Iniciatyva „Saugi avis“, prasidėjusi 2015 m. seminaru ūkininkams Kalvarijų savivaldybėje, sulaukė pripažinimo Europoje. Europos Komisijos oficialioje internetinėje svetainėje ji paskelbta kaip gerosios praktikos pavyzdys, sprendžiant žmogaus ir plėšrūno konfliktus. „Saugi avis“ pristatoma kaip Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ iniciatyva, kurios tikslas – vienoje vietoje pateikti svarbiausią informaciją apie vilkų daromą žalą, apsaugos priemones ir būdus, kompensacijas bei paramos galimybes, ir tokiu būdu padėti ūkininkams apsaugoti savo gyvulius nuo plėšrūnų. Taip pat pateikiamas sąrašas pagrindinių temų, su kuriomis ūkininkai gali plačiau susipažinti internetinėje iniciatyvos svetainėje http://SaugiAvis.lt, kurioje medžiaga pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis.

2014 m. Europos Komisija ir grupė suinteresuotųjų šalių organizacijų sukūrė specialią ES žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvio platformą. Šios platformos misija – skatinti konfliktų tarp žmonių ir stambiųjų plėšrūnų mažinimo būdus ir priemones, keičiantis žiniomis ir laikantis atvirumo, konstruktyvumo ir tarpusavio pagarbos principų. Konfliktai su žmonėmis, tokie kaip ūkinių gyvulių užpuolimai, įvardijami kaip neigiamas socialinis–ekonominis plėšrūnų poveikis, tuo pat metu pabrėžiant, kad šie laukiniai gyvūnai daro ne mažiau svarbų teigiamą poveikį žmonėms ir ekosistemoms.

ES žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvio platformos informaciniame leidinyje pabrėžiama, kad vienodi sprendimai visai Europai neįmanomi, todėl sprendžiant konfliktus reikalingi naujoviški metodai, padėsiantys išsaugoti stambiuosius plėšrūnus. Iniciatyva „Saugi avis“ yra viena iš naujo dialogo tarp skirtingų interesų grupių formų, skirta tam, kad ateityje žmonės ir stambieji plėšrūnai galėtų darniai sugyventi.

Džiaugiamės, kad Europos Komisija įvertino iniciatyvą, suteikdama galimybę suinteresuotoms pusėms visoje Europos Sąjungoje sužinoti apie ją kaip vieną iš praktinių konflikto mažinimo būdų. Tikimės, kad „Saugi avis“ ateityje vis labiau prisidės prie to, kad ūkininkai, taikydami efektyvias apsaugos priemones, išmoks su vilkais gyventi taikiai, suprasdami, jog vien tik medžioklė negali išspręsti gyvulių užpuolimų problemos.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Lietuvišką iniciatyvą „Saugi avis“ Europa pripažino pavyzdžiu appeared first on Baltijos vilkas.

Gegužės 21 d. Europoje minima kaip Natura 2000 diena, nes prieš 23-jus metus šią dieną Bendrijos šalys patvirtino vieną pagrindinių savo gamtosaugos dokumentų – Buveinių direktyvą. Po Natura 2000 pavadinimu slepiasi vertingų gamtos teritorijų tinklas, išsidriekęs visose Europos Sąjungos šalyse, sukurtas vadovaujantis Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatomis. Tačiau Europos nevyriausybinės organizacijos yra labai sunerimusios dėl direktyvų ir gamtos ateities. Spaudžiama gamtosaugai priešiškų jėgų Europos Komisija ėmėsi šių direktyvų peržiūrėjimo, o nevyriausybinės organizacijos yra įsitikinusios, kad direktyvas bus siekiama susilpninti.

