusio spaudimo „pataisyti neteisingus rezultatus“. Ar tai reiškia, kad perskaičiavimo priežastis yra visai ne mokslinė, bet politinė?

Pats perskaičiavimas, teigiama, skirtas išsklaidyti visas abejones, tačiau faktiškai jis yra slaptas. Iki pat šios dienos pagrindinės vilkų temoje dirbančios NVO atstovai, kurie stebėjo pirmąjį skaičiavimą, nėra gavę jokios informacijos apie naująjį skaičiavimą. Nežino nei kur, nei kaip ar kada jis įvyks. Kaip gali toks pakartotinės analizės būdas padidinti skaidrumą?

Nuo 2006-ųjų metų atliekama apskaita yra sukonstruota taip, kad iš surinktų duomenų galimas tik vienas patikimas mokslinis rezultatas – minimalus vilkų skaičius. Iš anketų analizės neįmanoma išpešti nei realaus, nei tuo labiau maksimalaus skaičiaus. Mokslinis tyrimas ir jo rezultatai nepaklūsta norams, net jei šie skamba iš politikų ar įtakingų medžiotojų lūpų. Tad kokia prasmė spausti valstybinę instituciją ir reikalauti iš jos to, ko moksliškai neįmanoma pateikti?

Aš suprantu, kad laukiamas perskaičiavimo rezultatas yra didesnis vilkų skaičius, taigi, ir didesnis sumedžiojimo limitas. Priežastis ar, tiksliau, pretekstas – vilkų daroma žala ūkininkams, apie kurią nuolat kalbama ir rašoma spaudoje. Tačiau į oficialų Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ prašymą pateikti turimus žalos duomenis aplinkos ministerija šių metų spalio 16 d. atsakė, kad turi tik dalinius 2010 ir 2011 duomenis iš savivaldybių. Ar korektiška argumentuoti sprendimus vilkų žala, neturint aktualių duomenų apie jos mastą bei kaitą?

Prieš vilkų medžioklės sezoną Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ pati paprašė duomenų iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamo Ūkinių gyvūnų registro. Kadangi šiais metais yra pažadėtos kompensacijos ir dėl to išaugo ūkininkų motyvacija registruoti žalą, duomenys turėtų būti gana patikimi ir tikslūs. Nevyriausybininkų paruošti žemėlapiai ir statistinė informacija buvo perduoti ministerijai. Tačiau atkreipiu Jūsų dėmesį, kad vilkų medžioklės limitas buvo paskirstytas neatsižvelgiant į šią informaciją – leista medžioti ir tose apskrityse, kur vilkai reikšmingos žalos nedaro. Ar tai tikrai nuoseklus ir sąžiningas ūkininkų interesų gynimas?

Gerbiamas ministre, tikiuosi, Jūs sutinkate, kad aplinkosaugos problemos turėtų būti sprendžiamos prie diskusijų stalo ieškant ilgalaikių veiksmingų sprendimų, o ne pagal poreikį koreguojant vienus arba visiškai ignoruojant kitus turimus duomenis. Kaip Jūs manote, ar sprendimai dėl perskaičiavimo bei limito paskirstymo tikrai atitinka šią dvasią?

Gerbiamas ministre, ar toli nueisime žengdami žingsnį pirmyn, žingsnį atgal?

Pagarbiai

dr. Vaidas Balys
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos narys
Stambiųjų plėšrūnų Europos iniciatyvos (LCIE) narys

LCIE yra Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) Rūšių išlikimo komisijos teminė specialistų grupė

The post Vilkų apsauga: žingsnis pirmyn, žingsnis atgal? appeared first on Baltijos vilkas.

Aplinkos ministerijos lapkričio 5-os dienos duomenimis, per dvi naujojo medžioklės sezono savaites sumedžiota daugiau nei pusė viso per šį sezoną leidžiamo sumedžioti vilkų skaičiaus.

Tik Marijampolės apskrityje, kur šiemet buvo leista sumedžioti vieną vilką, sezonas pasibaigė be šūvių. Čia medžioklė sustabdyta aplinkos ministro įsakymu atsižvelgiant į tai, kad apskrityje viena vilko patelė žuvo po automobilio ratais šių metų rudenį.

Teisės aktai numato, kad ir kitais būdais žuvę vilkai (autotransporto priemonių partrenkti, sunaikinti brakonierių, rasti kilpose, nunuodyti ir kt.) taip pat privalomai įskaičiuojami į medžioklės limitą.

Aplinkos ministro įsakymu per 2013–2014 metų medžioklės sezoną iš viso leista sumedžioti 21 vilką, t.y. dešimtadalį Lietuvos vilkų skaičiaus, nustatyto per paskutinę apskaitą, atliktą šių metų pradžioje. Jos metu valstybiniuose ir privačiuose miškuose buvo suskaičiuoti 208 vilkai. Tai yra beveik pusšimčiu mažiau nei nustatyta panašiu laikotarpiu praėjusiais metais. Vadovaujantis teisės aktais, po tokio apskaitoje užfiksuoto populiacijos sumažėjimo, kvota negalėjo viršyti 21 vilko. Praėjusiais metai buvo leista sumedžioti 50 vilkų.

Maksimalus leistinas sumedžioti vilkų skaičius taip pat paskirstytas apskritims, atsižvelgiant į vilkų daromą žalą.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo vilkų medžioklės pradžios šiemet jau sumedžiota 11 vilkų, vienas vilkas partrenktas automobiliu.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vilkas turi saugomos rūšies statusą.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Vilkų medžioklės sezonas jau baigtas Kauno, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse appeared first on Baltijos vilkas.