Trečiadienį Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose įvyko penktasis Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2014“ finalinis renginys, kurio metu apdovanoti konkurso nominacijų ir specialiųjų prizų laimėtojai, atidaryta geriausių konkurso darbų paroda bei pristatytas naujasis Lietuvos laukinės gamtos fotografijų albumas.

Nacionalinis laukinės gamtos fotografijų konkursas „Gintarinis žaltys“ kiekvienam iš mūsų yra vartai į gamtos kūrinijos šedevrus. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, apdovanodamas nominacijos „Metų fotografas“ laureatą Vilių Paškevičių, teigė, kad tik gamtos fotografų dėka galime pamatyti tuos gamtos stebuklus, kurių patys galbūt niekada neišvysime. Štai fotografas Marius Čepulis užfiksavo retą, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą, ir itin atsargų paukštį – mažąjį baublį. Šis kadras fotografui atnešė sėkmę: M. Čepulis tapo nominacijos „Geriausia metų fotografija“ laureatu. Jo darbas „Kas tu toks?“ iliustruoja šių metų Lietuvos laukinės gamtos fotografijų albumo viršelį.

GAA „Baltijos vilkas“, prisidėdama prie konkurso, yra įsteigusi nominaciją už geriausią Lietuvos laukinio plėšriojo žinduolio nuotrauką. Šiais metais mūsų nominacijos laureatu tapo ir specialiu prizu buvo apdovanotas fotografas Romualdas Barauskas už nuotrauką „Jei lapė skabo smilgas – lis“. Iš konkursui pateiktų plėšrūnų fotografijų beveik visose buvo užfiksuotos lapės ir tik vienoje kitas plėšrūnas – žebenkštis. Nuotrauka – nugalėtoja buvo išrinkta fotografija, kurioje lapiukas uostinėja smilgą ir bando smaguriauti. „O gal lapiukas bus vegetaras?“ – šypsantis gali kilti klausimas.

Šios linksmos fotografijos istoriją po apdovanojimų ceremonijos papasakojo pats autorius Romualdas Barauskas. „Man ilsintis, netoliese pamačiau bežaidžiančius lapiukus, kurie į mane visai nereagavo. Lapiukai prie ramiai būnančio žmogaus gali prieiti labai arti, savisaugos jausmo jie neturi tol, kol motina jų neišmokė saugotis žmogaus.“ Fotografas teigė, kad daug dėmesio lapėms kaip fotografijų objektams nebeskiriantis, tačiau šie lapiukai tiesiog įsiprašė į kadrą.

Daugiau įdomių ir pačių netikėčiausių istorijų apie gamtą ir jos žvėris Romualdas Barauskas žada papasakoti interviu GAA „Baltijos vilkas“, tad su nekantrumu laukiame!

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post GAA „Baltijos vilkas“ įteikė savo apdovanojimą konkurse „Gintarinis žaltys 2014“ appeared first on Baltijos vilkas.

Nors jau viduržiemis, bet Naujieji metai dar tik prasideda. Spalvokime savo Naujuosius, kad, vėl apsisukus metams, būtų kuo pasidžiaugti! Ir nereikia laukti rytojaus ar vasaros – marginti savo dieną galima jau dabar. Ar matei, kiek spalvų Gamtoje? Ūžiantis vėjas neša baltus snaigių sūkurius, medžiai pasipuošę ilgais ilgais baltais kaklaraiščiais, it uogos raudonos sniegenos tupi šakose medžių, beveik nematomi kiškiai skuodžia sniego pusnimis, o laukai kaip niekad margi žvėrių pėdsakų…

Ištisus metus Gamtoje tiek daug spalvų! Ir Gamtos fotografai nenustygsta vietoje: pasiėmę savo drobę ir teptuką, jie išeina tapyti. Ir štai atėjus Naujiesiems, pats metas darbuotis ir išrinkti gražiausiomis spalvomis išmargintas Lietuvos laukinės Gamtos fotografijas.

Gegužės mėnesį įvyks penktasis Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2014“ finalinis renginys, kurio metu pasigrožėsime geriausiomis 2014 m. laukinės gamtos nuotraukomis ir paplosime apdovanojamiems konkurso nominacijų ir specialiųjų prizų laimėtojams.

GAA „Baltijos vilkas“ toliau tęsia tradiciją, įsteigdama „Gintarinio žalčio“ fotografijų konkurse specialųjį prizą už geriausią Lietuvos laukinėje gamtoje nufotografuoto plėšrūno nuotrauką. Šiuo specialiuoju prizu GAA „Baltijos vilkas“ siekia palankesnio visuomenės požiūrio į plėšriuosius žinduolius.

