Prieš dešimtį metų Lietuvoje susikūrė gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas”. Joje savanoriauja įvairių profesijų atstovai: lituanistai, biologai, inžinieriai… Pasak L. Paškevičiūtės, informacinių technologijų specialistės, visus juos vienija meilė gamtai.

Gamtos advokatai

Sakoma, žmogus žmogui – vilkas, taigi pastarojo nekokia reputacija visuomenėje. O jums kas yra vilkas?

Man vilkas yra sveikos laukinės gamtos simbolis. Tikras miškas negali būti be didžiųjų plėšrūnų: vilkų, lūšių…

Kuo užsiima “Baltijos vilko” savanoriai?

Kiekvienas atsinešame savo idėjų, kaip prisidėti prie bendro tikslo. Susitinkam ir darom. Vienas lankstinukus, kitas – renginį…

Ar jūsų daug?

Ne itin. Tai nelengva veikla. Galima sakyti, esame Lietuvos žinduolių advokatai. Be lankstinukų, informacijos sklaidos internete ir renginiuose, patys važiuojame pas ūkininkus, medžiotojus, valdininkus, kalbamės, diskutuojame, bandome keisti nusistovėjusį požiūrį bei pristatyti savąjį. Padedame spręsti konfliktus. Stengiamės būti ten, kur nutinka kas nors bloga. Taip pat, kiek galime, peržiūrime priimamus teisės aktus, susijusius su vilkais ir kitais žinduoliais. Reaguojame, jei aptinkame ką nenaudingo gamtai.

Bandote keisti nusistovėjusį požiūrį. O koks jis yra?

Kad laukinę gamtą reikia naikinti, kai ji trukdo žmogaus veiklai.

Konflikto šaltiniai

Konfliktai kyla tarp ko? Tarp vilko ir avies?

Iš esmės – tarp priešingų požiūrių. Vienas požiūris, likęs nuo senų laikų, – kad su gyvąja gamta reikia kovoti, ją naikinant, o kitas – kad reikia sugyventi imantis tinkamų apsaugos priemonių.

Didžiausia kliūtis vilkų apsaugai – jų daroma žala ūkiams.

Taip, vilkas – neparankus gyvūnas ūkininkams ir taip pat medžiotojams. Jis pjauna avis. Jis minta kanopiniais gyvūnais – tuo nepatenkinti medžiotojai, tarsi kanopiniai jiems priklausytų.

Yra ir trečias konflikto šaltinis – baimė. Žmonės bijo vilkų, ir toji baimė didele dalimi kyla iš to, kad vilkų nepažįsta. Vilkai gi buvo naikinami kaip blogis. Žmonių sąmonėje išliko toks jų įvaizdis, ir jie sako: tegu vilkai būna, bet kuo toliau nuo mūsų.

O kaip arti žmonių jie gyvena?

Gana arti. Nuo Vilniaus – 30-40 kilometrų, nuo Klaipėdos – gal 20 km, kaimiškose vietovėse ir visai greta.

O jie mus puola?

Vilkas žmogaus nepuola. Jis gali stebėti. Bet nepuola.

Nėra žinomų tokių kriminalų?

Mūsų laikais ir mūsų regione tai išskirtinė retenybė. Vilkas bijo žmogaus. Jis labai atsargus. Ši gyvūnų rūšis tik todėl ir išliko, kad bijojo žmogaus. Iki XX a. vidurio vilkai buvo masiškai žudomi turint tikslą išnaikinti visą rūšį. Daug kur tai pavyko padaryti, bet Lietuvoje vilkai išliko. Dabar jie sugrįžta į Vokietiją, Šveicariją, JAV ir į kitas šalis.

Susigrąžinami jau sąmoningomis žmonių pastangomis?

Taip.

Trys šimtai

Kiek vilkų turi Lietuva?

Paskutinės apskaitos duomenimis, ne mažiau kaip 292. Dabar kaip tik vyksta šių metų apskaitos apibendrinimas.

Kaip vyksta vilkų apskaita?

Pagal tam tikrą metodiką. Miškininkai pildo anketas, kuriose pažymi, kur ir kelių vilkų pėdsakus aptiko. Vėliau šios anketos yra siunčiamos Valstybinei miškų tarnybai, kur visi apskaitos duomenys analizuojami vertinant, kurie užfiksuoti pėdsakai priklauso tiems patiems, o kurie skirtingiems vilkams ar lūšims. Galiausiai duomenys apibendrinami ir nustatomas minimalus vilkų ir lūšių skaičius šalyje. “Baltijos vilkas” atskirai nuo Aplinkos ministerijos atlieka apskaitos anketų analizę.

