Baltijos vilkas » stumbrai

Kodėl išbraukti lankus nepakanka – reikia atšaukti visus Medžioklės taisyklių pakeitimus (pranešimas žiniasklaidai, 2020-05-12)

Gintare — Thu, 14 May 2020 08:33:03 +0000

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasirašytoje Medžioklės taisyklių redakcijoje įteisinti lankai medžioklėje susilaukė didžiulio visuomenės ir politikų dėmesio bei pasipiktinimo. Po kritikos lavinos šiandien ministras paskelbė apie sprendimą išbraukti lankus iš atnaujintų Medžioklės taisyklių. Tačiau to nepakanka, nes problema yra ne šis vienas Medžioklės taisyklių punktas, o visas taisyklių pakeitimų rinkinys, kuris dar ir patvirtintas nesilaikant teisėkūros principų. Vertiname, kad šie medžioklės taisyklių pakeitimai yra didelis žingsnis atgal medžioklės politikoje.

Skaitant kiekvieną Medžioklės taisyklių pakeitimą atskirai, jie gali neatrodyti reikšmingi: lankais medžiotų tik saujelė tokios medžioklės entuziastų, su šunimis naktį medžioti leidžiama tik invazines rūšis, norint medžioti pilkuosius garnius žuvininkystės tvenkiniuose vis tiek būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Tačiau visi šie pakeitimai kreipia medžioklės politiką dar labiau agresyvaus, vartotojiško šeimininkavimo kryptimi. Manome, kad ši kryptis privalo būti keičiama.

Norime atkreipti dėmesį į kelis pakeitimus.

Visų pirma, atverta galimybė sumedžiojus sužeistą ar ligotą saugomos rūšies gyvūną jį sunaudoti savo reikmėms. Iki šiol galiojęs draudimas savo reikmėms naudoti tokius gyvūnus yra visuotinis gamtosauginis principas, kuriuo siekiama, jog ta rūšis, pvz., stumbras ar lūšis, netaptų pageidaujamu medžioklės objektu. Leidus sunaudoti stumbrų mėsą, gali būtų pastebima daugiau „susižalojusių“ ar „susirgusių“ stumbrų, kuriuos esą reikia sumedžioti.

Taip pat išbrauktas punktas, kuriuo buvo draudžiama įrengti viliojimo vietas 300 metrų zonoje aplink gamtinius draustinius. Tai reiškia, kad dabar bus galima statyti medžioklės bokštelius nors ir šalia draustinio ribos, ten vilioti žvėris. Viliojimo vietos pritraukia nenatūraliai didelį šernų skaičių, jie ištrypia takus, knisa paklotę ir gali kelti grėsmę draustiniuose saugomoms vertybėms, pvz., ant žemės perintiems paukščiams ar retoms augalų rūšims.

Taipogi dabar leidžiama naudoti prožektorius medžiojant ne tik šernus, bet ir lapes bei invazines žinduolių rūšis. Tačiau iš esmės neįmanoma kontroliuoti, kad su prožektoriais nebūtų medžiojamos kitos rūšys. Kadangi leidžiama medžioti ne tik iš bokštelio, bet ir vaikštant, kontrolė tampa dar mažiau įmanoma.

Naujose taisyklėse leista su šunimis medžioti tamsoje invazinius žvėris. Tamsoje medžiotojas negali matyti, kokį žvėrį puola jo šuo, yra mažiau galimybių kontroliuoti šuns elgesį. Todėl medžioklė su šunimis tamsoje yra žiauri ir kelia grėsmę visoms gyvūnų rūšims, taip pat ir saugomoms.

Taip pat praplėstas punktas dėl saugomų rūšių medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijoje. Iki šiol buvo leidžiama medžioti kormoranus, dabar į šį punktą įtraukti visi žuvimis mintantys paukščiai ir saugomų rūšių žinduoliai, pvz., ūdros.

Naujose taisyklėse visu mėnesiu prailgintas barsukų medžiojimo terminas, kuris dabar nutęsiamas iki Naujųjų metų, t.y. leidžiama medžioti žiemos miegui urvuose pasislėpusius barsukus. Medžiojant barsukus urvuose naudojami šunys ir urvai yra kasami. Tokia medžioklė žiemos miego metu yra itin neetiška. Medžioklės terminai prailginti ir kai kuriems kitiems gyvūnams bei paukščiams

Tai yra dalis pakeitimų, kurių, mūsų vertinimu, neturėtų būti, ir galbūt nebūtų buvę, jeigu ministerija būtų rengusi diskusijas ir išgirdusi kitas nuomones. O taip pat jei būtų atsižvelgusi ir į Aplinkosaugos koalicijos teiktus pasiūlymus medžioklės taisyklėms. Todėl mūsų nuomone, nepakanka tik išbraukti lankų iš naujos Medžioklės taisyklių redakcijos. Būtina atšaukti visus pakeitimus ir pradėti normalų teisėkūros procesą nuo pradžių.