Nevyriausybinės organizacijos ragina pasisakyti

Tarptautinės nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos BirdLife, European Environmental Bureau, Friends of the Earth Europe ir WWF vykdo kampaniją „Pavojus gamtai!“, siekdamos, kad Europos gamtą saugantys įstatymai liktų galioti. Šiuo metu Europos Komisijoje yra peržiūrimos Paukščių bei Buveinių direktyvos ir nevyriausybininkai pasiekė, jog savo nuomonę galėtų išsakyti visuomenė. Tikimasi, kad visuomenei pateikus teigiamą esamos gamtosaugos vertinimą bus lengviau siekti, kad išliktų esamos direktyvų nuostatos.

Europos Komisija rengia viešas konsultacijas su visuomene dėl Europos Sąjungos gamtosaugos įstatymų tinkamumo ir sukūrė klausimyną, kurį gali užpildyti kiekvienas, besidomintis gamta. Visuomenė savo valią dėl direktyvų tinkamumo kviečiama išreikšti iki 2015 m. liepos 24 dienos. Labiausiai reikalingi atsakymai tų, kurie su Paukščių ir Buveinių direktyvomis yra susipažinę, tačiau niekada nevėlu jomis pasidomėti. Pildant klausimyną prašoma atsakyti, ar Jums svarbi gamtos apsauga, ar esate girdėję apie Natura 2000 teritorijas ir Buveinių bei Paukščių direktyvas, ar šios direktyvos yra svarbios gamtos apsaugai ir pan. Į Europos Komisijos pateiktus klausimus galite atsakyti čia (dešinėje galima pasirinkti lietuvių kalbą).

Gamtosaugos organizacijos BirdLife, European Environmental Bureau, Friends of the Earth Europe ir WWF taip pat parengė užpildytus gamtosauginį požiūrį atitinkančius Europos Komisijos parengtų klausimynų variantus, kuriuos kviečia pasirašyti kaip peticiją už gamtos apsaugą. Lietuvoje akciją vykdo Lietuvos ornitologų draugija ir pasirašyti užpildytą klausimyną galima čia.

Kam skirtos Paukščių ir Buveinių direktyvos?

Ne paslaptis, kad Vakarų Europos gamta smarkiai nukentėjo antroje praėjusio amžiaus pusėje, kai buvo be skrupulų naikinama plečiant ūkį ir pramonę – iškirsti ar vienos rūšies medžių plantacijomis paversti miškai, nusausintos šlapynės, gausiai tręšiami neaprėpiami monokultūrų laukai lėmė itin spartų laukinių augalų ir gyvūnų rūšių nykimą.

Visų pirma buvo susirūpinta paukščiais. Sunaikinus natūralios gamtos plotus paukščiams neliko vietų perėti, maitintis, apsistoti migracijų metu. Vakarų Europos šalyse nykstančia rūšimi tapo net baltasis gandras. Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija, suprasdama, kad paukščių apsaugai yra būtini bendri suderinti Europos šalių veiksmai, pasiūlė sukurti paukščių išsaugojimui skirtų teritorijų tinklą. 1979 m. Europos Bendrijos šalys narės priėmė direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos, kuri ir vadinama Paukščių direktyva. Direktyva siekiama saugoti paukščius, jų kiaušinius, lizdus ir buveines. Lietuvoje išskirtos 77-ios paukščių apsaugai svarbios teritorijos, jos skirtos tokiems paukščiams kaip žalvarnis, juodasis gandras, erelis rėksnys, žvirblinė pelėda ir daugeliui kitų.

Augalų, vabzdžių, roplių, žvėrių apsaugai skirta Buveinių direktyva buvo priimta gerokai vėliau – 1992 metais. Visų pirma šia direktyva siekiama išsaugoti natūralias buveines (įvairių tipų miškus, natūralias pievas, pelkes ir pan.) kaip laukinės gamtos pamatą, taip pat išskiriamos augalų ir gyvūnų rūšys, kurių išlikimui reikalingi bendri Europos Sąjungos šalių veiksmai. Buveinių direktyvos antrame priede išvardintos gyvūnų ir augalų rūšys, kurioms reikalingos Natura 2000 teritorijos. Šiose teritorijose ribojama augalų ir gyvūnų išlikimui grėsmę kelianti veikla, pvz., neleidžiama sausinti šlapynės, užtvenkti upės, iškirsti miško ir pan.