Trys šimtai vilkų šalyje – čia daug ar mažai?

Nelygu kieno požiūriu… Yra nuomonių, kad 500 vilkų Lietuvai būtų per daug.

Kuo paremta tokia nuomonė?

Žala ūkiui.

Ir vilkas, ir avis

Ką daryti, kad vilkas būtų sotus ir avis sveika? Kaip ūkininkas gali apsaugoti savo turtą?

Tam yra įvairios apsauginės (elektrinės) tvoros, aviganiai šunys. Tokia apsauga nežudo vilkų. Nakčiai gyvulius patariama suginti į tvartus. Nuo vilkų reikia apsaugoti ir šunis: įrengti jiems tvirtą voljerą.

Medžiotojai turi savo nuomonę.

Po naminių gyvulių užpuolimų ūkininkai ir medžiotojai reikalauja baudžiamųjų žygių prieš vilkus. Bet medžioklė neišsprendžia žalos problemos. Vietoje išmedžiotų vilkų ateis nauji.

Vilkas – nakties gyvūnas?

Paprastai vilkai bėgioja prietemoje arba naktį. Kaip minėjau, jie saugosi žmonių, bet yra nedidelė tikimybė pamatyti juos ir dieną. Ne vienas yra matęs ir net nufotografavęs dieną.

Ar galima prisijaukinti vilką?

Ne. Ir niekada nemėginkite to daryti palikdami jam ėdalo. Šeriamas vilkas jus gali palaikyti maitinimosi konkurentu. Šalia savo namų nešerkite ir kitų laukinių gyvūnų, nes paskui juos gali ateiti vilkai.

Šeimoje – kaip žmonės

Yra posakis “vienas kaip vilkas”. Tačiau vilkas – socialus gyvūnas. Negali gyventi vienas.

Vilkas – vienas iš nedaugelio žinduolių, kurie gyvena tokioje šeimoje kaip žmogus: mama, tėtis ir vaikai. Susiporuoja visam gyvenimui. Vaikais rūpinasi ne tik mama, bet ir tėtis.

Kaip elgiasi vilkas, jeigu medžiotojai išardo jo šeimą? Kas su juo vyksta?

Vilkai yra ne tik protingi, bet ir labai emocionalūs. Kaip jaučiasi? O kaip jaustųsi žmogus tokioje situacijoje?

Vilkai dėl to nekeršija?

Ne. Vilkai taip nesielgia. Žmonių baimė – jų išlikimo sąlyga.

Vadinasi, bijome vieni kitų. Tačiau į mišką vis tiek einame. O jeigu nuėjai ir sutikai vilką – ką daryti?

Dainuokite. Garsiai kalbėkite. Žodžiu, kelkite triukšmą. Stenkitės atrodyti kuo didesni, pavyzdžiui, iškelkite į viršų rankas, kuprinę.

Vertybė

Ar jums yra tekę su plėšrūnais susitikti akis į akį?

Tik su mažaisiais. Vilko neteko savo akimis pamatyti.

Kas jus atvedė prie gamtosaugos?

Man nuo mažens gamta buvo vertybė. Man tai natūralu. Domiuosi pėdsekyste, lankiau kursus. Per juos susipažinau su “Baltijos vilku”.

Klausimas “kodėl reikia saugoti vilkus?” jums turbūt atrodo keistas.

Žmogui gyventi reikia sveikos aplinkos. Žmogui reikia, kad aplink būtų oras, medžiai, žolė, gyvūnai. Sveika ekosistema mums yra būtinybė.

Mes rūpinamės ne tik vilkų, bet visų Lietuvos žinduolių, pavyzdžiui, stumbrų, saugojimu, tiksliau – taikiu buvimu su žmogumi.

Kalbant apie vilkus, jie duoda naudos miškininkams. Ten, kur vilkai, mažiau kanopinių, vadinasi, mažesnė žala miškui. Vilkas – ir bebro priešas numeris vienas.

Pas mus nesidrovima iškratyti statybinių šiukšlių pušyne. Laukinių žvėrių pjudyti šunimis. Jūsų požiūriu, Lietuvoje elgesys su gamta – normalus, pakenčiamas ar tragiškas?

