Baltijos vilkas » aplinkos ministerija

Vilkų medžioklė tęsiasi, nustatytas rekordinis limitas

Gintare — Mon, 28 Jan 2019 19:11:04 +0000

Šis vilkų medžioklės sezonas išsiskiria dvigubai didesniu nei ankstesnių metų limitu ir vis naujais Aplinkos ministerijos įsakymais dėl medžioklės. Praėjusių metų spalio 20 d. aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas 110 vilkų sumedžiojimo limitas, tačiau leista sumedžioti 60, o dėl likusių numatyta spręsti vėliau. Gruodžio mėnesį ministro įsakymu medžioklė dalyje Lietuvos buvo nutraukta, o šio mėnesio pradžioje vėl nauju įsakymu patvirtintas naujas limito išdėstymas ir medžioklė tęsiama didesnę žalą gyvulių ūkiams patyrusiuose rajonuose , leidžiant juose sumedžioti 66 vilkus, kai ankstesniais metais 60 vilkų limitas buvo skiriamas visai šalies teritorijai.

Paskelbiant vilkų medžioklės limitą spalio 20 dieną jis buvo padalintas į dvi dalis: išskirti rajonai, patyrę didesnę vilkų žalą gyvulių ūkiams ir juose numatyta sumedžioti 30 vilkų, bei kita šalies teritorija, kur taip pat leista sumedžioti 30 vilkų. Kaip labiau nuo vilkų nukentėję išskirti Alytaus, Anykščių. Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijų, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonai. Įsibėgėjus vilkų medžioklei ji daug intensyviau vyko mažesnę žalą patyrusioje Lietuvos dalyje ir buvo pavėluota stabdyti, kai įsakymu numatytas 30-ties vilkų limitas joje buvo viršytas. Iki gruodžio 3 d. nerajonuojamoje šalies dalyje buvo sumedžioti 39 vilkai ir aplinkos ministerija pagaliau sustabdė vilkų medžioklę šioje dalyje. Medžioklė buvo tęsiama išskirtuose rajonuose.

Naujasis sausio 9 dieną laikinai einančio aplinkos ministro pareigas Žygimanto Vaičiūno patvirtintas įsakymas perskirstė vilkų medžioklės limitą, apibrėždamas, kad nerajonuojamoje teritorijoje leidžiama sumedžioti 39 vilkus (taigi, jie visi jau sumedžioti) bei padvigubindamas limitą išskirtiems rajonams. Be to, papildytas išskirtų didesnę žalą patyrusių rajonų sąrašas, pridedant Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio ir Šilutės rajonus. Tiek pirmajame šio sezono įsakyme, tiek ir šiame teigiama, kad dėl tolesnio limito didinimo bus sprendžiama medžioklės eigoje, „atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo limito panaudojimo greitį ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis“. Tačiau kaip realiai šie kriterijai buvo įvertinti ir kodėl dar 36 vilkai paskirti sumedžioti išskirtuose rajonuose – neaišku. Vilkų medžioklė juose nevyko dideliu greičiu, nėra informacijos apie populiacijos stebėseną šiuose rajonuose ir netgi vilkų padaryta žala, pirminiais duomenimis, pernai nebuvo didesnė nei ankstesniais metais.