Lietuvoje didelė dalis išskirtų Natura 2000 teritorijų sutampa su jau anksčiau įsteigtais draustiniais, rezervatais ar parkais, tuo patvirtinant Lietuvoje iki stojimo į Europos Sąjungą išvystyto gamtos apsaugai svarbių teritorijų tinklo aktualumą. Žmogaus įtaka natūraliems gamtos procesams daugelyje šių teritorijų jau anksčiau buvo ribojama ir teritorijų apsauga netapo griežtesnė dėl Natura 2000 statuso.

Iš esmės Paukščių ir Buveinių direktyvomis siekiama darnios laukinės gamtos ir žmogaus kaimynystės, raginama dalinantis teritorijas dalį jų palikti laukinei gamtai, kad paukštis turėtų kur saugiai susukti lizdą, žuvys neršti, pelkių augalai išbarstyti savo sėklas. Ūkinė veikla Natura 2000 teritorijose, jei ji nedaro tiesioginės neigiamos įtakos saugomoms rūšims, nėra draudžiama, priešingai, dalies rūšių išlikimui yra svarbus ir remiamas aplinką tausojantis ūkininkavimas.

Natura 2000 teritorijos Lietuvos žvėrims

Iš Buveinių direktyvoje išvardintų žinduolių Lietuvoje Natura 2000 teritorijos yra įsteigtos keturioms rūšims: ūdrai, lūšiai ir šikšnosparniams kūdriniam pelėausiui bei europiniam plačiaausiui. Vienoje Natura 2000 teritorijoje gali būti saugomos ir įvairios buveinės, ir ten esančios augalų, vabzdžių, paukščių, gyvūnų rūšys. Pavyzdžiui, Čepkelių, Viešvilės ar Kamanų rezervatai kartu yra ir Natura 2000 teritorijos, ir juose saugoma visa gausybė buveinių ir rūšių. Ūdra Lietuvoje yra saugoma septyniasdešimt vienoje Natura 2000 vardą turinčioje teritorijoje, lūšis – aštuoniose teritorijose, europinis plačiaausis – vienuolikoje, kūdrinis pelėausis – aštuoniose. Šikšnosparniams Natura 2000 teritorijos daugiausia įsteigtos Kauno fortuose, ūdroms – įvairių upių atkarpose ir ežeruose, lūšiai – Biržų, Žaliojoje, Karšuvos ir Šimonių giriose, Taujėnų-Užulėnio, Rietavo miškuose, Viešvilės rezervate ir Žemaitijos nacionaliniame parke.

Reikalavimus, kaip turi būti saugomos išskirtos buveinės, kiekviena valstybė narė nusistato pati. Lietuvoje Bendruosiuose buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose yra apibrėžta, kad ūdrų buveinėse negali būti tiesinamos upių vagos, sausinamos buveinės, negali būti medžiojama su spąstais, ribojamas plaukiojimas motorinėmis priemonėmis gegužės-liepos mėnesiais, negali būti žvejojama statomais tinklais, neturinčiais specialių ūdras apsaugančių priemonių. Lūšių buveinėse ribojamas žmonių lankymasis, miškų kirtimai, kiškių ir stirnų medžioklė, nemedžiojama su varovais ir šunimis. Šikšnosparnių buveinėse į vandens telkinius negali būti išleidžiami nutekamieji vandenys, kertami drevėti medžiai, negali būti trikdomi žiemojantys šikšnosparniai ir pan. Taip pat yra numatyta, kokie veiksmai šiose buveinėse turėtų būti skatinami. Reikia pastebėti, kad vienoms rūšims suteikta apsauga teigiamai veikia ir kitas rūšis, nes įvairių gyvūnų poreikiai yra panašūs: išlaikomos natūralios upių vagos svarbios ne tik ūdrai, bet ir įvairiems vandens gyvūnams, drevėti medžiai tarnauja ne tik šikšnosparniams, ramybe miško tankmėje džiaugiasi ne tik lūšys. Tad Natura 2000 teritorijos naudingos visai gamtai.