Turime fantastišką gamtą: senų miškų, įvairių gyvūnų… Vilkų padėtis geresnė nei prieš 10-15 metų. Tačiau neramina miškų kirtimas. Didžiausia bėda yra žmonių požiūris į gamtą.

Ką kiekvienas galėtume pakeisti?

Nelaikyti gamtos savo priešu – tai būtų pats pirmas ir labai reikalingas kiekvieno žmogaus žingsnis.

Straipsnio autorė:  Andromeda Milinienė.

Straipsnis paskelbtas dienraštyje “Vakarų ekspresas”: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/gyvunai/zmones-kurie-rupinasi-vilkais-1541688/

The post Andromeda Milinienė. Žmonės, kurie rūpinasi vilkais appeared first on Baltijos vilkas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Faustas Bakys žurnalui „Miškas“ išdėstė savo požiūrį į vilkus, paskelbtą Daivos Bartkienės straipsnyje „Teisingai įvertinkime vilką“. Nesunku jo požiūrį nuspėti vien pamačius prisistatymą „daugiau kaip 40 metų medžiotojas ir ne vieną vilką sumedžiojęs“. Po tokio įvado jau žinai, kad su nostalgija bus kalbama apie sovietmečio premijas už sumedžiotus vilkus, nereikalingą vilkų apsaugą šiandien ir jų daromą žalą medžiotojams, o esminis siūlymas bus medžioti vilkų daug daugiau. Pažvelkime į išdėstytus argumentus, kuriais Faustas Bakys grindžia savo siūlymą medžioti 150 vilkų.

1. Vilkai serga niežais ir pasiutlige. Susirgę niežais patys padvesia, o pasiutligė pavojinga visiems aplinkui.

Taip, vilkai, lapės, usūriniai šunys serga niežais. Tai išgydoma liga, tačiau laukiniai žvėrys pas veterinarą neina ir jiems neretai ši liga baigiasi mirtimi. Niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai lapės ar vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Kodėl tai nepatinka medžiotojui, juk kaip tik norima, kad vilkų būtų mažiau? Pykstama, kad vilkas ir be kulkos iškeliauja anapilin?

Kita liga – pasiutligė. Nors straipsnyje rašoma, kad ši liga yra suvaldyta, bet vis viena ja gąsdinama ir ji iškeliama kaip didžiausias pretekstas vilkus kuo labiau medžioti. Šis gąsdinimas nesiremia jokiais duomenimis – jau daugelį metų Lietuvoje neužfiksuota, kad vilkas sirgtų pasiutlige. Kasmet miško gyvūnams yra išmėtomas jaukas su pasiutligės vakcina, šis metodas pasirodė veiksmingas bei išsprendė problemą be medžioklės.

2. Vilkai ėda kanopinius žvėris ir daro žalą ūkininkams.

Taip, vilkai yra mėsėdžiai ir minta kanopiniais miško žvėrimis. Kad vilkai reguliuoja kanopinių skaičių, yra natūralus gamtos procesas, naudingas ir miškininkams. Vilkų gyvenamose teritorijose kanopiniai žvėrys daugiau juda ir mažiau apgraužia miško sodinukus. Tačiau medžiotojas žiūri iš savo bokštelio – tiek penėjo šernus, o vilkai dalį suėdė – kur teisybė? O teisybė ta, kad niekas miške medžiotojams nepriklauso labiau nei vilkui.

Faustas Bakys siūlo liberalizuoti vilkų medžioklę taip, kad nei žemdirbiai, nei medžiotojai nejustų vilkų daromos žalos. Tai yra siūlymas naikinti vilkus. Juk žala medžiotojams vadinama tai, kad vilkai apskritai ėda. Jei miške gyvena pilnavertė vilkų su jaunikliais šeima, savaime suprantama, kad dalis kanopinių pateks ant jų, o ne ant medžiotojų vakarienės stalo. Požiūriai „vilkas yra reikalingas miškui“ ir „vilko poveikio neturėtume justi“ yra nesuderinami.

Toks pat naikinimu dvelkiantis yra ir raginimas medžioti tiek, kad vilkų žalos nejustų ūkininkai. Lietuvoje avių skaičius kasmet išauga keliasdešimčia tūkstančių, tad žalą mažinti galima tik taikant apsaugos priemones, nes analogiška proporcija mažinti vilkų skaičiaus tiesiog nėra kur. Per apskaitą šiemet suskaičiuota 292 vilkai, o avių šiemet Lietuvoje auginama 162287 (26300-ais daugiau nei pernai).

