Nors ir sunkiai kvėpuodama, lūšis buvo pasiruošusi gintis. Tik penki vyrai ją  atsargiai, kad nesužalotų, prispaudė prie sniego. Kilpa buvo labai tvirta,  lanksti, ją pavyko įveikti kirviu.

Lūšis ne iš karto  suprato, kad jau yra laisva. Ji sunkiai kvėpavo, o po dešimties minučių  dideliais šuoliais pasileido girios tankmėn. Būtų gerai, kad jai tokios nelaimės  daugiau niekada netektų patirti. Nelaimės vietoje liko pilkojo kiškio liekanos – matyt, lūšis nešėsi savo  grobį ir su juo pakliuvo kilpon.

Dabar lūšis turėtų būti jau toli nuo šios vietos. O labiausiai norisi  padėkoti tiek geriems žmonėms, kurie dalyvavo lūšies gelbėjimo operacijoje –  Rūdninkų girininkui R. Bojarinui, gamtininkui Z. Pakarkliui, Z. Milevski ir E. Koženevski. Toks darbas – didelė dovana gamtai. Manau – ir mums visiems.

Faktai

Lūšis (Lynx lynx) – katinių (Felidae)  šeimos plėšrus žinduolis. Lūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2012 m.  vykdytos apskaitos metu, Lietuvoje buvo suskaičiuota 70 lūšių).

Praeityje lūšys buvo paplitusios visoje Europoje, tačiau XX amžiaus viduryje  rytinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta lūšis  reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 proc. visų šios rūšies atstovų  gyvena Sibire.

GRYNAS.lt jau rašė, kad ir Lietuvoje vykdoma lūšių reintrodukacijos programa.

Laikosi didesniuose miškuose. Mėgsta mišrius miškus, ramius, su tankiu  pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose  kirtavietėse. Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, elniais,  dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Žmogaus vengia.

Lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Buvo atvejų, kai lūšys  mirtinai sudraskydavo piemenų šunis.

Tai didžiausi kačių šeimos gyvūnai Lietuvoje. Ilgis 80-105 cm, aukštis 60-65  cm. Uodega trumpa, apie 25 cm, juodu galu. Sveria 30 kg ir daugiau. Lūšies  liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės.

Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis.  Ausys su ilgais juodų plaukų šepetėliais viršūnėse. Jaunikliai balti, vėliau  spalva darosi rusvai pilka, išryškėja tamsiai rudos dėmės.

Dauginimasis

Ruja trunka nuo sausio iki kovo mėnesių. Nėštumas – 60-70 dienų. Patelė veda  2-5 aklus jauniklius, jie praregi po 10-11 dienų. Jauniklius patelė prižiūri 1-2  metus. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.

Lietuvoje

Lūšis visada buvo gana reta. XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų  liko tik menki likučiai. Apie 1970 m. Lietuvoje gyveno 150–200 lūšių, kurį laiką  jos medžiotos. 1979 m. medžioklė uždrausta, dabar lūšis įrašyta į Raudonąją  knygą.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 70–100 lūšių, šiaurės Lietuvoje, ties  Biržais, prie Latvijos sienos. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos,  Baltarusijos, Lenkijos.

Grėsmės ir apsauga

Labai padidėjęs lūšių trikdymas, kai kertamas miškas, medžiojama, lankomasi  ar poilsiaujama jų gyvenamose vietose. Smarkiai kertamuose miškuose gali  pritrūkti tinkamų buveinių. Nemažą, bet sunkiai įvertinamą žalą daro  brakonieriavimas, ypač kilpininkavimas. Neigiamą įtaką lūšims gali daryti vilkai  ir valkataujantys šunys.

Svarbiausiose lūšių gyvenamose vietose būtina riboti miško kirtimą, medžioklę  su varovais, lankymąsi.

Selemonas Paltanavičius
GRYNAS.lt

The post Savaitgalį iš kilpos išlaisvinta išsekusi lūšis appeared first on Baltijos vilkas.

Baudos už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ir danielių padidintos nuo 1750 iki 17 500 litų. Už šių žinduolių patelę ar jauniklį – nuo 1050 iki 10 500 litų. Už nušautą šerną ir stirną teks pakloti 5000 litų (buvo 500 litų), šių žvėrių jauniklius – 3000 litų (buvo 300 litų).

Dešimt kartų padidinti įkainiai už neteisėtai sumedžiotą vilką (iki 3000 litų), barsuką (iki 3000 litų), bebrą ir pilkąjį kiškį (iki 1000 litų). Už kitus sunaikintus žinduolius, išskyrus pelinius graužikus ir tuos, kurie įrašyti į Invazinių rūšių sąrašą, nuo šiol teks mokėti nebe 50, o 500 litų.