Dauguma pakeitimų naujose taisyklėse skirti medžioklę padaryti intensyvesnę ir patogesnę, taip pat sumažinti esą nereikalingų apribojimų ir pan. Tačiau medžioklės formavimo politika negali apsiriboti tik uždaviniu padaryti medžioklę kuo lengvesnę. Medžioklė daro įtaką visai ekosistemai, ji veikia visas rūšis, net ir tas, kurios nėra medžiojamos. Todėl medžioklės politikos formuotojai privalo matyti daug plačiau, nei tik ūkinius medžioklės klausimus.

The post Kodėl išbraukti lankus nepakanka – reikia atšaukti visus Medžioklės taisyklių pakeitimus (pranešimas žiniasklaidai, 2020-05-12) appeared first on Baltijos vilkas.

GAA “Baltijos vilkas” pastabos Stumbro apsaugos planui

Gintare — Wed, 16 May 2018 18:52:53 +0000

Sveikiname ir palaikome Aplinkos ministerijos sprendimą ir pastangas tobulinti Stumbro (Bison bonasus L.) apsaugos planą (toliau – Planas). Mūsų vertinimu, nauja Plano redakcija yra konkretesnė, išsamesnė ir ambicingesnė už šiuo metu galiojančią. Tačiau, mūsų vertinimu, jame vis dar yra rimtų trūkumų, kuriuos Aplinkos ministerijai pateikėme kaip pastabas.

Esminės pastabos:

37.1 punkte apibrėžtas palankią apsaugos būklę užtikrinantis populiacijos dydis (180–220 individų) ir 39.3 punkte numatytas bendras populiacijos dydis (200), nuo kurio užsibrėžiama populiaciją reguliuoti, atsižvelgia tik į dvi dabar esančias ir vieną numatytą suformuoti bandą trijuose šalies rajonuose. Tačiau siekiant ilgalaikės geros populiacijos būklės ir susisiekimo su kitomis populiacijomis yra būtina užtikrinti galimybes stumbrų individams ar bandoms dalintis ir plisti iš užimamų rajonų į gretimus – toks natūralus populiacijos dalinimasis turi būti palaikomas apsaugos priemonėmis. Todėl siūlome „didžiausius bandos dydžius“ su galimybe reguliuoti medžiokle numatyti tik reikšmingą tęstinę žalą patiriančiuose rajonuose, taip pat Plane išreikštinai numatyti galimybę populiacijai savarankiškai plisti į naujas teritorijas, jos iš anksto dirbtinai neapribojant Plane įrašytais bendrais skaičiais.
37.2 punkte numatomi optimalūs laisvųjų stumbrų skaičiai trijuose rajonuose, o 39.3 punkte šie dydžiai įvardijami kaip „didžiausi bandos dydžiai“, kuriuos viršijus stumbrai reguliuojami. Atkreipiame dėmesį, kad Varėnos rajone numatomas „didžiausias dydis“ – 50 stumbrų – yra mažesnis už kitų bandų, nors ir argumentuojama, kad Varėnos rajonas yra tinkamesnė vieta stumbrams, taip pat šis dydis neparemtas jokiais stebėjimais ar žalos duomenimis. Be to, IUCN gairėse „European Bison: Status Survey and Concervation action plan“ nurodoma, kad naujai įkurta populiacija turi turėti galimybę augti iki 75-100 individų, todėl išankstinis dirbtinis populiacijos apribojimas bei medžioklės planavimas nepasiekus tokių skaičių kertasi su populiacijos apsaugos gairėmis ir tikslais.