Kokio plėšrūno nuotrauką GAA „Baltijos vilkas“ šiemet pripažino geriausia ir koks fotografas bus apdovanotas specialiuoju prizu, sužinosime dar negreitai – kai oras kvepės alyvų žiedais. O kad tamsūs žiemos vakarai neprailgtų, siūlome prisiminti praėjusiųjų metų laimėtojus ir spalvoti tuos ilgus viduržiemio vakarus.

Interviu su 2013 m. specialiojo prizo laimėtoju V. Paškevičiumi: http://www.vilkai.lt/fotografas-vilius-paskevicius-gera-laisveje-gyvenancio-vilko-nuotrauka-didele-svajone-2014-07-23

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Spalvingų konkurso „Gintarinis žaltys 2014“ fotografijų belaukiant appeared first on Baltijos vilkas.

Pirmiausia paprašysiu šiek tiek papasakoti apie save: ar fotografija tau yra tik pomėgis, ar profesinė veikla? ar seniai fotografuoji?

Fotografija susidomėjau gal prieš dešimt metų ar anksčiau, kai tik pradėjo rodytis pirmieji skaitmeniniai kompaktiški aparatai. Aš tokio savo nei neturėjau, bet vien pažaidus su draugų ar pažįstamų aparatais, to užteko, kad „užsikrėsčiau“. Kažkada vėliau pradėjau gilintis į fotoaparato rankinį valdymą – tai, manau, buvo tikroji pradžia. Profesionalia technika fotografuoju dar tik nepilnus dvejus metus.

Ar gamtos fotografija yra tavo pagrindinis žanras?

Dabar fotografuoju tik gamtą, o kažką kitą nebent komerciniais sumetimais.

Pagrindiniais mano foto objektais jau seniai yra tapę paukščiai. Ornitologija susidomėjau vien tik per fotoaparatą ir vėliau į ją gerokai pasinėriau. Dabar šie du pomėgiai tarpusavyje yra tampriai susiję ir neįsivaizduoju jų atskirai.

Labiausiai patinka užsiimti tomis rūšimis, kurių nuotraukų yra mažiau ir nebūtinai tai yra reti paukščiai. Pvz., naminio žvirblio nuotraukų populiariausiose lietuviškose interneto galerijose yra daug mažiau nei jūrinio erelio. Taip pat mėgstu fotografuoti tas rūšis, kurias nufotografuoti yra sunku techniškai.

Čiurliui esu paskyręs, ko gero, daugiausia laiko iš visų paukščių. Tai yra greičiausiai skraidantys paukščiai pasaulyje.

Kuo tau ypatinga gamtos fotografija?

Gamtos fotografijoje laukia begalybė nuostabių jau sukurtų dalykų, reikia tik rasti būdą prieiti ir kampą pažvelgti. Patinka to ieškoti.

Gamtoje negyvenu, tenka grįžti namo. Fotografija man leidžia iš ten kažką parsinešti, bet kartu nieko iš jos neišnešti.

Kas fotografuojant tau yra sudėtingiausia?

Fotografuojant skirtingus dalykus iškyla skirtingi sunkumai. Pvz., fotografuojant žvėris, kartais būna labai sunku prie jų priartėti ir išlikti nepastebėtam.
Fotografuojant smulkius ir greitus gyvūnus, sunkiausia yra išpildyti techninę kadro pusę.

Kartais laukiant slėptuvėje būna taip sunku neužmigti, kad pasitaiko, jog kažkuriuo momentu prarandi to kontrolę…

Ar turi foto svajonę?

Pasvajoti galima, bet per daug į tai neįsijaučiu. Kažkada užsienio naujienų portalus apskriejo nuotraukos, kuriose buvo užfiksuotas sketsakalis, nešantis sumedžiotą čiurlį. Tuomet pamaniau, kaip būtų puiku užfiksuoti tokią medžioklės sceną, kur du greičiausi paukščiai skrietų raisto fone – tikra svajonė.

Lietuvoje yra nemažai talentingų gamtos fotografų. Kaip sekasi konkuruoti ir išsiskirti iš kitų, suskurti kažką naujo?

