Akivaizdu, kad tokia stambiųjų plėšrūnų apskaitos metodika turi rimtų privalumų prieš šiuo metu vienintelę alternatyvą – miškininkų apskaitą. Dabartinės apskaitos problemos yra visiems žinomos: per du pusdienius neįmanoma aptikti visų pėdsakų, apskaitos sėkmė labai priklauso nuo oro sąlygų, o gaunamas rezultatas yra minimalus individų skaičius, kuris kelia daugybę aistrų metodikos nesuprantantiems. Lietuviškos žiemos darosi vis mažiau prognozuojamos, – vieną dieną pusto, kitą dieną žolė žaliuoja, – todėl senuoju būdu apskaityti plėšrūnus darysis vis sudėtingiau. Dėl sniego trūkumo praėjusiais metais vilkų apskaita išvis neįvyko, o šiais metais ir vėl vyko ne pačiomis idealiausiomis sąlygomis.

Todėl naujojo projekto idėja yra laiku. Žinoma, iš pradžių organizatoriai turės kurį laiką šlifuoti metodiką, bandyti sudominti kuo didesnę visuomenės dalį, parodyti, kad idėja veikia. Tačiau sėkmės atveju galbūt pavyktų įvertinti ne tik paplitimą ir gausą, bet ir šeimų (vilkams) ar patelių su jaunikliais (lūšims) skaičių, plėšrūnų užimamas teritorijas, populiacijų pokyčių dinamiką.

Sėkmės faktoriai

Nėra abejonių, kad pati idėja tikrai gera, tačiau nuo idėjos iki rezultato ne toks ir trumpas kelias. Taigi, ko reikia, kad projektas būtų sėkmingas? Visų pirma – o ką gi reikėtų laikyti sėkme. Manau, kad visi sutiks, jog projektas bus vertas dėmesio, jei jo metu pavys gauti tikslesnius, patikimesnius arba visiškai naujus rezultatus, nei kad miškininkų apskaitoje. T.y. įvertinti tą patį (gausą ir paplitimą), tik tiksliau ar patikimiau, arba įvertinti kažką visiškai naujo, pvz. vilkų šeimų skaičių. Tačiau nemanau, kad projektą bus galima laikyti sėkmingu, jei jis tik kosmetiškai papudruos dabartinę medžiotojų atliekamą vilkų apskaitą, kuri iš esmės tėra medžiotojų nuomonių apklausa.

Pirma būtina projekto sėkmės sąlyga – masiškumas. Reikia daug ir įvairių duomenų apie tuos pačius gyvūnus, surinktų skirtingu metu ir, idealiu atveju, skirtingų žmonių. Viso labo trys vienos vilkų šeimos stebėjimai nebus kažkas geresnio, nei dabar surenkama miškininkų apskaitoje. Daug tų pačių gyvūnų skirtingo tipo stebėjimų leidžia ne tik patvirtinti buvimo faktą, bet ir tiksliau įvertinti jų skaičių (kuris metų bėgyje kinta), užimamą teritoriją ir panašiai. Kai stebėjimų yra mažai, iškyla ta pati problema kaip ir miškininkų apskaitoje – kaip atskirti, kur yra tie patys individai, judantys savo milžiniškoje teritorijoje, o kur yra visai kiti individai, kuriuos reikia skaičiuoti atskirai.

Antra sąlyga – duomenų patikimumas. Faktus gali rinkti ir siųsti bet kas, todėl nėra būdo žinoti savanorio kvalifikacijos šioje ganėtinai specifinėje srityje. Kaip ir suinteresuotumo, nes vieniems gali norėtis pridauginti nemėgstamų, kitiems – primažinti mylimų žvėrių. Patys duomenys savo prigimtimi savaime yra skirtingo patikimumo lygio. Vienas dalykas yra nuotrauka (gyvūno ar jo pėdsakų), oficialiai užregistruotas gyvulių papjovimo faktas arba sumedžiotas vilkas ir visai kitas – anketos įrašas, kad kažkas kažkur girdėjo staugimą ar matė devynis vilkus. Suprantama, kad tokie duomenys turi būti traktuojami iš esmės skirtingai.