Plane numatyta reguliuoti stumbrų populiaciją remiantis duomenimis apie jos dydį, tačiau iki šiol nėra patvirtinta ir Plane nenumatyta sukurti ir patvirtinti stumbrų apskaitos metodikos. Populiacijos reguliavimas pagal jos dydį, neturint moksliškai pagrįstos apskaitos metodikos yra nepriimtinas. Šiuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atlieka tik stumbrų tęstinius stebėjimus, o ne metodiškai pagrįstą jų apskaitą. Raginame sukurti ir prie Plano pridėti moksliškai pagrįstą ir aiškiai apibrėžtą stumbrų apskaitos metodiką, pagal kurią stumbrai būtų suskaičiuojami per apribotą laiką, taip išvengiant tų pačių gyvūnų skaičiavimo kelis kartus. Raginame koreguoti Plano 34 punktą numatant metodika pagrįstą apskaitą bei Plano uždavinių lentelės 2.2. punktą, numatant skelbti ne tik stebėsenos rekomendacijas, bet ir šią apskaitos metodiką.
Planuojamų veiksmų viena iš esminių dalių tampa Plano 39.2 punktas, leidžiantis medžioti stumbrus, nepaisant net jų skaičiaus bandose. Tokie veiksmai Raudonosios knygos rūšiai stumbrui yra visiškai nepriimtini. Kriterijai, kuriais apibrėžiami sumedžiotini stumbrai – „tikėtini hibridai, sergantys, nusenę, agresyvūs, /…/ arti kelių besilaikantys“ yra nevienareikšmiai ir gali būti įvairiai interpretuojami. Raginame naikinti šį Plano punktą ir neleisti medžioti saugomos rūšies gyvūnų neatsižvelgiant į jų gausą pagal interpretacijoms pasiduodančius kriterijus. Pagal Buveinių direktyvą stumbrui apsauga galioja visais jo gyvenimo tarpsniais.
Plane tarp grėsmių populiacijai yra įvardijamos ir tokios aktualios grėsmės kaip „Žalingas chemikalų, naudojamų žemės ūkyje, poveikis“, „Žūtys keliuose“, „Izoliacija dėl ribotos migracijos“, tačiau Plano uždavinių ir priemonių lentelėje 4 nenumatomi konkretūs veiksmai su atsakingomis institucijoms ir terminais spręsti šias vidurio Lietuvoje liekančiai stumbrų populiacijai esančias grėsmes. Raginame papildyti Planą, numatant konkrečias priemones spręsti šias ir kitas svarbias grėsmes.
Suplanuota konkreti naujos laisvųjų stumbrų bandos įkūrimo vieta Dzūkijos nacionaliniame parke, nors iki šiol nėra atlikti numatomos teritorijos tinkamumo stumbrų populiacijai tyrimai. Marcinkonių girininkijos, kurioje manoma paleisti stumbrus, biotopas yra smarkiai nutolęs nuo stumbrui tinkamo biotopo aprašymo. IUCN gairėse nurodoma, kad (i) stumbrų apgyvendinimui turi būti parenkamos teritorijos, kuriose populiacijos skaičius galėtų pasiekti 75-100 individų per neilgą laiko tarpą, nes tik tokio dydžio populiacijos gali būti laikomos saugiomis, (ii) stumbrų atkeldinimui teritorija turi būti atidžiai parinkta, joje turi būti girdyklos, pievos ar įrengti ganymuisi laukeliai, turi būti įvertinta kitų teritorijoje gyvenančių kanopinių daroma įtaka bendrai mitybinei bazei. Raginame pagaliau atlikti buveinių tinkamumo stumbrams tyrimą ir parinkti vietą laikino laikymo aptvarui teritorijoje, kurioje paleisti stumbrai turėtų kuo maitintis.