Buveinių direktyvos antrame priede yra nurodytos ir dar kelios žvėrių rūšys, kurios yra Lietuvos faunos dalis: vilkas, bebras, stumbras, pilkasis ruonis ir paprastoji jūrų kiaulė. Lietuva, pateikusi duomenis, kad stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu šalyje gyveno stabili 500 vilkų populiacija, gavo išimtį vilkams nesteigti saugomų teritorijų, taip pat gauta išimtis nesteigti saugomų teritorijų gausiai šalyje gyvenantiems bebrams, nors didžiojoje dalyje Europos vilkams ir bebrams yra steigiamos Natura 2000 teritorijos. Lietuva nėra įsteigusi Natura 2000 teritorijos stumbrams, nors pagal Buveinių direktyvą tokia teritorija privalėtų būti. Taip pat Lietuva neįsteigusi saugomos teritorijos pilkiesiems ruoniams, kurie lankosi Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros vandenyse, ir paprastajai jūrų kiaulei, apie kurios buvimą mūsų vandenyse stinga duomenų.

Kuo svarbios Paukščių ir Buveinių direktyvos?

Paukščių ir Buveinių direktyvos yra svarbios dėl to, kad jose numatyti aiškūs kriterijai, kaip gamta turi būti saugoma. Buveinių direktyva atkartoja Berno konvencijos, sukurtos gerokai anksčiau – 1979 metais, pagrindines idėjas. Berno konvencija (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos konvencija) deklaravo ją pasirašiusių šalių norą išsaugoti laukinę gamtą, tačiau ji stokojo aiškių apibrėžimų, kaip tas noras turi būti įgyvendinamas, kokių priemonių turi būti imamasi gamtai saugoti. Būtent dėl to, kad Berno konvencija buvo vangiai įgyvendinama ir laukinė gamta toliau nyko, Europos Bendrijos narės sukūrė naują dokumentą – Buveinių direktyvą, kurioje konkrečiau apibrėžti gamtosaugos mechanizmai, taip pat sąlygos, kuriomis gali būti nesilaikoma keliamų reikalavimų. Konkrečios direktyvose nustatytos priemonės, kaip saugomų teritorijų steigimas, įpareigojimas užtikrinti gerą gyvūnų populiacijų būklę, kurios samprata aiškiai apibrėžta, draudimas gaudyti saugomų rūšių gyvūnus ir pan., lemia šių dokumentų svarbą, o taip pat tų, kurie norėtų aptakesnių gamtosaugos įstatymų, nepasitenkinimą.

Europos mokslininkai mato aiškius Paukščių ir Buveinių direktyvos nuopelnus gamtosaugai. Paukščių direktyva padėjo įvairioms šalims išsaugoti tokius paukščius kaip girnovė, jūrinis erelis, mažasis kormoranas ir kitus, kurių populiacijų būklė pagerėjo ėmus juos saugoti pagal direktyvos nuostatus. Įvairiuose Europos kraštuose pasirodė anksčiau pranykę žvėrys, pavyzdžiui, stambieji plėšrūnai, kaip vilkai, meškos, lūšys. Nors Lietuvoje laukinė gamta nebuvo taip nualinta, kaip Vakarų Europoje, bendras su kitomis šalimis gamtos apsaugos teritorijų tinklas ir tarptautinės bendruomenės išdiskutuoti gamtosauginiai sprendimai yra neabejotinai naudingi ir Lietuvos gamtai, o kartu kiekvienam iš mūsų.