3. Griežtai nereguliuojami vilkai, taps (yra) mūsų priešais.

Vilkų skaičius Lietuvoje yra reguliuojamas kasmetine medžiokle, dažniausiai nustatomas maksimalus arba maksimalų viršijantis limitas, tad griežtas reguliavimas vyksta. Tačiau medžioklė nepakeičia požiūrio į vilką – ji neišsprendžia konfliktų ir neveda gamtos ir žmogaus sugyvenimo link, todėl priešiškas požiūris ir problemos išlieka.

Šiųmetinis 60-ties vilkų sumedžiojimo limitas nustatytas viršijant Vilko apsaugos plane apibrėžtus skaičius. Vilko apsaugos plane numatyta, kad gali būti leidžiama sumedžioti iki 20 proc. apskaičiuoto vilkų skaičiaus. Nuo šiemet per apskaitą nustatyto vilkų skaičiaus 292 leistinas didžiausias sumedžiojimo skaičius būtų 58 vilkai. Tačiau pernai metais per medžioklės sezoną buvo sumedžiota 5-iais vilkais daugiau nei leista, o permedžiojimą ketinta atimti iš šių metų limito, todėl didžiausias šių metų sumedžiojimo skaičius turėjo būti 53 vilkai. Tačiau nustatytas ne 53, o 60 vilkų limitas. Vilko apsaugos planas leidžia koreguoti nustatomą limitą atsižvelgiant į vilkų daromą žalą ūkininkams. Taigi, šiemet leista sumedžioti daugiau vilkų nei reikėtų, tuo bandant kompensuoti problemą, kad ūkininkai netaiko apsaugos priemonių. Kaži ar kas nors iš tiesų mano, kad 7 papildomai sumedžioti vilkai pakeis ūkininkų situaciją. Ar galima leisti sumedžioti dar daugiau? Vilko apsaugos plane yra apibrėžta, kad siekti mažinti vilkų skaičių galima tik tada, jei jis viršytų 500, tad šiuo metu tam nėra pagrindo.

Prieškario ir pokario metais ir Sovietų Sąjungoje, ir vakarų šalyse buvo siekiama vilkus išnaikinti, tas siekis iki šių dienų ataidi ne vieno medžiotojo galvoje. Kartu pas mus dažnai priduriama, kad vilkai tuo laikotarpiu neišnyko, ignoruojant faktą, kad Vakarų Europos šalyse šis tikslas buvo pasiektas ir vilkai buvo išnaikinti. Šiandien yra kita diena – patirties griauti ir naikinti, o paskui atkūrinėti, jau esame prikaupę, dabar metas išmokti sugyventi. Medžiotojų skaičius, siekiantis virš 30000 Lietuvoje, tobulėjantys ginklai ir transporto priemonės byloja apie menkas kelių šimtų vilkų išlikimo galimybes, jei mes patys jiems neleisime gyventi. Vilkų apsauga Lietuvoje viso labo yra leidimas jiems gyventi.

4. Jei neleidžiama daugiau medžioti legaliai, medžiojama nelegaliai.

Šis argumentas yra labiausiai liūdinantis, skambantis įvairiausiose diskusijose, pvz., jei nebus leista alkoholiu prekiaut degalinėse, bus prekiaujama nelegaliai…. Suprask – leiskime viską, kas yra bloga, nes mes tai vis viena darysime. Skamba kaip grasinimai. Tačiau tai, kas yra bloga, neturi būti leidžiama, o brakonieriavimas baudžiamas ir netoleruojamas medžiotojų draugijose, o ne pasitelkiamas kaip argumentas. Juolab, kad ūkiams patiriant didelių nuostolių dėl vilkų vasarą yra galimybė prašyti leidimo sumedžioti vilką ne sezono metu – tą galima daryti legaliai. Kartu suprantant, kad gyvuliams reikalingos apsaugos priemonės, nes medžiokle pasiektas rezultatas nebus ilgalaikis, jeigu nesiekiama vilkų išnaikinti.