O kaip užtikrinti pakankamą patikimumą, kad nebūtų analizuojami anekdotai vietoje tikrų faktų? Įprastas sprendimas – kontrolė. Yra įvairių būdų tai padaryti, o ir patys apskaitos rengėjai rengiasi daryti papildomus tyrimus nustatytuose taškuose. Yra ir kitų sprendimų. Pvz. per kelis pirmus metus atsijoti patikimus ir nepatikimus duomenų teikėjus. Arba taikyti taisyklę, kad stebėjimas turi būti patvirtintas kelių nesusijusių asmenų (trys vieno medžiotojo būrelio medžiotojai nesiskaito). Viena akivaizdu, kad iškeltų rankų principas – „aš nieko nežinau, neturiu pagrindo abejoti duomenų patikimumu, ir šiaip tik atlieku matematines operacijas su kažkieno kito duomenimis“ – nubrauktų bet kokias pretenzijas į rezultato patikimumą.

Trečia sėkmės sąlyga – korektiškas tinkamų analizės ir duomenų apdorojimo metodų naudojimas. Kaip miškininkų apskaitoje vilkai nustatomi ne sumuojant aptiktus pėdsakus, taip ir šiuo atveju ne kiekvienas stebėjimas virsta unikaliu gyvūnu. Patikimesnės išvados gali būti daromos tik iš ilgalaikių stebėjimų, o ne dviejų–trijų savaičių duomenų. Bet nemanau, kad turiu mokyti mokytus, todėl daugiau nebesiplėtosiu.

Ketvirta sėkmės sąlyga – skaidrumas. Jei tai yra visuomeninis projektas, o ne privatus užsakymas ar uždaras tyrimas, tai visuomenė tikėsis sužinoti, kas ir kaip daroma su surinktais duomenimis ir kodėl gauti tokie, o ne kitokie rezultatai. Jeigu projektas įsibėgės ir ims rimčiau pretenduoti pakeisti miškininkų apskaitą bei daryti įtaką gyvūnijos apsaugos sprendimams (taip, ir medžioklei), tai kartelė pakils dar aukščiau. Tokiu atveju klausimai apie patikimumą, mokslinį metodą ir kitus aspektus tikrai iškils visu rimtumu. Aš žinau mažiausiai vieną organizaciją, kuri tuo tikrai domėsis.

Žiupsnelis kritikos

Projektas dar tik prasideda ir padorumas reikalauja nepulti kritikuoti, kol jis neįsibėgėjo. Tiesą pasakius, kol kas nėra ką ir kritikuoti, kol nepristatyti pirmieji rezultatai. Vienintelis rimčiau užkliuvęs dalykas – faktų rinkimo anketa. Dabartinė anketoje įdėta lentelė (tai juk net ne lentelė, o sąrašas su rėmeliu) skirta tik vienam stebėjimui, kurį perkeliant į Excel dar reikės ir papildomos „pavertimo“ operacijos. Jeigu pasivaikščiojimo miške metu aptiksiu tris skirtingas plėšrūnų buvimo žymes, tai turėsiu siųsti tris anketas arba išgalvoti įvairiausius būdus, kaip viską sutalpinti į tą lentelę. Šitoks saviveiklinio duomenų talpinimo į neįprastą lentelę triukas jau išbandytas su buvusia miškininkų anketa. Atrodė, kad pamokos išmoktos, todėl nuoširdžiai nustebau vėl pamatęs kažką panašaus. Iš kitos pusės, apskaitos rengėjai žada internetinį registravimą, jei bus daug stebėjimų – tai greičiausiai išspręstų problemą.

Ar tikrai suskaičiuos?

Esu atsargus optimistas. Panašaus projekto tikrai reikia, ir jau seniai. O pasistengus ir viską padarius korektiškai galima gauti labai įdomius ir naudingus rezultatus. Iš kitos pusės, yra keletas pakankamai rimtų sąlygų, nuo kurių priklausys projekto sėkmė, ir tikrai nežinau, kiek jomis bus rūpinamasi. Taip pat neslėpsiu, kad nesu didžiausias apskaitą rengiančių LMŽD ar GTC mokslininkų gerbėjas. Tačiau lai šneka ne simpatijos, bet duomenys, metodai ir rezultatai.