Jeigu ir tu sutinki, kad Paukščių ir Buveinių direktyvos yra svarbios gamtos apsaugai, nepatingėk ir atsakyk į Europos Komisijos klausimus (dešinėje gali pasirinkti lietuvių kalbą) arba pasirašyk užpildytą klausimyną Lietuvos ornitologų draugijos svetainėje. Gamtai reikalingas tavo balsas!

Nuorodos

Internetinė nevyriausybinių organizacijų kampanija vykdoma šiose tarptautinių organizacijų interneto svetainėse:
www.birdlife.org/naturealert, www.wwf.eu/keepnaturealive, https://www.foeeurope.org/biodiversity.

Lietuvoje akciją „Pavojus gamtai!“ koordinuoja Lietuvos ornitologų draugija: http://birdlife.lt/pavojus-gamtai-veikti-dabar.

Speciali akcijos svetainė: https://www.naturealert.eu/lt.

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“

The post Gamtai reikalingas tavo balsas! appeared first on Baltijos vilkas.

Kodėl stumbrams reikalinga apsauga?

Stumbrai paskutinę minutę išgelbėti nuo išnykimo, tačiau jų rūšis vis dar nėra saugi ne tik atskirose šalyse, bet ir visoje Europoje dėl mažo šių gyvūnų skaičiaus laisvėje. Europoje laisvėje stumbrų gyvena mažiau nei juodųjų raganosių Afrikoje.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo susirūpinta stumbrais, buvo likę tik 54 šie gyvūnai, visi zoologijos soduose. Laisvėje jie buvo visiškai išnaikinti. Tarptautinė bendruomenė ėmėsi stumbrų išsaugojimo projekto, siekdama išgelbėti juos nuo visiško išnykimo. Mokslininkai sugebėjo atkurti stumbrų populiaciją iš likusių zoologijos soduose gyvūnų ir grąžinti stumbrus į laisvę. Tačiau ši sėkmės istorija nėra pasibaigusi. Nors šiuo metu Europoje gyvena keli tūkstančiai stumbrų, jų genų artimumas vis dar kelia rūpesčių, todėl kiekvienas stumbras yra svarbus. Be to, kai kurios stumbrų bandos nesusisiekia arba labai menkai susisiekia su kitomis stumbrų grupėmis, tad yra susiformavusios izoliuotos populiacijos, labai pažeidžiamos dėl kraujomaišos, neatsparumo ligoms, ribotų migravimo galimybių.

Kad stumbrai būtų saugūs laisvėje, turi būti išlaikytos ir sukurtos pakankamai didelės jų bandos, galinčios tarpusavyje susisiekti ir keistis individais, jiems maitintis turi būti palikta miškų ir pievų. Įvairiose Europos šalyse šiuo metu tebevyksta laisvųjų stumbrų bandų atkūrimo projektai, kuriais siekiama plėsti stumbrų gyvenamas teritorijas ir didinti jų skaičių laisvėje.

Kad stumbrai galėtų išlikti, jų apsauga yra įtvirtinta įstatymais – tiek bendrais Europos Sąjungos šalims, tiek ir nacionaliniais. Lietuvoje stumbrai yra Raudonosios knygos rūšis, jie įtraukti į Lietuvoje saugomų rūšių sąrašą kaip atkurta rūšis.

Stumbrai Lietuvoje

Nuo 1969 m. Lietuvoje buvo įgyvendinama stumbrų rūšies atkūrimo programa. Panevėžio rajone, Pašilių miške, buvo įkurtas stumbrynas, veikiantis iki šiol. Į šio stumbryno aptvarą 1969-1972 metais buvo atvežta 10 stumbrų, o nuo 1973 metų pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda Pašilių miške. Stumbrų skaičius laisvėje augo labai pamažu ir daugelį metų jų buvo tik keliasdešimt. Tik palyginti neseniai laisvųjų stumbrų banda pradėjo sparčiau didėti ir dalintis. Šiuo metu, Aplinkos ministerijos duomenimis, apie 118 stumbrų gyvena dviem bandomis Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose.