5. Vilkai išvaro lūšis.

Straipsnyje ne vienoje vietoje pabrėžiama, kad vilkai kenkia lūšims. Tačiau šie teiginiai yra atkeliavę iš senų laikų ir yra paneigti tiek Lietuvoje vykdomomis apskaitomis, tiek ir kaimyninių šalių moksliniais tyrimais. Lietuvoje vilkų ir lūšių apskaitos vyksta vienu metu ir jų rezultatai akivaizdžiai rodo, kad lūšys ir vilkai daugelį metų gyvena tose pačiose teritorijose – pavyzdžiui, Karšuvos girioje, kurią Faustas Bakys gerai pažįsta, su vilkai nuolat gyvena kelios lūšys. Todėl teiginys, kad vilkai išvaiko lūšis, liudija esant vidines nuostatas, kurios išlieka net ir savo akimis matant vilkus ir lūšis tame pačiame miške.

Pernai metais Lenkijos mokslų akademijos Žinduolių tyrimų instituto Beloveže direktoriaus pavaduotojas Krzysztofas Schmidtas pristatė atliktus mokslinius vilkų ir lūšių stebėjimus, iš kurių matyti, kad šių gyvūnų užimamos teritorijos sutampa. Beje, taip pat buvo padaryta išvada, kad vilkai ir lūšys nelemia kanopinių gyvūnų skaičiaus mažėjimo.

6. Vilkų yra daug daugiau nei rodo apskaitos

Tai nuolat kartojamas argumentas. Tačiau bandant pagrįsti savo nuomonę paprastai paberiama tiek su jokiais tyrimais nei duomenimis nesusijusių išvedžiojimų, kad tampa aišku, jog nuostata dėl didesnio vilkų skaičiaus iš tiesų yra niekuo nepagrįsta.

Vilkų apskaitą Lietuvoje vykdo miškininkai pagal tam tikrą metodiką. Būdamas Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys pats ir yra šios apskaitos vykdytojas. Apskaitos dieną miškininkai apeina miškus ir suregistruoja pėdsakus. Kaip pabrėžia ir Faustas Bakys, miškininkai ir medžiotojai žino, kur maždaug laikosi vilkai ir kiek jų yra, todėl jie parenka apskaitos maršrutus ne atsitiktinai. Apskaitos atlikimas remiasi sukauptomis miškininko žiniomis apie teritorijoje gyvenančius vilkus, kuriomis jis vadovaujasi planuodamas dvi apskaitos dienas. Surinkti duomenys apibendrinami siekiant, kad vienas vilkas nebūtų suskaičiuotas keliose girininkijose, ir gaunamas minimalus vilkų skaičius. Taip, iš šios apskaitos mes nesužinome tikslaus skaičiaus. Tačiau tikslų skaičių įmanoma žinoti tik vykdant kruopščius mokslinius tyrimus, o ne iš apskaitos, kaip ir ne iš medžiotojų stebėjimų ar samprotavimų. Minimalus skaičius yra pakankami duomenys, kad būtų galima planuoti vilkų medžioklę – nėra jokio reikalo sumedžioti būtinai pusę tiksliai žinomo skaičiaus.

O štai teiginiai, kaip vilkai plūsta į Lietuvą iš kitų šalių ar gausiai dauginasi, yra niekuo nepagrįsti išvedžiojimai. Vilkai kerta šalių sienas kaip nori, tačiau visos kaimyninės šalys turi neskurdesnius miškus nei mūsiškiai, tad nėra pagrindo manyti, kad vilkai iš kaimynų turėtų kraustytis pas mus, o ne atvirkščiai. Vilkų jauniklių skaičius ir išgyvenamumas Lietuvoje iš viso nėra tyrinėti (nors F. Bakio teigimu, tai mokslininkų senų senausiai nustatyta). Latvijos tyrimų duomenimis, pirmųjų metų nesulaukia 89 proc. vilkų jauniklių (F. Bakio vizijoje iš 160 išgyvena 100). Tad paskaičiavimai „iš lempos“, kiek vilkų porų susilaukia jauniklių ir kiek populiacija padidėja kasmet yra grynas fantazavimas. Vilkų apskaita, kad ir parodanti ne tikslųjį, o minimalų skaičių, neatspindi vilkų prieaugio po 100-tą per metus. Dėl iš tokių fantazavimų išplaukiančių siūlymų medžioti po 150 vilkų (bet jauniklių vizijoje paskaičiuota tik 100, o kur dar vilkų mirtys, tarkim, dėl minėtų niežų?), ir tenka nuolat oponuoti medžiotojams. Ir galima drąsiai teigti, jog griežtas vilkų medžioklės reguliavimas yra būtinas, antraip yra pakankamai atstačiusių šautuvus ir pasišovusių vieną kitą šimtą vilkų sumedžioti vien vadovaujantis savo vizijomis, nuostatomis ir „žinojimais“.

