Pirmąją medžioklės sezono dieną – spalio 20-tą – užregistruoti 9 sumedžioti vilkai. Tai gerokai viršija tiek visus kitus šių metų sumedžiojimo per vieną dieną skaičius, tiek ir ankstesnių metų sumedžiojimus per dieną. Šis pačią pirmą sezono dieną registruotas neadekvačiai didelis sumedžiojimas leidžia įtarti, kad buvo užregistruoti ne tik tą dieną sumedžioti, bet ir prieš tai subrakonieriauti vilkai. Deja, po laiko greičiausiai nėra kaip tų atvejų patikrinti, tačiau ateityje yra reikalinga numatyti galimybes, kaip būtų galima patikrinti sezono pradžioje registruojamus sumedžiojimus ir įsitikinti, jog vilkai iš tikrųjų sumedžioti tą dieną. Vilkų sumedžiojimo per dieną duomenys pateikti grafike.

Lyginant su pernai metų to paties laikotarpio (nuo spalio 20 d. iki lapkričio 20 d.) duomenimis, matyti, kad šiemet sumedžiota šiek tiek daugiau vilkų: šiemet 35, o pernai per tą patį laikotarpį 30. Tačiau dėl minėto neadekvačiai didelio sumedžiojimo skaičiaus pirmą šio sezono dieną, lieka abejonės, kad ne visi 35 vilkai buvo sumedžioti sezono metu. Kol kas matomas sumedžiojimo skirtumas lyginant su pernai metais yra nedidelis ir išryškėjęs tik per paskutines dienas, todėl šiuo metu galima vertinti, kad medžioklė vyksta panašiu intensyvumu, kaip ir pernai.

Iki lapkričio 20 d. 15 vilkų sumedžioti išskirtuose „probleminiuose“ rajonuose, o 20 – kituose rajonuose. Daugiausia vilkų – 5 – sumedžioti Kupiškio rajone, kuris ministerijos nebuvo priskirtas prie „probleminių“.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Mėnuo vilkų medžioklės appeared first on Baltijos vilkas.

Medžioklės organizatoriai apie nušautus vilkus iškart informavo policiją ir prokurorus. Abu vilkai nušauti tiksliais šūviais į širdį, tačiau tyrimo ir teismo metu medžiotojai aiškino, kad jie (abu tuo pat metu) sumaišė vilkus su usūriniais šunimis. Tuo labai sunku patikėti žinant kaip skiriasi šių rūšių individų išvaizda ir dydis.

Lenkų gamtos apsaugos asociacijos „Wilk“ atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad abu vilkai buvo iš vilkų šeimos, kuri vietiniuose miškuose įsikūrė vos prieš dvejus metus. Toje teritorijoje vilkų nebūta net 30 metų, o ši šeima priklauso negausiai ir pažeidžiamai vakarų Lenkijos – Vokietijos vilkų populiacijai.

Šiuo metu vakarų Lenkijoje vilkų populiaciją sudaro 24 šeimos (apie 100 individų), kurios gyvena didžiausiuose regiono miškų masyvuose. Pastaraisiais metais dėl griežtos apsaugos (vilkai Lenkijoje nemedžiojami nuo 1998 metų) plėšrūnai po truputį grįžta į vakarinę šalies dalį, kur jie buvo išnaikinti prieš dvi dešimtis metų. Tačiau dėl didelio atstumo nuo gausesnės motininės populiacijos rytų Lenkijoje (kur gyvena apie 700 vilkų) ir plitimo barjerų naujosios vilkų šeimos yra itin pažeidžiamos ir joms didelę grėsmę kelia žūtys keliuose, brakonieriavimas, parazitai ir trikdymas.