Aplinkos ministerijos skelbiamais duomenimis iki sausio 16 d. rajonuojamoje dalyje sumedžioti 45 vilkai. Papildžius išskiriamų rajonų sąrašą šis skaičiavimas tapo dvilypis, nes dalis rajonų savo limitą dabar skaičiuoja ir rajonuojamoje, ir nerajonuojamoje dalyje, pavyzdžiui, Rokiškio rajonas buvo nerajonuojamoje dalyje ir jame buvo sumedžioti 6 vilkai, dabar medžioklė jame tęsiama kaip rajonuojamame, tačiau minėti 6 vilkai į rajonuojamą limitų sumą neįskaičiuojami. Iš paskutiniu įsakymu išskirtų rajonų daugiausia vilkų – šiuo metu 7 – sumedžioti Rokiškio rajone. Po 5 vilkus sumedžiota Biržų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šilalės ir Anykščių rajonuose (įskaitant sumedžiotus su specialiais leidimais iki sezono pradžios). Po 4 vilkus sumedžiota Šalčininkų ir Tauragės rajonuose. Tokia intensyvi medžioklė dalyje rajonų reiškia, kad smarkiai paveikiamos juose gyvenančios vilkų šeimos – jos išardomos. Likę pavieniai vilkai gali daryti dar didesnę žalą gyvulių ūkiams, neįstengdami pilnavertiškai medžioti miške. Nuo sausio 16 d. iki šiol, t.y. 12 pastarųjų dienų, Aplinkos ministerija negavo pranešimų apie sumedžiotus vilkus, tad medžioklės intensyvumas smarkiai sumažėjo. Tai gali reikšti beveik visų kai kuriose teritorijose buvusių vilkų išmedžiojimą. Tokios pasekmės reikštų, kad medžioklės limitas buvo smarkiai per didelis ir priešingas gamtosaugos tikslams.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Vilkų medžioklė tęsiasi, nustatytas rekordinis limitas appeared first on Baltijos vilkas.

Prasidėjo vilkų medžioklės sezonas

Gintare — Sun, 21 Oct 2018 18:37:37 +0000

Spalio 20 d. įsigaliojus aplinkos ministro įsakymui dėl vilkų sumedžiojimo limito prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Įsakymas skelbia, kad tvirtinamas 110 vilkų sumedžiojimo limitas, tačiau kol kas leidžiama sumedžioti 60, o dėl likusių bus sprendžiama vėliau. Taigi, ministerija nusprendė medžioklės limitą tvirtinti dviem etapais: pradžiai leidžiama sumedžioti dalį limito, o vėliau sprendžiama, ar leisti sumedžioti kitą dalį.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo „Facebook“ paskyroje pakomentavo nustatytą limitą: „Šių metų sprendimas dėl vilkų sumedžiojimo kvotos yra dviejų etapų, kurie reikalingi maksimaliai taikant atsargumo principą. /…/ Taigi, pradžiai yra patvirtinama tokia pati kaip ir ankstesniais metais 60-ies vilkų sumedžiojimo kvota. Remiantis atnaujintu Vilko apsaugos planu, papildomą 50-ies vilkų sumedžiojimo kvotą bus galima išduoti, jeigu medžioklės sezono metu bus išnaudota sumedžiojimo kvota, taip pat įvertinus vilkų populiacijos paskutinės apskaitos duomenis.“ Vilkų medžioklės sezonas trunka iki balandžio 1 d. arba yra nutraukiamas anksčiau, išnaudojus numatytą sumedžiojimo limitą. Pernai metais 60-ties vilkų limitas buvo išnaudotas vasario 3 d. ir po kelių dienų medžioklės sezonas nutrauktas, tačiau dėl rajonavimo jau iki tol beveik du mėnesius medžioklė vyko ne visoje Lietuvos teritorijoje. Pernai metų ir ankstesnių metų patirtis rodo, kad 60-ties vilkų limitas sumedžiojamas dar nepriartėjus medžioklės sezono pabaigai. Pagal atnaujintą Vilko apsaugos planą, vilkų apskaita pagal pėdsakus sniege atliekama vasario ir kovo mėn. ir apibendrinama iki gegužės 1 d. Tad svarstant, ar pratęsti limitą, naujausia vilkų apskaita bus ta pati, kurios duomenis ministerija turi ir dabar – atlikta praėjusią žiemą.