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“

Straipsnis paskelbtas žurnale “Miškai”, 2015 m. gruodžio numeryje.

The post GAA „Baltijos vilkas“: griežtas vilkų medžioklės limitavimas yra būtinas appeared first on Baltijos vilkas.

Įvertinus rezultatus ir aptarus tolimesnės veiklos gaires išrinkta nauja trijų asmenų asociacijos taryba:

- praėjusių metų tarybos narys Andrius Laurinavičius
- praėjusių metų tarybos narė Gintarė Žalkauskaitė
- naujas tarybos narys Laurynas Simaitis

Asociacijos tarybos pirmininku išrinktas Andrius Laurinavičius.

Dirbame toliau!

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Įvyko visuotinis asociacijos narių susirinkimas appeared first on Baltijos vilkas.

- praėjusių metų tarybos pirmininkė Lina Paškevičiūtė;
- ilgametė narė Gintarė Žalkauskaitė, kuruojanti šernų ir stumbrų apsaugos klausimus;
- naminių gyvūnų apsaugos nuo vilkų ir bendradarbiavimo su ūkininkais krypčiai vadovaujantis Andrius Laurinavičius.

Asociacijos tarybos pirmininke išrinkta Lina Paškevičiūtė.

Dėkojame Lietuvos gamtos fondui už suteiktas patalpas.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Įvyko visuotinis asociacijos narių susirinkimas appeared first on Baltijos vilkas.

Retas neturi nuomonės apie vilką arba yra jam abejingas. Vieniems jis kelia baimę ir neapykantą, kiti juo žavisi. Tačiau vienu ir kitu atveju paprastai menkai išmanome apie tai, ką atrodytų gerai pažįstame.

Ar daug kas galėtų pasakyti, kiek Lietuvoje gyvena vilkų? kokia yra vilko šeima? kas šeimoje rūpinasi vilkiukais? kaip atrodo vilko pietūs? Panašūs klausimai mus labiausiai domina žmonių gyvenime, todėl norėdami supažindinti su vilku pirmiausiai mėginame surasti atsakymus į šiuos klausimus.

„Iki šiol nemažai nuveikėme gindami vilkus ir atstovaudami vilkų apsaugos interesams sprendžiant medžioklės, vilkų apskaitos ir kitus klausimus. Tačiau norėčiau, kad mūsų ilgalaikė strategija būtų grindžiama ne kova ir gynyba, bet švietimu ir siekiu iš esmės pakeisti požiūrį į plėšrūnus. Norime ugdyti supratimą, kad laukinę gamtą išsaugoti galėsime tik išmokę su ja sugyventi“, – sakė Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Nuomonę apie vilkus, baimę ir priešiškumą jiems dažnai lemia įsisenėję stereotipai ir elementaraus supratimo trūkumas. Todėl labai džiaugiuosi, kad praėjusių metų pabaigoje parengėme ir išleidome lankstinuką „Vilkas“, kuriame populiariai pasakojama apie vilkus, naminių gyvulių ir šunų apsaugą nepadarant žalos laukinei gamtai. Leidinys gausiai iliustruota nuotraukomis, kurių dauguma – Lietuvos fotografų“, – džiaugėsi viena „Baltijos vilkas“ vadovių.

„Labai džiaugiamės ir tuo, kad tarp fotografijų yra laisvėje gyvenančio vilko nuotrauka. Tai tarsi priminimas, kad turime dirbti ir stengtis, kad ateityje Lietuvoje vilkus ir kitus gyvūnus galėtume sutikti laukinėje gamtoje – ne tik rezervatuose ir zoologijos soduose“, – teigė organizacijos atstovė.

Nuoširdžiai dėkojame savo autorines nuotraukas leidusiems naudoti fotografams, be jų pagalbos šio leidinio nebūtume parengę:

Mariui Čepuliui,
Mariui Kavaliauskui,
Renatui Jakaičiui,
Ritai Bieliakienei,
Sabinai Nowak,
Valdui Augustinui,
Valdui Petroniui,
Vytautui Adomaičiui.