Šiandien tikiuosi ir linkiu, kad projektas būtų sėkmingas. Nes bent jau aš asmeniškai noriu sužinoti tikrąją plėšrūnų populiacijų būklę. Ir noriu, kad diskusijų objektas būtų nebe visiems pabodęs individų skaičius, bet plėšrūnų apsaugos ir konfliktų su žmogumi problemų sprendimas. O kai bus pristatyti pirmieji šios apskaitos rezultatai bus galima rimčiau vertinti, ar pavyko.

O ar aš pats dalyvausiu šiame projekte ir siųsiu duomenis? Tikėtina, kad taip. Juk plėšrūnų apskaita yra pernelyg svarbus klausimas, kad jį būtų galima palikti vieniems medžiotojams.

Vaidas Balys
GAA „Baltijos vilkas“

The post Plėšrūnai bus skaičiuojami ir kitu būdu appeared first on Baltijos vilkas.

Urėdijos leidžia dalyvauti fiziškai tam pasiruošusiems savanoriams, galintiems kartu su miškininkais pakeliauti girių takais, išgirsti, kur gyvena vilkai ir lūšys, savo akimis pamatyti jų paliktus pėdsakus, sužinoti, kaip šie žvėrys yra suskaičiuojami.
Nepraleiskite progos pasisemti žinių iš miško pasaulį puikiai išmanančių vedlių.

Dėmesio – kelios urėdijos į apskaitas kviečia registruotis iki rytojaus – sausio 30 d., todėl nedelskite – išsirinkite girininkiją, į kurią norite nuvykti, ir, paskambinę apačioje nurodytais telefonais, sutarkite dėl dalyvavimo apskaitoje. Kad būtų lengviau pasirinkti tą, kurioje labiausiai tikėtina pamatyti vilko ar lūšies pėdsakų, pažiūrėkite, kur buvo rasti per ankstesnes apskaitas – www.vilkai.lt/apskaitos/apskaita-2015.
Taip pat būtinai pasiskaitykite metodiką.

Jūsų patogumui, pateikiame iš urėdijų puslapių surinktą informaciją:

Sėkmės ieškant vilko ir lūšies!
GAA „Baltijos vilkas“

The post Dėl vilkų ir lūšių apskaitos registracijos appeared first on Baltijos vilkas.

Kada?

Apskaita vyks vasario 3 ir 6 dienomis darbo metu nuo ankstyvo ryto.

Kadangi mūsų žiemos permainingos ir neprognozuojamos, datos gali keistis, jei oro sąlygos bus netinkamos. Jeigu taip nutiks, pranešime savo svetainėje www.vilkai.lt, tad sekite naujienas.

Kodėl?

Nedaug kam miškuose pavyksta susitikti paslaptinguosius ir gudriuosius mūsų plėšrūnus – vilką ir lūšį. Kvietimas prisijungti prie apskaitos, vykdomos ieškant jų sniege paliktų pėdsakų, – puiki galimybė pamatyti ir sužinoti, kur ir kaip jie gyvena, pabendrauti su mišką pažįstančiu miškininku, daugiau pasidomėti vilkų ir lūšių gausos, paplitimo ir apsaugos klausimais.

Kaip ir ankstesniais metais, jūs kviečiami dalyvauti kaip savanoriai. Jei galėsite, padėsite miškininkui vykdyti apskaitą (pildyti anketą, fotografuoti ir pan.) arba pabūsite jo palydovu ir mokiniu lankantis vilkų ir lūšių valdose. Iki šiol savanoriai apskaitose bandė įvairius būdus surinkti tikslesnius ir kokybiškesnius duomenis. Dabar šie išbandyti ir ištobulinti sprendimai (paprastesnė pėdsakų anketa, žemėlapių pildymas, fotografavimas ir kita) naudojami ir miškininkų, todėl tikimės tikslesnių ir patikimesnių apskaitų duomenų.
Ačiū jums už šį pasiekimą!

Kaip sudalyvauti?

1. Miške gali tekti įveikti 10–12 km maršrutą pėsčiomis, todėl pirma kritiškai įvertinkite savo fizinį pasirengimą ir aprangą. Kadangi pasivaikščiojimas gali užtrukti, taip pat neužmirškite pasirūpinti sumuštiniais apskaitos dienai.

2. Apsilankykite puslapyje http://www.vilkai.lt/apskaitos/apskaita-2015. Atkreipkite dėmesį į pėdsakų pažinimo vadovą, kurį galite išsispausdinti ir vežtis su savimi į mišką.

