Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 4-os dienos nutartimi panaikino 2012-12-31 dieną priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo asociacijos „Baltijos vilkas“ skundas buvo pripažintas nepagrįstu, atmetė organizacijos apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, taip pat nutraukė pradinį asociacijos skundą dėl vilkų sumedžiojimo limito.

Teisėjų kolegija nenagrinėjo ginčo esmės, bet nusprendė, kad apskųstasis Aplinkos ministro įsakymas yra ne individualus, o norminis teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, dėl norminio administracinio teisės akto į teismą kreiptis gali tik ribotas subjektų ratas. Tai Seimo nariai, įvairūs kontrolieriai, teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos. Šiame sąraše nevyriausybinių organizacijų nėra. Todėl LVAT ir priėmė sprendimą panaikinti ankstesnę administracinio teismo nutartį, o bylą išvis nutraukti.

Skundas dėl kvotos bei su juo susiję atskirieji skundai nagrinėti įvairiose instancijose, ir nė vienoje jų nekilo abejonių ar ginčo dėl to, jog ministro įsakymas yra individualus teisės aktas. Todėl toks vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra visiškai netikėtas. Be to, jis nebegali būti skundžiamas – taigi, byla dėl formalių priežasčių nutraukta po to, kai ji praėjo visus etapus ir beliko tik priimti galutinį sprendimą.

Teismo sprendimas reiškia du dalykus. Pirma, ginčas taip ir nebuvo išspręstas, t. y. nebuvo atsakyta į klausimą, ar nustatant kvotą buvo teisingai taikytos Vilko populiacijos reguliavimo plano nuostatos. Antra, teisėjų kolegijos išaiškinimas reiškia, kad nevyriausybinės organizacijos iš esmės neturi teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl aplinkos ministro įsakymų, susijusių su medžioklės kvotomis. Net jei jie akivaizdžiai prieštarautų įstatymams ar pažeistų viešąjį gamtosauginį interesą.

Teisminio ginčo chronologija ir susiję dokumentai viešai prieinami asociacijos svetainėje adresu http://www.vilkai.lt/teismas-2012. Teisės žinovus raginame pateikti viešus ar privačius proceso vertinimus. Taip pat skatiname teisės specialybių studentus pasinaudoti proga ir įvairiapusiškai panagrinėti šį viešojo gamtosauginio intereso gynimo precedentą. Esame pasiruošę visokeriopai padėti ir suteikti visą reikiamą informaciją.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Teisminis ginčas dėl vilkų kvotos baigėsi be verdikto appeared first on Baltijos vilkas.

Medžioklės organizatoriai apie nušautus vilkus iškart informavo policiją ir prokurorus. Abu vilkai nušauti tiksliais šūviais į širdį, tačiau tyrimo ir teismo metu medžiotojai aiškino, kad jie (abu tuo pat metu) sumaišė vilkus su usūriniais šunimis. Tuo labai sunku patikėti žinant kaip skiriasi šių rūšių individų išvaizda ir dydis.

Lenkų gamtos apsaugos asociacijos „Wilk“ atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad abu vilkai buvo iš vilkų šeimos, kuri vietiniuose miškuose įsikūrė vos prieš dvejus metus. Toje teritorijoje vilkų nebūta net 30 metų, o ši šeima priklauso negausiai ir pažeidžiamai vakarų Lenkijos – Vokietijos vilkų populiacijai.

Šiuo metu vakarų Lenkijoje vilkų populiaciją sudaro 24 šeimos (apie 100 individų), kurios gyvena didžiausiuose regiono miškų masyvuose. Pastaraisiais metais dėl griežtos apsaugos (vilkai Lenkijoje nemedžiojami nuo 1998 metų) plėšrūnai po truputį grįžta į vakarinę šalies dalį, kur jie buvo išnaikinti prieš dvi dešimtis metų. Tačiau dėl didelio atstumo nuo gausesnės motininės populiacijos rytų Lenkijoje (kur gyvena apie 700 vilkų) ir plitimo barjerų naujosios vilkų šeimos yra itin pažeidžiamos ir joms didelę grėsmę kelia žūtys keliuose, brakonieriavimas, parazitai ir trikdymas.

Teismo sprendimas džiugiai sutiktas Europos plėšrūnų apsaugos specialistų, nes jis atitinka vieningą nusistatymą, kad nelegali stambiųjų plėšrūnų medžioklė ir brakonieriavimas yra nepateisinami veiksmai, už kuriuos turi būti griežtai baudžiama. Ekspertų vertinimu vilkų brakonieriavimas yra labai reikšmingas mirtingumo faktorius o jo mąstai yra daug kartų didesni, nei rodo oficiali statistika (net ir ten, kur legali medžioklė yra intensyvi). Tačiau dažnai į tai žiūrima pro pirštus, apgaudinėjant save ir kitus oficialia statistika ar net patylomis pateisinant brakonieriavimą kaip papildomą nelabai pageidautinos rūšies reguliavimą. Su brakonieriavimu galima kovoti tik ugdant bendrą visuomenės nepakantumą šiai nusikalstamai veiklai bei skatinant kontroliuojančias institucijas būti aktyvesnes, kad nebenutiktų tokių paslaptingų istorijų, kai iš miško pradingsta visa vilkų šeima, nepalikusi pėdų medžioklės lapuose.