Praėjusią žiemą atliktos vilkų apskaitos pagal pėdsakus sniege, vykdytos medžiotojų ir apibendrintos Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos, rezultatas yra suskaičiuotos 34 vilkų šeimos. Į šį skaičių atsiremiama nustatant didžiausią galimą vilkų sumedžiojimo limitą tam sezonui – vilkų šeimų skaičius padauginamas iš koeficiento 3,25. Vadovaujantis Vilko apsaugos planu, 110 limitas yra didžiausias galimas limitas, per apskaitą suskaičiąvus 34 šeimas. Sprendžiant dėl limito, turėtų būti atsižvelgiama ir į kitųs duomenis apie vilkų populiaciją bei į žalos statistiką.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, šiemet lyginant su ankstesniais metais, vilkų daroma žala nėra išaugusi. Tačiau kol kas remiamasi tarpiniais žalos duomenimis, nes ganiavos sezonas dar nėra pasibaigęs. Nepaisant reikšmingai nekintančios žalos statistikos, auga ūkininkų ir juos palaikančių politikų nepasitenkinimas ir spaudimas ministerijai nustatyti kuo didesnį vilkų sumedžiojimo limitą dėl vilkų daromos žalos. Kad medžioklė būtų labiau susieta su žalos problema, limitas yra rajonuojamas. Aplinkos ministro įsakyme išskirti rajonai, patyrę didesnę vilkų žalą: 30 vilkų numatyta sumedžioti Alytaus r., Anykščių r,. Elektrėnų, Ignalinos r., Kaišiadorių r., Kalvarijos, Šalčininkų r., Šilalės r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus r. ir Zarasų r. savivaldybių teritorijose. Kitus 30 vilkų numatyta sumedžioti likusioje Lietuvos teritorijoje – išnaudojus šį limitą ministras galės laukti, kol bus sumedžioti vilkai rajonavimui išskirtose teritorijose, ir tik po to spręsti, ar paskirstyti ir kaip paskirstyti likusią 50-ties vilkų limito dalį.

Nuo šių metų medžiotojai yra įpareigoti paimti ir pateikti kiekvieno sumedžioto vilko mėginius (raumens gabalėlį, iltinį dantį ir patelės gimdą) moksliniams sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams. Lietuvoje tokie tyrimai daugelį metų neatlikti. Tikimasi, kad jie suteiks daugiau žinių apie vilkų populiacijos būklę.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Prasidėjo vilkų medžioklės sezonas appeared first on Baltijos vilkas.

Neištesėti Aplinkos ministerijos pažadai dėl vilkų

Gintare — Sun, 14 Oct 2018 19:19:39 +0000

Aplinkos ministerija pateikė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Pakeitimais yra atnaujinamas nuo 2014 metų galiojantis planas. GAA „Baltijos vilkas“ atkreipia dėmesį, kad nauji plano pakeitimai susiję tik su vilkų apskaita, tyrimais ir medžiokle, siekiant reguliuoti jų skaičių, tačiau paraštėse lieka kiti svarbūs populiacijos apsaugai uždaviniai, kurių daugelį buvo įsipareigota įgyvendinti iki 2015 metų, bet jie taip ir nebuvo įgyvendinami, o atnaujinant planą jiems neskirta dėmesio.

Saugomų rūšių apsaugos planai rengiami tam, kad valstybė apsibrėžtų, kaip elgsis su ta rūšimi ir kaip užtikrins gerą rūšies būklę. Vilko apsaugos plane deklaruojamas tikslas yra „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi“. Taigi, svarbu ir saugoti rūšį, ir valdyti su žmonėmis kylančius konfliktus, nes visuomenės priešiškumas yra kliūtis rūšies apsaugai. Deja, būtent konflikto valdymui ir vilko primtinumo didinimui skirtų uždavinių institucijos neįgyvendino nuo 2014 metų, nors jie ir buvo aiškiai apsibrėžti apsaugos plane.

Pateikiame Vilko apsaugos plano uždavinių santrauką ir mūsų vertinimą, kiek jie įgyvendinti nuo plano patvirtinimo 2014 metais: įgyvendinti, iš dalies įgyvendinti ar neįgyvendinti visai. Prie įgyvendintų iš dalies priskyrėme tokius uždavinius, kurių įgyvendinimas pradėtas, bet nepabaigtas tiek, kad duotų vilkų apsaugai svarbų rezultatą, arba įgyvendinta tik dalis užduoties. Pavyzdžiui, vilkų padaroma žala ūkiams yra kompensuojama, tačiau jos nustatymo ir vertinimo mechanizmas nėra iki galo apgalvotas, „popieriuje“ esantis reikalavimas vertinti, ar buvo taikomos gyvulių apsaugos priemonės, neveikia, nes nėra apibrėžta, kas yra apsaugos priemonės. Todėl bet kokia tvora ar vienos juostos žemas elektrinis piemuo įvertinami kaip apsaugos priemonė, nors iš tikrųjų apsaugoti negali.