3. Šiais metais savanorius kviečia pačios miškų urėdijos. Todėl bent vieną darbo dieną prieš apskaitą susisiekite su jūsų pasirinkta urėdija ir suderinkite, kurią šios urėdijos girininkiją galėsite aplankyti. Sužinokite girininko kontaktus, sutarkite kur, kaip ir kada turėsite atvykti. Rekomenduojame pabandyti susiorganizuoti vienu automobiliu atvykti keliese į dvi ar tris gretimas tos pačios urėdijos girininkijas.

4. Būkite mandagūs: nevėluokite, iš anksto informuokite girininką apie pasikeitimus savo planuose. Apskaitos metu padėkite, o ne trukdykite, bendradarbiaukite, o ne kontroliuokite.

5. Šįkart GAA „Baltijos vilkas“ nerenka papildomų duomenų iš apskaitos. Tačiau jei norėsite pasidalinti savo įspūdžiais, būtinai parašykite mums el. paštu *protected email*.

Linkime šviežio sniego, daug pėdsakų ir puikių įspūdžių!

Jeigu iškiltų nesklandumų tariantis su urėdijomis, skambinkite Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjui Stanislovui Žebrauskui (8-682-45013).

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Kviečiame dalyvauti 2015 m. vilkų ir lūšių apskaitoje appeared first on Baltijos vilkas.

Lūšių monitoringo tyrimai šiose vietovėse vykdomi nuo 2007-ųjų, kas 3 metus. Apskaitos atliekamos  žiemą, esant šviežiai sniego dangai. Tyrėjai apeina pastovius kvadrato formos uždarus (ne mažesnius kaip 3×3 km) maršrutus ir fiksuoja  juose lūšių pėdsakus.

Žaliosios girioje yra 3 apskaitų maršrutai, kurių bendras ilgis apie 45 km, o apskaitų plotas – 2972 ha (8,7 proc. visos BAST teritorijos). Tyrimai maršrutuose vykdomi 2 kartus per žiemą. Kadangi tiriamas ne visas girios plotas, aptinkame tik dalies visame masyve klajojančių žvėrių pėdsakus. Monitoringo duomenis vėliau analizuoja Lietuvos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto specialistai. Yra nustatomas  santykinis lūšių gausumas bei individų skaičius. 2007 m. Žaliosios girioje gyveno  ne mažiau  3, o 2010 m. – 7 lūšys. Beje, šių žvėrių gausumo padidėjimas 2010 m. buvo užfiksuotas beveik visose šalies monitoringo vietose.

Tačiau šių metų apskaitų rezultatai Žaliosios girioje vėl rodo ženklų lūšies gausumo  mažėjimą. Monitoringo metu jos pėdsakų rasta tik 1-ame iš 3-jų apskaitos maršrutų. Nors šiame masyve yra nemažai lūšiai tinkamų nuošalių, sunkiai žmonėms prieinamų vietų (ypač svarbus Žaliosios girios botaninis-zoologinis draustinis), matyt, nepakanka. Lūšiai  reikia  ne tik didelių seno miško plotų, bet ir pakankamai maisto išteklių bei ramybės. Žaliosios girioje lūšis medžioja kiškius, stirnas, tykoja pelių, domisi bebrų veikla. Didžiausias jos priešas gamtoje, ko gero, yra vilkas ir žmogus.

Yra dar viena priežastis, kodėl mūsuose lūšis taip retai sutinkama – šiai rūšiai Lietuva yra savotiškas „užribis”. Lūšys čia gyvena piečiau savo ištisinio arealo paplitimo ribos, todėl jų skaitlingumas gali staiga sumažėti nuo bet kokio neigiamo aplinkos poveikio. Labiausiai  nyksta dėl žmogaus veiklos – jai kenkia trikdymas miško kirtimais veisimosi, nėštumo ir jauniklių žindymo metu, neteisėti sumedžiojimo atvejai, netgi nelaimingi atsitikimai keliuose ir kt. Esant negausiai populiacijai, kiekvieno individo žūtis yra labai reikšminga.