Detalios pastabos pateikiamos lentelėje.

Stumbro apsaugos plano dalys	Pastabos
3. Didžioji nelaisvėje gyvenančių stumbrų dalis įkurdinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijoje esančiame „Pašilių stumbryne“ (laikino laikymo aptvare) /…/	Rašoma apie nuo seno esančius stacionarius aptvarus stumbryno stumbrams, todėl sąvoka „laikino laikymo aptvaras“ neatitinka teisybės.
4. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos aptvaro (laikino laikymo), kuriame taip pat laikomi stumbrai nelaisvėje,	Rašoma apie stacionarų aptvarą ir jame gyvenančius stumbrus, kurių niekur neplanuojama perkėlinėti. Taigi, tai yra stacionarus nuolatinis aptvaras, todėl sąvoka „laikino laikymo aptvaras“ neatitinka teisybės.
5. /…/ Žemės ūkio naudmenos Varėnos rajono savivaldybėje sudaro 31,13 proc., (ariama žemė – 17, 26 proc., pievos ir natūralios ganyklos – 3,84 proc., miškai sudaro 67,57 proc.).	Iš pateikiamų duomenų matyti, kad Varėnos rajone pievų, kuriose yra pagrindinė stumbrų mitybinė bazė šiltuoju metų laiku, procentas yra labai artimas esančiam vidurio Lietuvoje. Raginame įvertinti numatytos teritorijos tinkamumą stumbrams ir apsvarstyti daugiau pievų turinčių teritorijų galimybę arba būtinybę atlikti numatomos teritorijos pritaikymo stumbrams darbus.
21. /…/ Lietuvoje gyvenantys stumbrai laikomi nenatūralia populiacija /…/	Buveinių direktyvos taikymo rekomendacijose aiškiai įtvirtina, kad: When a species or habitat spreads on its own to a new area/territory or when a species has been re-introduced into its former natural range (in accordance with the rules in Article 22 of the Habitats Directive), this territory has to be considered part of the natural range /…/“ (Guidance document on the strict protection of animal species of Community interest under the Habitats Directive 92/43/EEC). Stumbrai yra kryptingai reintrodukuoti Lietuvoje į anksčiau jų gyventą teritoriją ir gyvena joje jau nuo 1973-čių metų, užima ją žmogaus veikiami ne daugiau nei kitos kanopinių žvėrių rūšys, todėl yra savarankiškai išsilaikanti populiacija, o ne atsitiktiniai pavieniai rūšies individai ar priklausomi nuo priežiūros priemonių pusiau laisvi stumbrai. Taigi, vadovaujantis pačios Buveinių direktyvos reguliavimu, Lietuvoje reintrodukuotų stumbrų šiuo metu gyvenama teritorija turi būti laikoma jų natūralaus paplitimo arealu, o patys stumbrai – natūralia populiacija. Todėl raginame ne toliau remtis pasenusiu ir nekorektišku populiacijos statuso traktavimu, o pataisyti jį taip, kad jis atitiktų šiandieninę realią situaciją ir Buveinių direktyvą.
27. Apibrėžiant stumbro rūšies palankios apsaugos būklę atsižvelgtina į tarptautinę patirtį. 2004 m. IUCN gairėse „Europinis stumbras: Būklės tyrimas ir apsaugos veiksmų planas“ nurodoma, kad palanki stumbrų apsaugos būklė yra tada, kai šaliespopuliaciją sudaro ne mažiau nei 100 laisvėje gyvenančių individų.	IUCN gairėse „European Bison: Status Survey and Concervation action plan“ 100-tu individų apibrėžiama ne šalies, o saugi izoliuota populiacija: „Isolated populations should be at least 100 to reduce the effect of demographic and environmental stochasticity.“ (28 p.), „Establishing sufficiently large population or network of metapopulations is necessary for minimising the effects of stochastic gene loss in small isolated populations. The reproducing size (75-100 individuals) of these populations should exceed at least 50 effective individuals /…/“ (34 p.).
28. Pagal Baltarusijos Respublikos mokslininkų atliktus tyrimus trumpalaike stumbrų populiacija šalyje laikoma, kai stumbrų populiaciją sudaro ne mažiau nei 50 jauniklius vedančių patelių, o iš viso yra apie 150 individų. Ilgalaike stumbrų populiacija šalyje laikoma, kai populiaciją sudaro ne mažiau nei 500 jauniklius vedančių patelių, o visas populiacijos skaičius turėtų siekti 1500 gyvūnų. Remiantis turimais duomenis apie Lietuvos stumbrų laisvąją bandą ir kaimyninės valstybės tyrimų patirtį, Lietuvos stumbrų populiacija turi būti laikoma trumpalaike populiacija.	