Iš populiacijos apsaugai skirtų uždavinių iš esmės įgyvendintas tik statistikos apie sumedžiotus ir žuvusius vilkus rinkimas ir jos pateikimas visuomenei. Naujais plano pakeitimais žadama įgyvendinti ir mokslinių tyrimų uždavinį. Lietuvoje vilkų populiacijos moksliniai tyrimai nevykdomi daugelį metų.

GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, dabartinėje situacijoje vieni iš svarbiausių, bet neįgyvendintų ir toliau dėmesio nesulaukiančių uždavinių yra skirti vilkų žalos valdymui ir jų priimtinumo didinimui. Institucijos neskatina gyvulių apsaugos priemonių nuo vilkų taikymo, neinformuoja ūkininkų apie apsaugos galimybes, savivaldybės neturi pasiruošusios tvarkų gyvulių apsaugos priemonių įsigijimui remti. Aplinkos ministerija neinformuoja arba menkai informuoja apie vilkų populiacijos būklę, vykdomą jų apskaitą, nešviečia visuomenės apie vilko ekologinį vaidmenį ir svarbą gamtoje, apsaugos ir sugyvenimo būtinybę. Priešingai, Aplinkos ministerija skleidžia neigiamą požiūrį į vilką tiek žodine komunikacija, tiek sprendimais, orientuotais tik į medžioklę.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Neištesėti Aplinkos ministerijos pažadai dėl vilkų appeared first on Baltijos vilkas.

GAA “Baltijos vilkas” pastabos Stumbro apsaugos planui

Gintare — Wed, 16 May 2018 18:52:53 +0000

Sveikiname ir palaikome Aplinkos ministerijos sprendimą ir pastangas tobulinti Stumbro (Bison bonasus L.) apsaugos planą (toliau – Planas). Mūsų vertinimu, nauja Plano redakcija yra konkretesnė, išsamesnė ir ambicingesnė už šiuo metu galiojančią. Tačiau, mūsų vertinimu, jame vis dar yra rimtų trūkumų, kuriuos Aplinkos ministerijai pateikėme kaip pastabas.

Esminės pastabos:

37.1 punkte apibrėžtas palankią apsaugos būklę užtikrinantis populiacijos dydis (180–220 individų) ir 39.3 punkte numatytas bendras populiacijos dydis (200), nuo kurio užsibrėžiama populiaciją reguliuoti, atsižvelgia tik į dvi dabar esančias ir vieną numatytą suformuoti bandą trijuose šalies rajonuose. Tačiau siekiant ilgalaikės geros populiacijos būklės ir susisiekimo su kitomis populiacijomis yra būtina užtikrinti galimybes stumbrų individams ar bandoms dalintis ir plisti iš užimamų rajonų į gretimus – toks natūralus populiacijos dalinimasis turi būti palaikomas apsaugos priemonėmis. Todėl siūlome „didžiausius bandos dydžius“ su galimybe reguliuoti medžiokle numatyti tik reikšmingą tęstinę žalą patiriančiuose rajonuose, taip pat Plane išreikštinai numatyti galimybę populiacijai savarankiškai plisti į naujas teritorijas, jos iš anksto dirbtinai neapribojant Plane įrašytais bendrais skaičiais.
37.2 punkte numatomi optimalūs laisvųjų stumbrų skaičiai trijuose rajonuose, o 39.3 punkte šie dydžiai įvardijami kaip „didžiausi bandos dydžiai“, kuriuos viršijus stumbrai reguliuojami. Atkreipiame dėmesį, kad Varėnos rajone numatomas „didžiausias dydis“ – 50 stumbrų – yra mažesnis už kitų bandų, nors ir argumentuojama, kad Varėnos rajonas yra tinkamesnė vieta stumbrams, taip pat šis dydis neparemtas jokiais stebėjimais ar žalos duomenimis. Be to, IUCN gairėse „European Bison: Status Survey and Concervation action plan“ nurodoma, kad naujai įkurta populiacija turi turėti galimybę augti iki 75-100 individų, todėl išankstinis dirbtinis populiacijos apribojimas bei medžioklės planavimas nepasiekus tokių skaičių kertasi su populiacijos apsaugos gairėmis ir tikslais.
Plane numatyta reguliuoti stumbrų populiaciją remiantis duomenimis apie jos dydį, tačiau iki šiol nėra patvirtinta ir Plane nenumatyta sukurti ir patvirtinti stumbrų apskaitos metodikos. Populiacijos reguliavimas pagal jos dydį, neturint moksliškai pagrįstos apskaitos metodikos yra nepriimtinas. Šiuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atlieka tik stumbrų tęstinius stebėjimus, o ne metodiškai pagrįstą jų apskaitą. Raginame sukurti ir prie Plano pridėti moksliškai pagrįstą ir aiškiai apibrėžtą stumbrų apskaitos metodiką, pagal kurią stumbrai būtų suskaičiuojami per apribotą laiką, taip išvengiant tų pačių gyvūnų skaičiavimo kelis kartus. Raginame koreguoti Plano 34 punktą numatant metodika pagrįstą apskaitą bei Plano uždavinių lentelės 2.2. punktą, numatant skelbti ne tik stebėsenos rekomendacijas, bet ir šią apskaitos metodiką.
Planuojamų veiksmų viena iš esminių dalių tampa Plano 39.2 punktas, leidžiantis medžioti stumbrus, nepaisant net jų skaičiaus bandose. Tokie veiksmai Raudonosios knygos rūšiai stumbrui yra visiškai nepriimtini. Kriterijai, kuriais apibrėžiami sumedžiotini stumbrai – „tikėtini hibridai, sergantys, nusenę, agresyvūs, /…/ arti kelių besilaikantys“ yra nevienareikšmiai ir gali būti įvairiai interpretuojami. Raginame naikinti šį Plano punktą ir neleisti medžioti saugomos rūšies gyvūnų neatsižvelgiant į jų gausą pagal interpretacijoms pasiduodančius kriterijus. Pagal Buveinių direktyvą stumbrui apsauga galioja visais jo gyvenimo tarpsniais.
Plane tarp grėsmių populiacijai yra įvardijamos ir tokios aktualios grėsmės kaip „Žalingas chemikalų, naudojamų žemės ūkyje, poveikis“, „Žūtys keliuose“, „Izoliacija dėl ribotos migracijos“, tačiau Plano uždavinių ir priemonių lentelėje 4 nenumatomi konkretūs veiksmai su atsakingomis institucijoms ir terminais spręsti šias vidurio Lietuvoje liekančiai stumbrų populiacijai esančias grėsmes. Raginame papildyti Planą, numatant konkrečias priemones spręsti šias ir kitas svarbias grėsmes.
Suplanuota konkreti naujos laisvųjų stumbrų bandos įkūrimo vieta Dzūkijos nacionaliniame parke, nors iki šiol nėra atlikti numatomos teritorijos tinkamumo stumbrų populiacijai tyrimai. Marcinkonių girininkijos, kurioje manoma paleisti stumbrus, biotopas yra smarkiai nutolęs nuo stumbrui tinkamo biotopo aprašymo. IUCN gairėse nurodoma, kad (i) stumbrų apgyvendinimui turi būti parenkamos teritorijos, kuriose populiacijos skaičius galėtų pasiekti 75-100 individų per neilgą laiko tarpą, nes tik tokio dydžio populiacijos gali būti laikomos saugiomis, (ii) stumbrų atkeldinimui teritorija turi būti atidžiai parinkta, joje turi būti girdyklos, pievos ar įrengti ganymuisi laukeliai, turi būti įvertinta kitų teritorijoje gyvenančių kanopinių daroma įtaka bendrai mitybinei bazei. Raginame pagaliau atlikti buveinių tinkamumo stumbrams tyrimą ir parinkti vietą laikino laikymo aptvarui teritorijoje, kurioje paleisti stumbrai turėtų kuo maitintis.

Detalios pastabos pateikiamos lentelėje.