Beje, per pastaruosius 2-3 metus pasitaikė naujų lūšies stebėjimo atvejų įvairiose Vidurio Lietuvos vietose. Pavieniai žvėrys buvo sutinkami palyginti mažuose ir žmonių lankomuose miškuose. Toks atvejis užfiksuotas 2012-2013 m. žiemą Krekenavos regioniniame parke. Galbūt tai sutapimas, tačiau čia lūšis su jaunikliu atklydo ir laikėsi du žiemos mėnesius nedideliame miške, jame atsiradus vėjovartoms  po  2012-ųjų rudenį praūžusio uraganinio vėjo.  Iš šio miško pasitraukė tik vasario mėn. pabaigoje. Gretimame miškų masyve lūšių vada stebima jau antrus metus.

Lūšis – Europos Bendrijos svarbos rūšis, kuriai būtina griežta apsauga ir specialios apsaugos teritorijos, įrašyta į Buveinių direktyvos IV ir V priedus, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 3 (R) kategorija.

Krekenavos regioninio parko direkcijos informacija 

The post Žaliosios girioje vykdytas lūšių monitoringas appeared first on Baltijos vilkas.

Vasario 13 dieną antrąkart šią žiemą Karšuvos girioje skaičiavome lūšis. Ši vietovė dėl čia gyvenančių lūšių yra buveinių apsaugai svarbi teritorija. Daugelyje Vakarų Europos šalių lūšys nyksta ir jų skaitlingumas gana mažas. Lietuvoje jos paplitusios ne visur, tačiau Karšuvos girioje aptinkamos nuolat. Lūšių apskaita vykdoma pagal valstybinio monitoringo programą. Apskaitos turi būti vykdomos kas treji metai.

Kadangi giria yra vienas didžiausių miško masyvų, pasirinkti šeši, ne arčiau kaip per penkis kilometrus nutolę uždari maršrutai, kurių kiekvieno ilgis po 10-12 kilometrų ir kuriuos reikia apeiti du kartus – sausio ir vasario mėnesiais. Skaičiuojant lūšis kartu registruoti ir aptikti vilkų pėdsakai siekiant susidaryti subjektyvią nuomonę apie vilkų gausą Karšuvos girioje ir paneigti įvairias spekuliacijas apie vilkų, skaičiuojamų keliomis dešimtimis, skaičių.

Skaičiuojant lūšis sausio mėnesį rezultatai šiek tiek nuvylė. Lūšies pėdsakai buvo aptikti tik viename iš šešių maršrutų – 3 kilometrų atstumu nuo Tauragės r. esančio Šilinės kaimo.

Vasario 13-osios apskaita, kaip ir ankstesnioji, buvo vykdoma praėjus parai po iškritusio sniego. Sniegas šiek tiek drėgnokas, tad žvėrių palikti pėdsakai buvo gana „kokybiški“. Pastaroji apskaita buvo šiek tiek neįprasta – su edukaciniu atspalviu. Su direkcijos darbuotoju į apskaitą išsiruošė ir keturios Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos moksleivės ir vienas buvęs „Šaltinio“ mokyklos jaunasis ekologas, dabar jau „Žalgirių“ gimnazijos gimnazistas. Jaunimo noras buvo išmokti „skaityti“ miško žvėrių pėdsakus. Įgytos žinios galbūt pravers ne tik ateityje renkantis profesiją, bet ir įvykdyti konkrečias biologijos ir geografijos mokytojų užduodamas užduotis. Reikia pagirti tokį mokinių ryžtą ir norus žinant, kad 12 kilometrų atstumas klampojant per dar gana storą sniego dangą ir traškantį po kojomis ledą juodalksnynuose yra nemažas iššūkis ir dažnai po mišką vaikštantiems direkcijos darbuotojams.

Jau pirmuosiuose šimtuose metrų, rezervato teritorijoje, pasisekė aptikti naktį ar paryčiais praėjusios jaunos lūšies pėdas. Toks ankstyvas pasisekimas labai nudžiugino ir įkvėpė – juk lūšies pėdos ne taip jau dažnai stebimos. Vos už trijų šimtų metrų nuo lūšies pėdų priešinga kryptimi buvo nubėgę ir 4 vilkai. Nuėjus pusę maršruto aptikti dar vieno, tos pačios vilkų šeimos nario, pėdsakai. Baigiantis maršrutui aptiktos ir tos pačios lūšies išėjimo iš apskaitos teritorijos pėdsakai. Tai buvo gera proga įtvirtinti įgautas žinias, atskirti vilko ir lūšies pėdsakus, kurių skirtumus, deja, žino ir ne visi medžiotojai.