Stumbras buvo išskirtinis žvėris nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Jis buvo aukštuomenės medžioklių trofėjus ir kartu ypatingai saugomas LDK statutų. Būtent stumbrams saugoti XVIII a. buvo įsteigtas pirmasis Europoje gamtos draustinis Belovežo girioje.

Atkuriant laisvųjų stumbrų bandą Lietuvoje buvo tikimasi, kad jie išplis po šalies teritoriją ir po kurio laiko taps medžioklių objektu. Tačiau taip nenutiko – nuo pagrindinių bandų nuklydę stumbrai neišgyvendavo ir nesuformuodavo naujų bandų, bandymas stumbrus atkelti į Širvintų rajoną buvo nesėkmingas. Jau dešimtmetį yra svarstoma, kad dalį stumbrų reikėtų perkelti į naujas teritorijas, o paskutiniais metais šie svarstymai tapo realiais planais. Deja, dabartiniai planai kelia didelių abejonių.

Ar Lietuva nuslėpė stumbrus stodama į ES?

GAA „Baltijos vilkas“ susirūpinusi dėl to, kad Aplinkos ministerijos atstovai mano, jog stumbras Lietuvoje neturi būti saugomas laikantis pamatinio Europos Sąjungos gamtosaugos dokumento – Buveinių direktyvos. Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva pateikė kažkokius turėtus tuo metu duomenis, kurias vadovaujantis stumbrų apsauga Lietuvoje nebuvo numatyta. Nors GAA „Baltijos vilkas“ ministerijos prašė pateikti dokumentus, kuriuose atsispindėtų, kokiu pagrindu ir kokia išimtis stumbrų apsaugai Lietuvoje buvo suteikta, joks dokumentas nebuvo pateiktas. Lieka neaišku, ar stodama į Europos Sąjungą Lietuva galėjo nuslėpti, kad jos teritorijoje gyvena laisvųjų stumbrų banda, ar galėjo pateikti sąmoningai iškraipytus duomenis, tačiau šiuo metu Lietuvoje esanti laisvųjų stumbrų populiacija yra penkta pagal dydį Europoje ir apsaugos statusas neturėtų kelti abejonių.

Buveinių direktyvoje stumbras yra įrašytas kaip prioritetinė Europos Sąjungoje saugoma rūšis, kuriai privalo būti steigiamos saugomos teritorijos ir siekiama kuo geresnės šios rūšies apsaugos būklės. Lietuvoje stumbrams saugomų teritorijų nėra įsteigta ir tai iš dalies lemia šiuo metu esantį konfliktą, kai stumbrų gyvenamoje teritorijoje beveik nelikę jiems reikalingų pievų, o plyti dirbami laukai.

Buveinių direktyva yra svarbi tuo, kad joje apibrėžta, kas yra laikoma gera rūšies apsauga, kokios būtiniausios apsaugos priemonės yra reikalingos bei nurodoma teikti ataskaitas Europos Komisijai, kad būtų žinoma stumbrų rūšies būklė Europoje, dalinamasi reikiama patirtimi. Stumbrų apsaugos plane numatomos priemonės yra priešingos Buveinių direktyvoje apibrėžtai gerai rūšies apsaugai. Stumbrų apsaugos plane numatyta smarkiai mažinti laisvųjų stumbrų skaičių, nors gera rūšies apsauga turėtų būti laikomas pakankamai didelis gyvūnų skaičius, plane nenumatyta, kad stumbrai ateityje gyvens Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, nors gera apsaugos būklė turėtų reikšti jų užimamų buveinių išsaugojimą ir pan.