Stumbro apsaugos plano dalys	Pastabos
3. Didžioji nelaisvėje gyvenančių stumbrų dalis įkurdinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijoje esančiame „Pašilių stumbryne“ (laikino laikymo aptvare) /…/	Rašoma apie nuo seno esančius stacionarius aptvarus stumbryno stumbrams, todėl sąvoka „laikino laikymo aptvaras“ neatitinka teisybės.
4. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos aptvaro (laikino laikymo), kuriame taip pat laikomi stumbrai nelaisvėje,	Rašoma apie stacionarų aptvarą ir jame gyvenančius stumbrus, kurių niekur neplanuojama perkėlinėti. Taigi, tai yra stacionarus nuolatinis aptvaras, todėl sąvoka „laikino laikymo aptvaras“ neatitinka teisybės.
5. /…/ Žemės ūkio naudmenos Varėnos rajono savivaldybėje sudaro 31,13 proc., (ariama žemė – 17, 26 proc., pievos ir natūralios ganyklos – 3,84 proc., miškai sudaro 67,57 proc.).	Iš pateikiamų duomenų matyti, kad Varėnos rajone pievų, kuriose yra pagrindinė stumbrų mitybinė bazė šiltuoju metų laiku, procentas yra labai artimas esančiam vidurio Lietuvoje. Raginame įvertinti numatytos teritorijos tinkamumą stumbrams ir apsvarstyti daugiau pievų turinčių teritorijų galimybę arba būtinybę atlikti numatomos teritorijos pritaikymo stumbrams darbus.
21. /…/ Lietuvoje gyvenantys stumbrai laikomi nenatūralia populiacija /…/	Buveinių direktyvos taikymo rekomendacijose aiškiai įtvirtina, kad: When a species or habitat spreads on its own to a new area/territory or when a species has been re-introduced into its former natural range (in accordance with the rules in Article 22 of the Habitats Directive), this territory has to be considered part of the natural range /…/“ (Guidance document on the strict protection of animal species of Community interest under the Habitats Directive 92/43/EEC). Stumbrai yra kryptingai reintrodukuoti Lietuvoje į anksčiau jų gyventą teritoriją ir gyvena joje jau nuo 1973-čių metų, užima ją žmogaus veikiami ne daugiau nei kitos kanopinių žvėrių rūšys, todėl yra savarankiškai išsilaikanti populiacija, o ne atsitiktiniai pavieniai rūšies individai ar priklausomi nuo priežiūros priemonių pusiau laisvi stumbrai. Taigi, vadovaujantis pačios Buveinių direktyvos reguliavimu, Lietuvoje reintrodukuotų stumbrų šiuo metu gyvenama teritorija turi būti laikoma jų natūralaus paplitimo arealu, o patys stumbrai – natūralia populiacija. Todėl raginame ne toliau remtis pasenusiu ir nekorektišku populiacijos statuso traktavimu, o pataisyti jį taip, kad jis atitiktų šiandieninę realią situaciją ir Buveinių direktyvą.
27. Apibrėžiant stumbro rūšies palankios apsaugos būklę atsižvelgtina į tarptautinę patirtį. 2004 m. IUCN gairėse „Europinis stumbras: Būklės tyrimas ir apsaugos veiksmų planas“ nurodoma, kad palanki stumbrų apsaugos būklė yra tada, kai šaliespopuliaciją sudaro ne mažiau nei 100 laisvėje gyvenančių individų.	IUCN gairėse „European Bison: Status Survey and Concervation action plan“ 100-tu individų apibrėžiama ne šalies, o saugi izoliuota populiacija: „Isolated populations should be at least 100 to reduce the effect of demographic and environmental stochasticity.“ (28 p.), „Establishing sufficiently large population or network of metapopulations is necessary for minimising the effects of stochastic gene loss in small isolated populations. The reproducing size (75-100 individuals) of these populations should exceed at least 50 effective individuals /…/“ (34 p.).