Šio žygio metu aptiktų kitų miško žvėrių – lapių kiaunių, šernų, elnių, briedžių, baltųjų ar pilkųjų kiškių, voverių sniege paliktų pėdsakus mokiniai žygio pabaigoje atpažino jau be jokio vargo. Sugrįžus į direkcija mokinių veidai jau išdavė didelį nuovargį, tačiau akys spindėjo džiaugsmu. Juk ne kiekvieną dieną moksleiviai gali patirti tokius nuotykius ir dar gauti naudingų gamtinių žinių ir patarimų. Šios apskaitos dieną, kitame maršrute, lūšies pėdos buvo stebėtos ir Paįkojų kaimo apylinkėse. Deja, kituose keturiuose maršrutuose lūšių pėdsakų aptikti nepavyko.

Kitą dieną, rezervato inspektoriams vykdant jau rezervato žvėrių apskaitą, pavyko aptikti dar trijų lūšių vienos paros senumo pėdsakus – dviejų rezervate, per vieną miško kvartalą, nuo maršruto, kuriuo ėjo inspektorius su mokiniais ir vienos vos keliasdešimt metrų nuo šio maršruto, šalia rezervato apsaugos zonos. Kad tai skirtingų individų pėdos, rodė skirtingi pėdų dydžiai, žvėrių judėjimo kryptys. Tik sekančią dieną aptiktos kitų lūšių pėdos parodo, kaip sunku tiksliai numatyti iš anksto „teisingus“ maršrutus, kad į juos „įkliūtų“ visos Karšuvos girios lūšys. Na, o toks lūšių migracijos aktyvumas reiškia, kad šis metas yra pats rujos įkarštis. Panašus atvejis, kai keturių individų pėdsakus buvo pavykę skaičiuoti rezervate, buvo tik prieš kelerius metus.

Šios apskaitos rezultatai, kurios metu, kaip minėta buvo kreipiamas dėmesys ir vilkų gausą Karšuvos girioje, leidžia manyti, kad girioje gyvena 5-6 lūšys ir 10-11 vilkų, kurių skaičių sudaro dvi, 5 ir 3 vilkų šeimos ir galbūt 2-3 vienišiai vilkai. Tokį vilkų skaičių patvirtina ir nuolatinis vilkų veiklos požymių stebėjimas tiek besniegiu metų periodu, tiek žiemos metu kai apskaitos nevykdomos.

Saulius Bartminas yra Viešvilės regioninio parko vyr. inspektorius
Viešvilės regioninio parko direkcija
Bernardinai.lt

The post Saulius Bartminas. Lūšių ir vilkų pėdsakais appeared first on Baltijos vilkas.

Pagrindinis visuomenės įtraukimo į apskaitą tikslas – raginti domėtis Lietuvoje gyvenančiais plėšriaisiais žvėrimis, jų gausos ir apsaugos klausimais bei siekti apskaitos skaidrumo. Panorėję sudalyvauti apskaitose susipažins su jų atlikimo principais, nuvykę į girininkijas jie kartu su apskaitą vykdančiu miškininku ar LMŽD atstovu pravažiuos ar praeis apskaitos vykdytojo numatytą maršrutą, galbūt turės progą susipažinti su vilkų ar lūšių pėdsakais, iš apskaitą vykdančio darbuotojo sužinos, kiek žvėrių tuos pėdsakus paliko, stebės jų registravimą. Savanoriai turi būti pasiruošę 4-8 valandų žygiui miške žiemos sąlygomis.

Šiais metais vilkai bus skaičiuojami ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose, lūšys – valstybiniuose miškuose. Vilkus ir lūšis valstybiniuose miškuose skaičiuos Generalinės miškų urėdijos darbuotojai, vilkus privačiuose miškuose skaičiuos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariai.

Savanorių registracija į apskaitas vyksta adresu http://www.vilkai.lt/apskaitos/apskaita-2013
Registracija į apskaitą baigsis vasario 18 d. (pirmadienį) 16 val.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Vyksta savanorių registracija į vilkų ir lūšių apskaitą appeared first on Baltijos vilkas.