Stumbrų uždarymo į aptvarus planai finansuojami ES lėšomis

Iš Stumbrų apsaugos plane numatytų uždavinių, kuriais, esą, siekiama saugoti stumbrus, didžiausią nuostabą kelia jų uždarymas į aptvarus. Dalį laisvųjų stumbrų ketinama uždaryti į „Žvėrinčiaus“ aptvarus, iš kurių jie niekada nebus grąžinti į laisvę. Gyvūnų laikymas zoologijos soduose yra diskutuotinas dalykas, nors tam tikrais atvejais aptvaruose esantys gyvūnai gali būti naudingi ir pasitarnauti laisvėje esantiems giminaičiams. Tačiau į aptvarus neturi būti keliami gyvūnai iš laisvės, ypač stumbrai, nes būtent laisvėje jų yra per mažai. Iš laisvės paimtų gyvūnų uždarymas į aptvarus draudžiamas Buveinių direktyvoje. Iš vienų aptvarų į kitus gali būti keliami gyvūnai, gimę aptvaruose. Stumbrų aptvaruose yra įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje nuo seno veikiančiame Pašilių stumbryne.

Kitas Stumbrų apsaugos plane numatomas uždavinys – dalies laisvųjų stumbrų perkėlimas į Dzūkiją. Tam taip pat bus įrenginėjami aptvarai. Stumbrų perkėlimui naudojami adaptaciniai aptvarai yra įprasta praktika, nes norima, kad atvežti žvėrys apsiprastų naujoje vietoje, susiformuotų banda ir tada būtų paleidžiama. Tačiau Dzūkijoje ketinama statyti stacionarius, o ne laikinus aptvarus, iš kurių dalis stumbrų nebebus paleisti į laisvę, o ir pats stumbrų išleidimas į laisvę ministro patvirtintame Apsaugos plane nėra numatytas ar detaliau suplanuotas, taip vėl nutolstant nuo laisvųjų gyvūnų apsaugos tikslų ir principų.

Šiems, GAA „Baltijos vilkas“ nuomone, Europos Sąjungos gamtosauginei teisei prieštaraujantiems uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos Europos Sąjungos lėšos, kartu teigiant, kad kitokioms priemonėms pinigų nėra. Stumbro apsaugos plano parengimas buvo finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo – jį rengusiam Aleksandro Stulginskio universitetui buvo sumokėta 12000 Lt. Iš šio fondo finansuojama ir aptvaro „Žvėrinčiuje“ statyba, ir aptvaro statyba Dzūkijoje. Pastarajam planuojamas lėšų poreikis yra 2,316,960 eurų. Stumbrų perkėlimui į aptvarus ir jų laikymui aptvaruose laikotarpiu iki 2020 metų planuojamas lėšų poreikis – 2,027,340 eurų. GAA „Baltijos vilkas“ tikisi, kad Europos Komisija galės įvertinti, ar laisvųjų stumbrų kėlimas į aptvarus gali būti suprantamas kaip jų apsauga ir iš fondo gaunamos lėšos yra panaudojamos pagal paskirtį.

Kam reikalingi stumbrai?

Vienose šalyse yra puošniausi miestai, kitose – meno eksponatų pilni muziejai, trečiose – saulėtos šiltų jūrų pakrantės. Lietuva gali didžiuotis išsaugojusi natūralios gamtos plotus. Laukinė gamta yra vienas iš išskirtinių Lietuvos bruožų. Jei mokėsime ją saugoti, patys ja džiaugtis ir kitiems parodyti, ji bus mūsų visų turtas, kokį turi toli gražu ne kiekviena šalis.

Laukinė gamta yra įspūdinga tada, kai joje slypi pirmapradė pilnatvė – didelė rūšių ir gyvybės formų įvairovė. Stumbras yra svarbi gyvūnų pasaulio grandis. Tai stambiausias išlikęs Europos žinduolis, mūsų šalies istorijos ir dabarties dalis. Gamtoje stumbrai, kaip ir kiti dideli gyvūnai, daro įtaką daugeliui kitų rūšių. Nuėsdami augmeniją jie gali palaikyti pievų buveines, svarbias įvairiems paukščiams, tręšia dirvą ir padeda augti augalams, jų kritusių kūnais gali pasisotinti įvairūs plėšrieji žvėrys ir paukščiai.