Fotografuodamas nuolatos galvoju, ką būtų galima geriausio „išpešti“ iš kiekvienos situacijos, išsiskirti bandau fotografuodamas sudėtingus paukščius skrydyje ar kitas rečiau fotografuojamas, ypač pačias mažiausias rūšis, bet apie konkurenciją labai negalvoju. Nemėgstu varžybų gamtoje.

Lietuvoje yra bent dvi populiariausios gamtos fotografų bendruomenės, kurios internete turi savo galerijas, bet aš nepriklausau nei vienai iš jų, todėl ir konkurencijos labai nejaučiu. Nesakau, kad tos bendruomenės kažkuo blogos, gal netrukus aš įstosiu į kažkurią jų ar net į abi, bet kol kas man užtenka auditorijos, kuri apsilanko mano Facebook profilyje.

Ką iš Lietuvos ar užsienio gamtos fotografų laikai sau pavyzdžiu ir kodėl?

Labai vertinu paukščių fotografo suomio Markus Varesvuo darbus. Jie visuomet atrodo natūraliai, yra kokybiški iš techninės pusės ir dažnai išsiskiria savo unikaliu rakursu ar kompozicija.

Tokie pavyzdžiai ir mane skatina ieškoti naujų fotografavimo kampų ar nuolatos vertinti ir koreguoti fotografuojamo objekto foną.

Eugenijus Kavaliauskas iš Lietuvos paukščių fotografų yra tas, kuris per daugelį metų ne tik pademonstravo šimtus pritrenkiančių kadrų, bet ir apskritai kažkada atrakino interneto vartus Lietuvos gamtos fotografams. Manau, kad jis tikrai reikšmingai prisidėjo prie ne vieno paukščių fotografo ruošimo ir auklėjimo, tiesiogiai ir ne tik.

Marius Čepulis yra sąlyginai naujas fotografas, per trumpą laiką pademonstravęs tai, ko Lietuvoje dar niekas nebuvo matęs. Jis parodė nemažai naujų fotografavimo perspektyvų, bet atrodo, kad visi fotografai tik žiūri išsižioję iš nuostabos ir niekas nedrįsta pamėginti kažką naujo. Kitas dalykas, kodėl laikau jį pavyzdžiu, yra tas, kad jis ne tik fotografuoja, bet ir domisi, gerai nusimano apie gyvūnus, pažįsta jų aplinką. Įdomus ir jo nuotraukų pateikimas – foto dienoraščio stiliumi.

Ar kaip fotografas keli sau kokią nors misiją?

Geros nuotraukos gali pritraukti daug žiūrovų. Pasinaudodamas proga šalia nuotraukos aš galiu pateikti ir kažkokią informaciją, į kurią mažai kas atkreiptų dėmesį, jei ji būtų be nuotraukos. Norėčiau tokiu būdu prisidėti prie teisingos ir gyvūnams palankios nuomonės formavimo visuomenėje, ypač toms rūšims, kurios yra labiausiai žmogaus užguitos. Jau kurį laiką truputį taikau tokią praktiką, bet mano auditorija dar nėra didelė…

Kaip supranti etikos normas atitinkančią gamtos fotografiją?

Mano supratimu, nėra aiškios linijos, kuri atskirtų etišką ir neetišką gamtos fotografiją. Kiekvienas apsilankymas Gamtoje, nesvarbu, su ar be fotoaparato, kažkiek įtakoja ten vykstančius procesus. Manau, kad daugiausiai žalos yra padaroma iš nežinojimo, todėl kiekvieno fotografo namų darbai turėtų būti susiję su nuolatiniu foto objektų ir aplink esančių Gamtos elementų studijavimu. Jei tai netraukia – pamėgink fotografuoti kažką kita. O jei domėjimasis yra natūralus, tai su laiku ateina vis geresnis supratimas apie tą didelį ir sudėtingą gamtos ritmą, kuris pasikartoja kiekvienais metais iš naujo. Jo perprasti neužteks gyvenimo, bet didelis pasiekimas yra tada, kai suvoki, kaip gerai čia viskas veikia be tavęs, „nusileidi“ iki tokio lygio, kur auga samanos, ir stengies to ritmo nesudrumsti.

Kiekvienas savaip supras etiką Gamtoje, bet jei jau pradedi galvoje braižyti kažkokias linijas, tai su etika, ko gero, nėra visai prastai. Egzistuoja ir tam tikros pačios gamtos fotografų bendruomenės priimtos normos, pvz., nefotografuoti paukščių lizduose.