Cituojamuose tyrimuose kalbama apie populiacijų dydį Baltarusijoje ir jų vertinimą Baltarusijos kontekste. Baltarusijos teritorijos dydis reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos dydžio, taip pat reikšmingai skiriasi ir stumbrų skaičiai, todėl tiesiog perimti Baltarusijos apibrėžčių Lietuvai negalima. Taip pat neaišku, ar sąvoka „trumpalaikė“ apskritai pavartota baltarusių dokumente, ar jame kalbama apie 500 skaičių, kaip užtikrinantį ilgalaikį populiacijos išlikimą jų šalyje. Skaičius 500 yra įvardijamas ir IUCN gairėse: „Theoretical population models that guarantee steady long-term development indicate that only effective population of approximately 500 unrelated and intensively reproducing animals can fulfil these conditions“ (34 p.). Tačiau tai nereiškia, kad mažesnės populiacijos būtų vadinamos „laikinomis“ ar nevertingomis. Siūlome naikinti šį punktą arba pasitikslinti, ar neprikuriama šaltinyje nevartojamų ir nelogiškų sąvokų, bei paaiškinti, kaip turi būti suprantama „trumpalaikės populiacijos“ sąvoka ir kokios iš to seka išvados ir pasekmės Lietuvos stumbrų populiacijos apsaugai.
29. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje laisvėje gyvenančių stumbrų populiacija, kurią sudarė 182 individai, buvo susiskirsčiusi į šešias bandas, /…/ Bandose kasmet atsivedama apie 40 individų jauniklių.	Lietuvoje nėra sukurtos ir patvirtintos stumbrų apskaitos metodikos. Vykdomi stebėjimai neduoda patikimų skaičių, todėl jų duomenys neturėtų būti pateikiami kaip tikslūs ir objektyvūs. Nurodomas kasmetinis jauniklių skaičius nepatikimas.Šiuo metu stumbrų stebėjimas vykdomas pasirinktuose taškuose registruojant stumbrų skaičių mėnesį ar du ir susumuojant rezultatą. Toks stebėjimas remiasi prielaida, kad stumbrų bandos yra stabilios ir laikosi vienoje vietoje, tačiau ši prielaida yra klaidinga, dėl to ir duomenys nepatikimi. Prielaidos klaidingumą liudija paties VSTT darbuotojo R. Papšio 2018 m. kovo mėn stebėjimų ataskaita, kurioje teigiama: „Atrodytų, jog pastoviai viešai matoma stumbrų banda turėtų būti tos pačios sudėties, tačiau akivaizdu, kad ta sudėtis nuolatos keičiasi. 14-16 stumbrų bandos „branduolį“ sudaro 9 stumbrai, kurie pastoviai būna toje pačioje teritorijoje, o 5-7 migruojantys stumbrai prisijungia. Visa tai patvirtina atvejis, kaip prie stebimos 14 stumbrų bandos prisijungia 3 pusmetiniai stumbriukai su savo motinomis ir 1 šešerių metų patinas. Akivaizdu jog 5 stumbrai iki tol buvę bandoje turėjo atsiskirti.“ Taigi, stumbrai migruoja tarp bandų ir tie patys individai stebimi skirtingose bandose, todėl sumuojant didžiausius pastebėtus per mėnesį bandos skaičius individų skaičius gali būti smarkiai padidinamas.
2 lentelė. Grėsmių stumbrui apibendrinimas. Dalis „Izoliacija dėl ribotos migracijos“„Lietuvos stumbrų populiacija, gyvenanti laisvėje, neturi galimybių susijungti su kitų šalių populiacijomis.“	Aplinkos ministerijos užsakytas stumbrų genų tyrimas parodė, kad į populiaciją yra atėjęs stumbras iš šalies, taigi, teiginys, kad susijungimo galimybių nėra neatitinka tikrovės.
34. Laisvėje gyvenančių stumbrų apskaitą kasmet iki 2017 m. vykdė VĮ Panevėžio miškų urėdija ir medžioklės plotų naudotojai, informaciją pateikdami laikydamiesi nustatytos medžiojamųjų gyvūnų išteklių apskaitos tvarkos. Apskaita vykdoma vizualiniu būdu vertinant pastebėtą per rudens–žiemos laikotarpį gyvūnų skaičių. Atsižvelgiant į tai, jog didelė stumbrų dalis gyvena bandomis ir yra sėslūs, toks metodas yra pakankamai patikimas ir tikslus.	Nurodytas metodas negali būti laikomas patikima apskaita, ypač kai apskaitos duomenimis bus grindžiama medžioklė. Kaip jau nurodyta komentuojant 29 punktą, stumbrų bandos nėra stabilios ir nesilaiko vienoje vietoje, todėl yra būtina metodika, numatanti trumpu laiku atliekamą visų bandų individų apskaitą.
37.4.4. kituose (valstybiniuose ir privačiuose) aptvaruose, kurie užtikrina gyvūnų gerovės sąlygas, saugant genetinę įvairovę būtų laikoma apie 10–15 stumbrų	Genetinė įvairovė saugoma tik tada, kai stumbrai dalyvauja reprodukcijoje. Pavieniai aptvaruose laikomi stumbrai nebus dauginami, tad motyvas saugoti genetinę įvairovę juos laikant aptvaruose nepagrįstas. Tarptautiniams mainams pakanka vieno Pašilių stumbryno.
4 lentelė. Stumbro apsaugos plano uždaviniai ir priemonės.2.3. įkurdinti dalį stumbrų į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos „Žvėrinčių“ aptvarą /…/ 2.6.3. sugauti ir perkelti stumbrus į kitas vietas adaptacijai ar į nuolatinio laikymo aptvarus.	Buveinių direktyvos 12 straipsnio 2 punktas draudžia „laikyti /…/ gamtoje sugautus šių (saugomų) rūšių egzempliorius /…/“. Nors užtikrinus gerą populiacijos būklę galimos išimtys, laisvųjų stumbrų kėlimas į zoologijos sodo aptvarus yra nepriimtinas ir nepagrindžiamas jokia būtinybe.