Iš praėjusiais metais Lietuvos piliečių skirtų 2 procentų paramos asociacija išleido 1000 egzempliorių lankstinuko popierinių kopijų, kurios bus dalinamos įvairių reginių ir susitikimų metu. Nuoširdžiai dėkojame organizaciją parėmusiems žmonėms. Jūs esate tikrieji vilkų ambasadoriai!

Primename, kad vasario 25 dieną 19 val. sostinės muzikos klube „Tamsta“ organizuojama diskusija, skirta laukinės gamtos ir vilko kaip vieno iš jos simbolių išsaugojimo temai.

„Mokslinės kavinės“ formato diskusijoje dalyvaus tetaro režisierius Gintaras Varnas, gamtosaugininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius, ūkininkas Žilvinas Augustinavičius, medžiotojas Algis Petrauskas ir kiti skirtingas nuomones vilkų klausimu turintys žmonės. Prie diskusijų galės prisijungti visi susirinkę.

Diskusijoje bus ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: Vilkų apsauga – mada ar būtinybė? Vilkas ir žmogus: skirtingi ar panašūs? Ar sugyvensime su vilku? ir kt.

Renginio partneris – „Baltijos aplinkos forumas“, renginį remia muzikos klubas „Tamsta“, renginio informacinis rėmėjas – interneto portalas „Grynas.lt“.

Renginys nemokamas ir atviras visiems. Renginio pradžia – 19 val. (durys atidaromos nuo 18.30 val.). Renginys truks iki 21 val.

The post Pristatome lankstinuką apie vilką ir dėkojame gamtos fotografams appeared first on Baltijos vilkas.

Renginį organizuojanti gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ kviečia visus norinčius vilniečius ir svečius susiburti diskusijai prie arbatos ar kavos puodelio.

Savo forma unikalus renginys suteiks retą galimybę neformalioje ir neįpareigojančioje aplinkoje keistis nuomonėmis su ekspertais, intelektualais, žinomais žmonėmis.

Antradienio vakarą prie vieno stalo apie vilką diskutuos režisierius Gintaras Varnas, gamtosaugininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius, ūkininkas Žilvinas Augustinavičius, medžiotojas Algis Petrauskas, taip pat dvasininkas ir valstybės institucijos atstovas. Į renginį kviečiami akademinės bendruomenės, meno pasaulio žmonės, gamtos apsaugos organizacijų aktyvistai.

Diskutuodami mėginsime geriau pažinti vilką, atskleisti jo paslaptis ir galbūt paneigti įsisenėjusius stereotipus.

Bendrai ieškosime atsakymų į šiuos klausimus:  „Vilkų apsauga – mada ar būtinybė?“, „Kodėl mums taip svarbu išsaugoti vilką?“, „Vilkas ir žmogus: skirtingi ar panašūs? “, „Ar sugyvensime su vilku?“, „Kokią kainą pasirengę mokėti už laukinės gamtos išsaugojimą? “ ir kt.

Į žmogaus ir laukinės gamtos, žmogaus ir vilko santykius bus žvelgiama įvairiais rakursais: gamtosaugos, etikos, moralės.

Taip pat stengsimės paliesti šiandienes aktualijas, pavyzdžiui, kaip masinis šernų naikinimas Lietuvoje atsilieps vilkų ir kitų laukinės gamtos rūšių populiacijoms, ar nebus pažeista gamtos pusiausvyra.

Šiuo renginiu siekiama skatinti visuomenę domėtis gamtos temomis ir kartu populiarinti kitose šalyse pamėgtą „mokslinės kavinės“ formą, kviesti keistis nuomonėmis, ugdyti diskusijų kultūrą.

Renginio partneris – „Baltijos aplinkos forumas“, renginį remia muzikos klubas „Tamsta“, renginio informacinis rėmėjas – interneto portalas „Grynas.lt“.

Renginys nemokamas ir atviras visiems. Renginio pradžia – 19 val. (durys atidaromos nuo 18.30 val.). Renginys truks iki 21 val.

Telefonas pasiteirauti: 8 612 611 71

Puslapis Facebook tinkle: https://www.facebook.com/events/297935113696531/

Kvietimas į renginį: Nepatogi-gamta-kvietimas.pdf

The post Kviečiame į išskirtinę diskusiją apie vilką appeared first on Baltijos vilkas.