Šiemetiniame gamtos fotografijos konkurse „Gintarinis žaltys“ tavo nuotrauka „Manguto rūpesčiai“, vaizduojanti mangutą su jaunikliu. Įsivaizduokime, kad suprantame mangutų kalbą. Kaip tau atrodo, ką pasakytų mangutų mama žmogui, fotografuojančiam intymų gamtos gyvenimą?

Sunkus klausimas… Tikiuosi jog ji nesupyktų ir paklaustų to paties, ko dauguma klausia: kada ir per kur rodys?

Lietuvoje mangutas vertinamas kaip gamtinei įvairovei ir senbuviams pavojų keliantis atėjūnas. Koks tavo paties požiūris į invazines rūšis ir tai, kaip su jomis reikia kovoti ar sugyventi?

Manau, kad kovoti reikia su tais, kurie padaro gyvūnus invaziniais. Mangutas pats neatėjo, jis buvo atgabentas žmogaus siekiant, kad jis čia išplistų – taip ir atsitiko. Iš anksto buvo žinoma, ko tikėtis iš plėšraus žinduolio. Jis nedaro nieko daugiau, nei bet kuris kitas čia gyvenantis gyvūnas – maitinasi, kad galėtų gyventi, o gyvena tam, kad veistųsi. Kodėl už tai turėtume jį bausti mirties bausme?

Nemanau, kad manguto atveju dar egzistuoja galimybė jį išnaikinti. Galima juos žudyti be galo arba galima susitaikyti, kad tai jau mūsų krašto gyvūnas. Bet kuriuo atveju mažai kas keistųsi – mes lygiai taip pat žudome ir tuos, kurie čia seniau už mus gyvena. Įtariu, kad kažkam invazinio gyvūno statusas yra tik geras pretekstas pažudyti dėl malonumo, o žudymą vietinių vadina „reguliavimu“. Manau, nustojus „reguliuoti“, gamta pati atsikratytų ir invazinėmis rūšimis, jei čia joms ne vieta.

Apskritai sunku suprasti, kas ta invazinė rūšis. Juk visi, įskaitant žmogų, kažkuriuo metu išplito tam tikroje teritorijoje. Mano supratimu, žmogus neturi teisės nei naikinti, nei platinti laukinių gyvūnų. Vienintelis reguliavimas, kurį pateisinu – tai užkardymas rūšių išplitimui (ne žudant) dar ankstyvoje stadijoje, kaip kad dabar yra su meškėnais Lietuvoje arba su pilkosiomis voverėmis Europos didmiesčių parkuose, kur žmonių mylimas gyvūnėlis bet kada gali patraukti toliau parko ir tapti dideliu nusikaltėliu, kuris bus negailestingai persekiojamas ir žudomas.

Kadangi tai interviu GAA „Baltijos vilko“ svetainei, noriu užduoti porą klausimų ir apie vilkus? Ar esi fotografavęs vilką?

Laisvėje vilko niekada nesu matęs. Labai retai tenka būti tuose miškuose, kur vilkai gyvena, o vietose, kur praleidžiu daugiausia laiko fotografuodamas – vilkų nėra. Šiemet teko fotografuoti nelaisvėje gyvenantį vilką ir tai daryti ne per grotas.

Esu dėkingas Broniui Jurgelevičiuj, kuris surengė tokią artimą akistatą su aptvare laikomais vilkais nuosavame žvėrynėlyje. Užsidarius aptvare su vilkais jie buvo gan baikštūs – vienas taip ir neišlindo iš po žeme esančios olos, o kitas lakstė prisilaikydamas atstumo. Iš padarytų kelių šimtų kadrų, pavyko atrinkti vos kelis, kurie buvo kokybiški ir juose nesimatė aptvaro detalių.

Ar vilkas tau atrodo įdomus kaip fotografijos objektas?

Vilkas mūsų šalyje man yra įdomiausias foto objektas iš visų čia gyvenančių. Grįžtant prie klausimo apie foto svajonę galėčiau jį papildyti – gera laisvėje gyvenančio vilko nuotrauka – didelė svajonė. Mano pastebėjimu, retesnė nei vilkas lūšis yra dažniau fotografuojama. Abu yra labai sudėtingi foto objektai, bet vilkas sugeba išvengti žmogaus geriau, nei bet kas kitas – tuo jis man įdomus iš fotografinės pusės.