„Įkainiai už žalą aplinkai ir baudos – labai svarbu, tačiau tai toli gražu ne viskas. Mano nuomone, jokiu būdu negalima pamiršti ir įrankių, kuriais naudojantis padaromos nusikalstamos veiklos. Todėl brakonierių tinklai, šautuvai, valtys ir net prabangūs automobiliai, kuriais jie atvyksta, turi būti konfiskuojami. Būtent to mes ir sieksime“, – tvirtina ministras V. Mazuronis.

Naujojo įsakymo dėl žalos laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms atlyginimo nuostatos įsigalioja šių metų sausio 15 dieną.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 870 -191868

The post Aplinkos ministro sprendimu brakonieriai mokės dešimt kartų daugiau appeared first on Baltijos vilkas.

Vienam nuteistų brakonierių buvo pavykę išsisukti nuo bausmės, nes  apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs jį išteisinti, tačiau  Aukščiausiasis Teismas panaikino brakonieriaus bendrininką išteisinusią Panevėžio apygardos teismo nutartį, ir pripažino, kad prokurorų argumentai  kasaciniame skunde dėl brakonieriaus bendrininko dalyvavimo padarant  nusikalstamas veikas yra teisiškai pagrįsti ir įtikinami.

Didelį krašto visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą sukėlusią nusikaltimų aplinkai ir dorovei baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos  apylinkės prokurorai, dirbantys Anykščiuose, buvo perdavę nagrinėti kaimyniniam – Kupiškio rajono apylinkės teismui. Du anykštėnai už draudžiamu būdu – savadarbėmis kilpomis naikintus žvėris buvo pripažinti kaltais: 54 metų Vajėšių kaimo gyventojas nuteistas penkių mėnesių laisvės atėmimu, 49 metų Varkųjų kaimo  gyventojas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymas  atidėtas dvejiems metams.

Už gamtai padarytą žalą nuteistiems brakonieriams buvo priteista solidariai  sumokėti 15 tūkst. 270 litų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui – tokį civilinį ieškinį buvo pareiškęs viešąjį interesą ginęs Panevėžio apygardos  prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas  Juozainis, dirbantis Anykščiuose.

„Visuomenė ir mūsų valstybės įstatymai netoleruoja draudžiamu būdu ir  neleistinomis priemonėmis žvėrių gaudymo, žiauraus elgesio su jais. Nykstančių retų laukinių gyvūnų, tarp jų ir į Raudonąją knygą įrašytų lūšių, likimas, taip  pat ir beatodairiškas žvėrių naikinimas savanaudiškais tikslais jaudina mus  visus, todėl nusikaltimų gamtai ir gyvūnijai tyrimą prokurorai vertina kaip  vieną prioritetinių veiklos sričių“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros  Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas Juozainis,  dirbantis Anykščiuose.

Pernai kovo 7 d. rytą Anykščių rajono miške netoli Vajėšių kaimo du  anykštėnai draudžiamu būdu ir neleistinomis priemonėmis – savadarbe kilpa  neteisėtai sugavo draudžiamą medžioti, į Lietuos Respublikos Raudonąją knygą  įrašytą lūšį, tuo padarydami gamtai penkiolikos tūkstančių 270 litų žalą.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertų pažymoje rašoma, kad jų tirta lūšis – ketverių ar penkerių metų amžiaus patinas, pasismaugęs kilpoje, žuvo kankindamasis ir patirdamas skausmą.

Aukščiausiasis teismas paliko galioti be pakeitimų pirmosios instancijos – Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo patvirtinti prokurorų kaltinimai, ir nustatyta, kad pakliuvusi į nelaisvę lūšis buvo smaugiama kaklą užveržusios kilpos, žvėris buvo kankinamas ir patyrė didelį skausmą – buvo žiauriai pasielgta su žvėrimi, dėl ko jis ir žuvo.

Brakonierių namuose rasti įkalčiai patvirtino jų neteisėtą ir žiaurų užsiėmimą – pareigūnai rado ir kartu su byla teismui buvo pateikę 42 savadarbes  kilpas, metalinį trosą, suvyniotą į ritę, šešis vienetus metalinių trosų ir  kitus neteisėto žvėrių naikinimo daiktinius įrodymus.

Pastaraisiais metais Panevėžio apygardos prokurorams nagrinėjant teismuose  nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinį kaltinimą teko palaikyti 35  baudžiamosiose bylose.

Įstatymas tam, kas neteisėtai naikino, žalojo, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, gabeno ar realizavo į Lietuos Respublikos Raudonąją knygą įrašytus ar pagal tarp  tautinius susitarimus saugomus laukinius gyvūnus ir padarė didelės žalos  gyvūnijai, numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų.

GRYNAS.lt

The post Už žiaurų lūšies nužudymą – 15 tūkst. Lt bauda ir pusantrų metų kalėjimo appeared first on Baltijos vilkas.