Teismo sprendimas džiugiai sutiktas Europos plėšrūnų apsaugos specialistų, nes jis atitinka vieningą nusistatymą, kad nelegali stambiųjų plėšrūnų medžioklė ir brakonieriavimas yra nepateisinami veiksmai, už kuriuos turi būti griežtai baudžiama. Ekspertų vertinimu vilkų brakonieriavimas yra labai reikšmingas mirtingumo faktorius o jo mąstai yra daug kartų didesni, nei rodo oficiali statistika (net ir ten, kur legali medžioklė yra intensyvi). Tačiau dažnai į tai žiūrima pro pirštus, apgaudinėjant save ir kitus oficialia statistika ar net patylomis pateisinant brakonieriavimą kaip papildomą nelabai pageidautinos rūšies reguliavimą. Su brakonieriavimu galima kovoti tik ugdant bendrą visuomenės nepakantumą šiai nusikalstamai veiklai bei skatinant kontroliuojančias institucijas būti aktyvesnes, kad nebenutiktų tokių paslaptingų istorijų, kai iš miško pradingsta visa vilkų šeima, nepalikusi pėdų medžioklės lapuose.

Parengta pagal Stowarzyszenie dla Natury „Wilk“ informaciją.

The post Lenkijoje už vilkų nužudymą nuteisti belgai medžiotojai appeared first on Baltijos vilkas.

Nuo šiol kiekvienas Maps.lt svetainės lankytojas, pasinaudojęs žemėlapio funkcija „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“, nurodydamas tikslią vietą žemėlapyje galės pranešti apie pastebėtus nusikaltimus gamtai:
- Teršiamas upes ar ežerus;
- Kanalizacijų sistemų teršalus išleidžiamus į aplinką;
- Šiukšlynus miškuose;
- Automobilių „laužą“ (netinkamas eksploatuoti transporto priemones) kiemuose;
- Deginamas atliekas;
- Neleistinai kertamus medžius ir želdinius;
- Brakonieriavimą;
- Niokojamą gamtą – gyvūnus ir augalus ;
- Ir kt.
Maps.lt žemėlapio įrankį skirtą aplinkosaugos problemų pranešimui rasite pagrindinėje Maps.lt įrankių juostoje:

Šios akcijos tikslas – įtraukti Lietuvos visuomenę fiksuojant aplinkos apsaugos problemas ir padarytus pažeidimus. Naudodamas šią priemonę, kekvienas Lietuvos pilietis gali pranešti apie pastebėtas problemas nurodant konkrečią vietą žemėlapyje bei jos pobūdį. Jūsų paskelbta informacija bus perduodama nevyriausybinei organizacijai „Baltijos aplinkos forumas“, kuri surinktus duomenis susistemins ir perduos atsakingoms institucijoms. Jums tereikia užfiksuoti problemą žemėlapyje ir ją aprašyti. Nurodžiusiems savo kontaktinius duomenis, pranešime apie problemos sprendimo eigą.

Pavyzdys:
Radau didelę atliekų krūvą Kertuojų ežero pakrantėje, Molėtų rajone. Ką daryti? Atsidarau svetainę www.maps.lt  ir paieškos laukelyje įrašau žodį „Kertuojai“. Prieš mane atsidaro žemėlapis su Kertuojų ežeru. Tuomet viršutinėje įrankių juostoje randu mygtuką su nupieštu medeliu ir jį paspaudžiu. Tada kairiuoju pelės klavišu spragteliu ant tos vietos žemėlapyje, kur radau tą atliekų krūvą. Prieš mane atsidaro lentelė su šiais laukeliais: vardas ir pavardė, el.pašto adresas, telefonas ir problemos aprašymas, kuriame įrašau:
„Pamiškėje didelė PET butelių krūva. Nesutvarkytos atliekos ir kitose vietose palei Ketuojų ežero pakrantę“.
Viską užpildęs spaudžiu „Siųsti“. Mano duomenys automatiškai nusiunčiami aplinkosaugininkams, o žemėlapyje atsiranda raudona vėliavėlė.

Pabandykite ir Jūs, nelikite abejingi!

Maps.lt, “Žalioji Lietuva”, 2008 m. Nr.15 (307)

The post Pranešk apie skriaudžiamą gamtą Maps.lt svetainėje appeared first on Baltijos vilkas.