GAA “Baltijos vilkas”

The post GAA “Baltijos vilkas” pastabos Stumbro apsaugos planui appeared first on Baltijos vilkas.

Nauja retorika apie stumbrus, bet tas pats tikslas

Gintare — Wed, 18 Apr 2018 20:18:58 +0000

Paskutiniu metu galima pastebėti, kad keičiasi valstybinių institucijų atstovų retorika apie stumbrus. Kelis metus menkinusi stumbrus, kad jie esą yra tik problema, galbūt visai ne stumbrai, o kažkokie mišrūnai, jiems ne vieta laisvėje, dabar imtasi kitos taktikos – stumbrai dabar jau vertingi, bet Vidurio Lietuva jiems pavojinga vieta, esą reikia stumbrus iš ten gelbėti. Abiejų taktikų tikslas tas pats – pateisinti siekius išdanginti stumbrus iš Vidurio Lietuvos, įkišti į aptvarus arba pasiųsti per sieną į Baltarusiją. Vidurio Lietuvoje „jiems ne vieta“ yra tiek senesnės, tiek dabartinės retorikos esminė mintis.

Lietuvoje stumbrų skaičius pastaraisiais metais išaugo, ir tai puiki naujiena populiacijai. Aplinkos ministerijos užsakytas tyrimas atskleidė, kad populiacijos skaičiaus augimas paaiškinamas tuo, kad į mūsų stumbrų bandą atkeliavo stumbras iš šalies, su naujais genais. Taigi, atrodo, stumbrų populiacijos reikalai Vidurio Lietuvoje gerėja, populiacija nėra izoliuota, nors ir retas, bet susiekimas su kaimyninių šalių populiacijomis vyksta. Bet tai nesiderina su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių tarnybų pozicija, kad stumbrams ne vieta Vidurio Lietuvoje. Todėl vis tiek akcentai permetami į labai prastą stumbrų populiacijos būklę, o išsigelbėjimu laikomas stumbrų iškeldinimas.

Vidurio Lietuvoje stumbrai ganosi ūkininkų laukuose. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialisto Ryto Papšio, stumbrai neišgyventų be ūkininkų pagalbos, atseit, jiems nepakanka maisto. Bet gi tie ūkininkai ir valstybės politika ir atėmė iš stumbrų pievas! Ir ne tik iš stumbrų, bet ir iš kitų gyvūnų. Užsėjus rapsais laukus iki pat miškelių pakraščių, visi žvėrys persiorientavo maitintis pasėliuose. Ir stumbrai, ir visa biologinė įvairovė kenčia nuo didžiulio pesticidų ir kitokios chemijos naudojimo dirbamuose laukuose. Šių metų pradžioje viena stumbrė nudvėsė nuo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis. Jeigu krito tokio dydžio gyvūnas, kokia situacija su vabzdžiais, paukščiais, ropliais? Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuomone, stumbrams teritorija pavojinga, vadinasi juos reikia iškeldinti. O kaip su kitais gyviais? Ar tikrai tokioje situacijoje svarbiausias uždavinys turėtų būti iškeldinti vieną rūšį, o ne ieškoti būdų suvaldyti pavojingąsias žmonių sukurtas sąlygas?

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Nauja retorika apie stumbrus, bet tas pats tikslas appeared first on Baltijos vilkas.

Įspūdžiai iš renginio apie stumbrus

Gintare — Fri, 06 Apr 2018 10:50:07 +0000

Nacionaliniame lankytojų centre kovo 17-tą susitiko smalsuoliai, gamtos fotografas Marius Čepulis, stumbrų specialistas Rytas Papšys ir GAA „Baltijos vilkas“ nariai ir įdomiai bei smagiai praleido popietę. Marius rodė savo nuostabias nuotraukas ir pasakojo, kokius nuotykius patyrė ir kiek įdomaus apie stumbrus sužinojo juos fotografuodamas, Rytas Papšys papasakojo apie savo darbą su stumbrais, GAA „Baltijos vilkas“ nariai pakvietė pėdsekystei, žaidimams, piešimams ir viktorinai „Stumbras ar bizonas“.

Į renginį susirinko pilna salė norinčių pasiklausyti apie stumbrus ir tai yra didžiausias renginio pasiekimas – suburti ir sudominti žmones, kad galėtume ir norėtume gamta didžiuotis, tausoti ir semtis iš jos kuo daugiau ir kuo geresnių įspūdžių. Stumbrai Lietuvoje šiandien susiduria su iššūkiais: priešiškais ūkininkais, chemikalais laukuose, pavojais keliuose ir geležinkeliuose, planais juos iškeldinti iš jų gyvenamos teritorijos… Ir bekalbant apie tai ima atrodyti, kad jie mums kelia tik rūpesčius, yra tik problema, kurią reikia kažkaip spręsti, kad mums, būtent mums – žmonėms, būtų patogiau, mažiau išlaidų, mažiau apribojimų. Todėl mes stengiamės parodyti ir pasakyti visai kitus dalykus apie stumbrus – jie yra mūsų gamtos pasididžiavimas, mūsų šalis yra turtinga turėdama stumbrus, jie įdomūs, gražūs ir jų istorija yra unikali. Jie mums yra reikalingi. Kylantiems nepatogumams ir konfliktams reikia ieškoti sprendimų, bet ne sumenkinant stumbrus, o rūpinantis jais.