Parengta pagal Stowarzyszenie dla Natury „Wilk“ informaciją.

The post Lenkijoje už vilkų nužudymą nuteisti belgai medžiotojai appeared first on Baltijos vilkas.

Vienam nuteistų brakonierių buvo pavykę išsisukti nuo bausmės, nes  apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs jį išteisinti, tačiau  Aukščiausiasis Teismas panaikino brakonieriaus bendrininką išteisinusią Panevėžio apygardos teismo nutartį, ir pripažino, kad prokurorų argumentai  kasaciniame skunde dėl brakonieriaus bendrininko dalyvavimo padarant  nusikalstamas veikas yra teisiškai pagrįsti ir įtikinami.

Didelį krašto visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą sukėlusią nusikaltimų aplinkai ir dorovei baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos  apylinkės prokurorai, dirbantys Anykščiuose, buvo perdavę nagrinėti kaimyniniam – Kupiškio rajono apylinkės teismui. Du anykštėnai už draudžiamu būdu – savadarbėmis kilpomis naikintus žvėris buvo pripažinti kaltais: 54 metų Vajėšių kaimo gyventojas nuteistas penkių mėnesių laisvės atėmimu, 49 metų Varkųjų kaimo  gyventojas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymas  atidėtas dvejiems metams.

Už gamtai padarytą žalą nuteistiems brakonieriams buvo priteista solidariai  sumokėti 15 tūkst. 270 litų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui – tokį civilinį ieškinį buvo pareiškęs viešąjį interesą ginęs Panevėžio apygardos  prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas  Juozainis, dirbantis Anykščiuose.

„Visuomenė ir mūsų valstybės įstatymai netoleruoja draudžiamu būdu ir  neleistinomis priemonėmis žvėrių gaudymo, žiauraus elgesio su jais. Nykstančių retų laukinių gyvūnų, tarp jų ir į Raudonąją knygą įrašytų lūšių, likimas, taip  pat ir beatodairiškas žvėrių naikinimas savanaudiškais tikslais jaudina mus  visus, todėl nusikaltimų gamtai ir gyvūnijai tyrimą prokurorai vertina kaip  vieną prioritetinių veiklos sričių“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros  Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas Juozainis,  dirbantis Anykščiuose.

Pernai kovo 7 d. rytą Anykščių rajono miške netoli Vajėšių kaimo du  anykštėnai draudžiamu būdu ir neleistinomis priemonėmis – savadarbe kilpa  neteisėtai sugavo draudžiamą medžioti, į Lietuos Respublikos Raudonąją knygą  įrašytą lūšį, tuo padarydami gamtai penkiolikos tūkstančių 270 litų žalą.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertų pažymoje rašoma, kad jų tirta lūšis – ketverių ar penkerių metų amžiaus patinas, pasismaugęs kilpoje, žuvo kankindamasis ir patirdamas skausmą.

Aukščiausiasis teismas paliko galioti be pakeitimų pirmosios instancijos – Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo patvirtinti prokurorų kaltinimai, ir nustatyta, kad pakliuvusi į nelaisvę lūšis buvo smaugiama kaklą užveržusios kilpos, žvėris buvo kankinamas ir patyrė didelį skausmą – buvo žiauriai pasielgta su žvėrimi, dėl ko jis ir žuvo.

Brakonierių namuose rasti įkalčiai patvirtino jų neteisėtą ir žiaurų užsiėmimą – pareigūnai rado ir kartu su byla teismui buvo pateikę 42 savadarbes  kilpas, metalinį trosą, suvyniotą į ritę, šešis vienetus metalinių trosų ir  kitus neteisėto žvėrių naikinimo daiktinius įrodymus.

Pastaraisiais metais Panevėžio apygardos prokurorams nagrinėjant teismuose  nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinį kaltinimą teko palaikyti 35  baudžiamosiose bylose.

Įstatymas tam, kas neteisėtai naikino, žalojo, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, gabeno ar realizavo į Lietuos Respublikos Raudonąją knygą įrašytus ar pagal tarp  tautinius susitarimus saugomus laukinius gyvūnus ir padarė didelės žalos  gyvūnijai, numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų.

GRYNAS.lt

The post Už žiaurų lūšies nužudymą – 15 tūkst. Lt bauda ir pusantrų metų kalėjimo appeared first on Baltijos vilkas.