Kai kuriose šalyse stumbrai pasitelkiami gamtos turizmui skatinti. Šių charizmatiškų žvėrių gyvenamos vietos įgauna ypatingą aurą ir vertę, jei tik mokama ją atskleisti, papasakoti lankytojams apie stumbrus, padėti pajusti šių karališkų žvėrių artumą bei žavesį ir džiaugsmą būti darnoje su gamta.

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“

The post GAA „Baltijos vilkas“ pateikė skundą Europos Komisijai dėl stumbrų appeared first on Baltijos vilkas.

Visų pirma gairėse pabrėžiama, kad aptikus šernuose afrikinio kiaulių maro virusą turi būti stabdoma medžioklė tame rajone ir uždraudžiamas šernų šėrimas. Turi būti nustatoma ligos paveikta teritorija ir joje numatomi ligos kontroliavimo veiksmai. Gairėse teigiama, kad medžioklė tikslu sumažinti šernų populiaciją yra paprastas būdas siekti lengvesnės ligos plitimo kontrolės ir padeda rinkti šernų mėginius laboratoriniams tyrimams, kurie yra būtini visame viruso grėsmės regione. Tačiau kartu dokumente pastebima, kad medžioklė gali duoti priešingų rezultatų, nes ji lems šernų metapopuliacijos užimamos teritorijos plėtimąsi, kai baidomi šernai ims plačiau judėti. Dėl to padaugės šios metapopuliacijos susitikimų su kaimyninėmis metapopuliacijomis, o tai gali lemti viruso plitimą. Pavieniai išbaidyti gyvūnai gali nueiti ir ilgus atstumus. Taip pat pastebima, kad gali būti išmedžioti stipresni ir imunitetą turintys žvėrys. Pažymima ir tai, kad medžiotojai, kontaktuodami su šernais, patys gali tapti viruso platintojais.

Gairėse daroma išvada, kad nedidelėse šernų populiacijose nustačius maro atvejus nerekomenduojama didinti medžioklės spaudimo populiacijai, netgi siūloma liautis medžiojus ir tik stebėti ligos eigą bei pašalinti iš miško kritusių žvėrių kūnus. Tikėtina, kad po kelių mėnesių nedidelėje populiacijoje liga pati praeis. Tankiose šernų populiacijose suintensyvinta medžioklė gali pagreitinti ligos nykimą, tačiau tai turi būti daroma tik detaliai išstudijavus populiacijos dinamiką ir imantis visų atsargumo priemonių siekiant išvengti kontaktų tarp šernų metapopuliacijų.

Lietuvoje aptikus afrikinio kiaulių maro virusą šernų šėrimas iš esmės nebuvo sustabdytas. Nueita kitu keliu – raginama kuo intensyviau medžioti, panaikinanti medžioklių apribojimai. Viliojimas pašarais yra pagrindinis medžioklės būdas ir tokios medžioklės intensyvinimas vertintinas kritiškai, nes būtent žvėrių susibūrimų vietos yra palankios virusui plisti. Be to, užuot ribojus lankymąsi pavojaus zona paskelbtuose miškuose, į juos pasiųsti būriai medžiotojų, tebevyksta intensyvūs miško kirtimo ir medienos išvežimo darbai. Atrodo, kad paskelbus šernų išnaikinimą kritiškai neįvertintas nei jo pagrįstumas, nei kitos grėsmės marui patekti į kiaulių ūkius. Aplinkos ministerijos planuose stinga siekio išsaugoti ne tik kiaulių ūkius, bet ir gyvybingą šernų populiaciją ir propaguoti gamtosaugą, o ne gyvosios gamtos naikinimą.

GAA „Baltijos vilkas“

The post Ką Europos Komisija mano apie kiaulių marą ir šernus appeared first on Baltijos vilkas.