GAA „Baltijos vilkas“ šiam renginiui pagamino natūralaus dydžio stumbro maketą, kurį galėsime pasistatyti ir būsimuose renginiuose. Gavome leidimą iš Olandijos organizacijos ARK Nature ir išvertėme jų kurtą piešinį apie stumbrą kaip kertinę ekosistemų rūšį, išspausdinome skrajutę. Parengėme ir išspausdinome vaikams atvirukų su kanopiniais Lietuvos žvėrimis ir jų pėdsakais, bei lipdukų su stumbrais. Esame dėkingi gamtos fotografams Romualdui Barauskui, Mariui Čepuliui, Renatui Jakaičiui, Viliui Paškevičiui, kurių nuotraukas panaudojome gamindami dalomąją medžiagą šiam ir būsimiems renginiams. Visi stumbrai nuotraukose – nufotografuoti Lietuvoje, laisvėje.

Ačiū Nacionaliniam lankytojų centrui, subūrusiam mus į šį renginį.

Stumbro maketo gamybai ir dalomosios medžiagos spausdinimui panaudojome 2 % paramą. GAA „Baltijos vilkas“ bent kol kas nevykdo jokių projektų. Mūsų nuveikiami darbai yra įkvėpti jūsų paramos.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Įspūdžiai iš renginio apie stumbrus appeared first on Baltijos vilkas.

Kovo 17 d. – renginys apie stumbrus

Gintare — Tue, 13 Mar 2018 21:17:06 +0000

Kovo 17 d. GAA „Baltijos vilkas“ kviečia į renginį apie stumbrus, rengiamą kartu su Nacionaliniu lankytojų centru ir gamtos fotografu Marium Čepuliu. Renginyje laukia pasakojimai apie Lietuvos stumbrus, pėdsekystė, viktorina „Stumbras ar bizonas“ ir žaidimai vaikams. Pradžia – 13 val. Vieta – Nacionaliniame lankytojų centre, Antakalnio g. 25, Vilniuje.

Lietuvoje ganosi mitais apgaubtas didžiausias Europos gyvūnas, praeitą šimtmetį išgelbėtas nuo išnykimo. Norime jums parodyti, koks stumbras svarbus gamtai ir įdomus, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria šis istorinis LDK žvėris, ir kokia atsakomybė tenka mums, kai su juo reikia išsitekti derlingiausiosiose Lietuvos žemėse. Šiandien turime daug klausimų, kaip toliau norime elgtis su stumbrais, į juos atsakymų reikia ieškoti visiems kartu, o pradėti nuo pažinties.

GAA „Baltijos vilkas“ šiam renginiui baigia gaminti natūralaus dydžio stumbro maketą, kad pajustume šio žvėries grožį ir didybę. Mes gavome leidimą iš Olandijos organizacijos ARK Nature ir išvertėme jų kurtą piešinį apie stumbrą kaip kertinę ekosistemų rūšį, norime juo su jumis pasidalinti. Parengėme ir išspausdinome vaikams atvirukų su kanopiniais Lietuvos žvėrimis ir jų pėdsakais, bei lipdukų su stumbrais. Esame dėkingi gamtos fotografams Romualdui Barauskui, Mariui Čepuliui, Renatui Jakaičiui, Viliui Paškevičiui, kurių nuotraukas panaudojome gamindami dalomąją medžiagą šiam ir būsimiems renginiams. Visi stumbrai nuotraukose – nufotografuoti Lietuvoje, laisvėje.

Taigi, laukiam Jūsų su šeimomis kovo 17-tą. Renginys nemokamas.

GAA „Baltijos vilkas“

The post Kovo 17 d. – renginys apie stumbrus appeared first on Baltijos vilkas.

Ką apie stumbrus meluoja Aplinkos ministerija?

Gintare — Thu, 06 Apr 2017 07:33:37 +0000

Aplinkos ministerija jau kelis metus žada didelius pokyčius stumbrams, tačiau tie pažadai nuolat keliasi į ateitį, o laisvieji stumbrai kol kas sulaukė tik gainiojimo ir kelių kulkų. Iš pradžių skelbti planai sugaudyti visus stumbrus pasirodė neįgyvendinami, tačiau iki šiol Aplinkos ministerijos atstovai tebekartoja, kokie stumbrai nesugyvenami ir kaip jie ne vietoje. Atrodo, kad visų pirma reikėtų didelių pokyčių požiūryje į šiuos gyvūnus, o taip pat mažiau dezinformacijos ir nutylėjimų.