Sutikdamas su ministerijos atskiruoju skundu, Lietuvos vyriausiasis  administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis  teismas, sustabdęs minėtąjį įsakymą, neatsižvelgė į tai, kad šio įsakymo tikslas – reguliuoti vilkų populiacijos gausą ir kad jį sustabdžius susidarys situacija,  kai ta gausa visai nebus reguliuojama. Tai gali sukelti neigiamą poveikį pagrindinio vilkų grobio – stirnų, tauriųjų elnių ir net briedžių – populiacijoms, taip pat naminių gyvūnų saugumui ir ekosistemos integralumui.

Nereguliuojant vilkų populiacijos esą gali kilti grėsmė žmonių saugumui ir  sveikatai, nes vilkai platina pasiutligę, serga žmogui pavojingomis ligomis – trichinelioze, niežais.

Veikė teismo keliu

Šių metų vasario mėnesį aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino  Vilko populiacijos gausos reguliavimo planą, kuris apibrėžia vilkų medžioklės  tvarką. Plane numatyta, kad apskaitų metu suskaičiavus minimalų pageidaujamą vilkų skaičių, t.y. 250 vilkų, medžioklė turi būti rajonuojama, kad vilkai būtų medžiojami tik ten, kur jų gausu ir jų daroma žala yra didelė. Likusioje šalies  dalyje tais metais vilkai turėtų būti nemedžiojami, leidžiant jų populiacija  atsikurti.

Oficialiais duomenimis, šiemet Lietuvoje ir buvo apskaityta 250 vilkų, tačiau  aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas 50-ties vilkų sumedžiojimo limitas,  o medžioklės rajonavimas nenumatytas. Reguliavimo plane yra nustatyta, kad vilkų medžioklės limitas gali apimti iki penktadalio apskaitoje suskaičiuotų vilkų. Taigi šiemet apskaičius minimalų šalyje norimą turėti 250 vilkų skaičių, buvo  numatytas didžiausias 50-ties vilkų sumedžiojimo limitas.

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ apskundė šį ministro įsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Spalio 4 dieną, vilkų gynėjai gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo  nutarimą, kad skundas priimtas nagrinėti ir patenkintas prašymas dėl vilkų medžioklės sustabdymo. Tiesa, tokį teismo nutarimą Aplinkos ministerija jau  apskundė.

Vilkų medžioklės sezono pradžia buvo numatyta spalio 15 d., bet vykstant  teismams, medžioklė buvo sustabdyta iki kol baigsis teisminiai procesai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas spalio 31 d nutarė patenkinti  atskirąjį Aplinkos ministerijos skundą ir panaikino Vilniaus apygardos  administracinio teismo rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria pagal gamtos apsaugos  asociacijos „Baltijos vilkas“ prašymą buvo sustabdytas aplinkos ministro  birželio 5 d. įsakymas patvirtinti vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 m.  medžioklės sezoną limitą, galiojimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo  administracinėje byloje priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo spalio 31 d. nutartis yra  neskundžiama.

Taigi, vilkų medžioklė atnaujinama, tačiau toliau vyks teismo procesas ar  Aplinkos ministro įsakymas neprieštarauja to paties ministro patvirtintam Vilko  populiacijos gausos reguliavimo planui.

Nesiekia uždrausti medžioklės

„Baltijos vilkas“ Tarybos pirmininko Vaido Balio teigimu, jo  organizacija nesiekia visiško vilkų medžioklės uždraudimo. „Siekiame atšaukti  Planui prieštaraujantį įsakymą, kad būtų išleistas kitas, kuris neprieštarautų. Jame būtų rajonavimas ir faktais pagrįsta kvota. Atlyginimo už žalą ūkininkams  klausimas taip pat turi būti išspręstas. Mes manome, kad tam labiausiai ir  reikalingas medžioklės rajonavimas. Nekeliame klausimo apie Vilkų populiacijos  reguliavimo plano blogumą ar gerumą. Netgi skundas įrodo, kad mes remiamės juo  kaip faktu ir tiesiog norime jį tobulinti“, – teigė Tarybos pirmininkas.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys anksčiau GRYNAS.lt teigė, kad „vilkų daroma žala ūkininkams yra akivaizdi, be to aplinkinės valstybės juos vistiek medžios,  o sienos vilkams negalioja, tad ir dabar stabdyti vilkų medžioklę nėra  prasmės“.

www.GRYNAS.lt

GAA „Baltijos vilkas“ prierašas:
Raginame visuomenę nelikti nuošalyje ir pasirašyti PETICIJĄ prieš šiųmetinį vilkų medžioklės limitą.
Teismas dėl vilkų medžioklės tvarkos ir limito užtruks, tačiau GAA „Baltijos vilkas“ turi vilties su Jūsų pasirašyta PETICIJA kreiptis į naująjį Aplinkos ministrą ir į LR Prezidentę, prašydama sumažinti numatytąjį limitą, kol medžioklė dar nėra pasibaigusi. Peticijos adresas http://www.e-peticija.lt/peticija/117/neleiskime-ismedzioti-penktadalio-lietuvos-vilku

The post Teismas patenkino Aplinkos ministerijos skundą – vilkų medžioklė atnaujinama appeared first on Baltijos vilkas.