Daugiau Viliaus Paškevičiaus užfiksuotų akimirkų:

Dėkojame už atsakymus, nuotraukas ir skirtą laiką.
Kalbino Viktorija Cieminytė iš GAA „Baltijos vilkas“

The post Fotografas Vilius Paškevičius: „Gera laisvėje gyvenančio vilko nuotrauka – didelė svajonė“ appeared first on Baltijos vilkas.

GAA „Baltijos vilkas“ šiame konkurse yra įsteigęs specialųjį prizą už geriausią Lietuvos laukinėje gamtoje nufotografuoto plėšrūno nuotrauką. Šioje kategorijoje varžosi vilkų, lūšių, lapių, mangutų, barsukų, šeškų, kiaunių ir kitų plėšriųjų žvėrelių nuotraukos. Šiuo prizu GAA „Baltijos vilkas“ siekia palankesnio visuomenės požiūrio į plėšriuosius žinduolius. Kurio plėšrūno nuotrauką GAA „Baltijos vilkas“ šiemet pripažino geriausia ir koks fotografas bus apdovanotas organizacijos įsteigtu prizu, sužinosite apsilankę konkurso renginyje arba sekdami mūsų naujienas!

Konkurso organizatoriai gamtos fotografų klubas NATUREPHOTO.LT ir „Žurnalas apie gamtą“ į finalinį konkurso renginį kviečia visus neabejingus gamtos fotografijai ir Lietuvos gamtai. Visi, žadantys gegužės 28 dieną apsilankyti nacionalinėje gamtos fotografų šventėje, turi užsiregistruoti elektroniniu paštu *protected email*

GAA „Baltijos vilkas“

The post Kvietimas į konkurso „Gintarinis žaltys“ finalinį renginį appeared first on Baltijos vilkas.

Nors visi Lietuvos žalčiai jau giliu žiemos miegu sumigę, vis dar nemiegantis Gintarinis žaltys laukia Jūsų. Laukia, kol Jūs, gamtos mylėtojai, padovanosite jam įspūdžius iš nuostabaus Lietuvos gamtos pasaulio. Ieškokit ryto aušros medžių šakose, miško žvėries žvilgsnio atsargaus, paukščio skrydžio veržlaus, gal dar rasit skruzdelių takus neužsnigtus… Ieškokit, raskit savo pasaulį Lietuvos gamtoje!

Jau ketvirtus metus iš eilės Gamtos fotografų klubas „Naturephoto.lt“ kviečia dalyvauti Lietuvos laukinės gamtos fotografijos konkurse „Gintarinis žaltys 2013“.

Visi gamtos ir ypatingai laukinių plėšrūnų mylėtojai, nesnauskite! GAA „Baltijos vilkas“, prisidėdama prie konkurso rėmimo, įteiks specialų prizą už gražiausią Lietuvos plėšriojo žinduolio fotografiją.

Fotografuokite ne tik akimis ir širdimis, bet ir fotoaparatu. O  pagavę tą trapią gamtos vyksmo dalelę, padovanosite ją ne tik Gintariniam žalčiui, bet ir mus visus pakviesite grožėtis nuostabia Lietuvos gamta. Linkime sėkmės pamatyti, pajausti ir užfiksuoti!

Į konkursą iki 2014-01-01 registruokitės adresu: *protected email*

GAA „Baltijos vilkas“

The post Gintarinis žaltys nemiega ir kviečia fotografuoti appeared first on Baltijos vilkas.

Šiais metais Lietuvos gamtos fotografų klubas ir vėl skelbia laukinės gamtos fotografijų konkursą „Gintarinis žaltys 2012“.

Norėtume paskatinti jame sudalyvauti ir Lietuvos laukinių plėšrūnų mylėtojus. Tuo labiau, jog GAA „Baltijos vilkas“, prisidėdama prie konkurso rėmimo, įteiks prizą už gražiausią plėšraus žinduolio, užfiksuoto Lietuvos laukinėje gamtoje, fotografiją.

Tad neužsnūskite žiemos miegu, traukite į miškus, medžiokite kadrus (arba atrinkite trofėjus iš jau sumedžiotų) ir dalyvaukite! Linkime įspūdingų užfiksuotų akimirkų.

„Gintarinis žaltys 2012“ oficialus skelbimas čia – http://www.naturephoto.lt/straipsnis/gintarinis_zaltys_2012

Primename, kad 2011 metų gamtos fotografui sėkmę lėmė – vilkas, o 2010 metų  konkurso lauretus rasite čia.

The post Medžiokite kadrus ir dalyvaukite konkurse appeared first on Baltijos vilkas.