Kaip stumbrai atsidūrė laisvėje

Viena iš atkakliai Aplinkos ministerijos atstovų skelbiamų žinių – stumbrai laisvėje atsidūrė netyčia. Yra dvi ministerijos skelbiamos versijos. Viena – 1981 m. stumbrai išlaužė aptvarus ir paspruko. Antra – 1981 m. stumbrai buvo paleisti į laisvę, kol vyko aptvarų rekonstrukcija, tačiau vėliau nepavyko jų visų sugaudyti ir vėl uždaryti. Abi versijos nutyli stumbrų reintrodukcijos Lietuvoje pradžią. Ir anų laikų straipsniai, ir visa mokslinė literatūra pasakoja, kad Pašilių stumbrynas 1969 metais buvo įsteigtas siekiant atkurti Lietuvoje laisvųjų stumbrų populiaciją. Todėl visi stumbryno gyvavimo pradžioje aptvare gimę ir paaugę stumbrai buvo paleidžiami į laisvę jau nuo 1973 metų. Tai buvo kryptinga ir suplanuota reintrodukcijos programa, džiugiai aprašyta to laikotarpio spaudoje. Tiesa, vėliau susidurta su sunkumais, kai stumbrai ėmė sirgti dėl netinkamų laikymo sąlygų stumbryne, o bandymas juos paleisti į laisvę Širvintų apylinkėse baigėsi nesėkme. Tačiau teiginiai, kad Lietuvoje nebuvo vykdoma stumbrų reintrodukcijos programa, visiškai prasilenkia su tikrove.

Gal tai ne stumbrai, o bizonai?

Dar įdomesnę versiją Aplinkos ministerija išdėstė Europos Komisijai. GAA „Baltijos vilkas“ yra pateikusi skundą Europos Komisijai dėl Lietuvos politikos stumbrų atžvilgiu. Į tai Aplinkos ministerijos atstovai Europos Komisijai paaiškino, kad į Lietuvą atvežti stumbrai yra kilę iš nežinomos hibridų bandos, kurioje stumbrai ir bizonai buvo laikomi kartu. Esą niekas nežino, ar tai yra stumbrai. Ši informacija prieštarauja net pačios Aplinkos ministerijos patvirtintam Stumbro apsaugos planui, kur įrašyta, kad 1969-1972 m. 10 belovežinės kilmės stumbrų į Pašilių stumbryno aptvarus buvo atvežta iš Rusijos centrinio stumbryno. Belovežinės kilmės stumbrais vadinami grynarūšiai žemumų porūšio stumbrai. Tokia pati informacija pateikiama visoje mokslinėje literatūroje ir niekam nėra paslaptis. Be to, kaip itin saugoma gyvūnų rūšis stumbrai turi Tarptautinę kilmės knygą, kurioje registruojami kiekvieno stumbro kilmės duomenys nuo pat rūšies atkūrimo darbų pradžios, jei tik šalys tokius duomenis pateikia. Šioje knygoje įrašyta, iš kur stumbrai buvo atvežti į Lietuvą, kiekvieno jų tėvai bei priklausymas grynarūšiams žemumų porūšio stumbrams.

Ko stumbrui reikia – miško ar pievos?

Aplinkos ministerijos atstovo Laimučio Budrio teigimu, kiekvienas gamtininkas pasakys, kad stumbras – miško gyvūnas. Bet ir tai netiesa. Prieš rūšies išnaikinimą laisvėje per Pirmąjį pasaulinį karą paskutiniai stumbrai slėpėsi Belovežo girioje, tačiau toks jų elgesys buvo nulemtas ilgamečio persekiojimo. Paskutiniai gyvūnai galėjo išlikti tik gūdžiausioje miško tankmėje. Tačiau atkuriant stumbrų populiacijas buvo įsitikinta, kad pieva jiems reikalinga maitintis, o miškas slėptis. Kaip stambiam žolėdžiui stumbrui reikalingi atviri plotai ganytis. Tai turi būti vertinama parenkant teritorijas, kuriose norima paleisti stumbrus į laisvę. Į tai buvo atsižvelgta ir parenkant Vidurio Lietuvą su jos derlingomis pievomis ir lapuočių miškais stumbrų reintrodukcijai 1969 metais. Tačiau dabar Aplinkos ministerija nutarė, kad stumbrams tinkamiausi sausi Dzūkijos pušynai. Ar stumbrams įmanoma tuose miškuose išgyventi, Aplinkos ministerija nesidomi.

Neigdama, kad stumbrai buvo sąmoningai grąžinti į mūsų krašto gamtą, Aplinkos ministerija kratosi atsakomybės saugoti stumbrų populiaciją Vidurio Lietuvoje. Skleisdama dezinformaciją, ministerija nuvertina mūsų šalyje esančius gyvūnus kaip neaiškius hibridus, kurių nereikia saugoti pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau tuo pačiu metu ji prašo Europos Sąjungos paramos aptvarų statymo projektams, vadindama tai stumbrų apsauga. Iš tiesų, stumbrų populiacija reikėtų rūpintis ir ieškoti būdų mažinti konfliktą su ūkininkais. Dalies gyvūnų perkėlimas į naujas rūpestingai parinktas teritorijas gali būti vienas iš sprendimų. Jeigu tai būtų daroma atsakingai, su žinia, kad stumbrų vieta yra laisvėje, ir siekiant nebūtinai pačių didžiausių, bet stumbrams geriausių pokyčių.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Ką apie stumbrus meluoja Aplinkos ministerija? appeared first on Baltijos vilkas.