28. Pagal Baltarusijos Respublikos mokslininkų atliktus tyrimus trumpalaike stumbrų populiacija šalyje laikoma, kai stumbrų populiaciją sudaro ne mažiau nei 50 jauniklius vedančių patelių, o iš viso yra apie 150 individų. Ilgalaike stumbrų populiacija šalyje laikoma, kai populiaciją sudaro ne mažiau nei 500 jauniklius vedančių patelių, o visas populiacijos skaičius turėtų siekti 1500 gyvūnų. Remiantis turimais duomenis apie Lietuvos stumbrų laisvąją bandą ir kaimyninės valstybės tyrimų patirtį, Lietuvos stumbrų populiacija turi būti laikoma trumpalaike populiacija.	Cituojamuose tyrimuose kalbama apie populiacijų dydį Baltarusijoje ir jų vertinimą Baltarusijos kontekste. Baltarusijos teritorijos dydis reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos dydžio, taip pat reikšmingai skiriasi ir stumbrų skaičiai, todėl tiesiog perimti Baltarusijos apibrėžčių Lietuvai negalima. Taip pat neaišku, ar sąvoka „trumpalaikė“ apskritai pavartota baltarusių dokumente, ar jame kalbama apie 500 skaičių, kaip užtikrinantį ilgalaikį populiacijos išlikimą jų šalyje. Skaičius 500 yra įvardijamas ir IUCN gairėse: „Theoretical population models that guarantee steady long-term development indicate that only effective population of approximately 500 unrelated and intensively reproducing animals can fulfil these conditions“ (34 p.). Tačiau tai nereiškia, kad mažesnės populiacijos būtų vadinamos „laikinomis“ ar nevertingomis. Siūlome naikinti šį punktą arba pasitikslinti, ar neprikuriama šaltinyje nevartojamų ir nelogiškų sąvokų, bei paaiškinti, kaip turi būti suprantama „trumpalaikės populiacijos“ sąvoka ir kokios iš to seka išvados ir pasekmės Lietuvos stumbrų populiacijos apsaugai.
29. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje laisvėje gyvenančių stumbrų populiacija, kurią sudarė 182 individai, buvo susiskirsčiusi į šešias bandas, /…/ Bandose kasmet atsivedama apie 40 individų jauniklių.	Lietuvoje nėra sukurtos ir patvirtintos stumbrų apskaitos metodikos. Vykdomi stebėjimai neduoda patikimų skaičių, todėl jų duomenys neturėtų būti pateikiami kaip tikslūs ir objektyvūs. Nurodomas kasmetinis jauniklių skaičius nepatikimas.Šiuo metu stumbrų stebėjimas vykdomas pasirinktuose taškuose registruojant stumbrų skaičių mėnesį ar du ir susumuojant rezultatą. Toks stebėjimas remiasi prielaida, kad stumbrų bandos yra stabilios ir laikosi vienoje vietoje, tačiau ši prielaida yra klaidinga, dėl to ir duomenys nepatikimi. Prielaidos klaidingumą liudija paties VSTT darbuotojo R. Papšio 2018 m. kovo mėn stebėjimų ataskaita, kurioje teigiama: „Atrodytų, jog pastoviai viešai matoma stumbrų banda turėtų būti tos pačios sudėties, tačiau akivaizdu, kad ta sudėtis nuolatos keičiasi. 14-16 stumbrų bandos „branduolį“ sudaro 9 stumbrai, kurie pastoviai būna toje pačioje teritorijoje, o 5-7 migruojantys stumbrai prisijungia. Visa tai patvirtina atvejis, kaip prie stebimos 14 stumbrų bandos prisijungia 3 pusmetiniai stumbriukai su savo motinomis ir 1 šešerių metų patinas. Akivaizdu jog 5 stumbrai iki tol buvę bandoje turėjo atsiskirti.“ Taigi, stumbrai migruoja tarp bandų ir tie patys individai stebimi skirtingose bandose, todėl sumuojant didžiausius pastebėtus per mėnesį bandos skaičius individų skaičius gali būti smarkiai padidinamas.
2 lentelė. Grėsmių stumbrui apibendrinimas. Dalis „Izoliacija dėl ribotos migracijos“„Lietuvos stumbrų populiacija, gyvenanti laisvėje, neturi galimybių susijungti su kitų šalių populiacijomis.“	Aplinkos ministerijos užsakytas stumbrų genų tyrimas parodė, kad į populiaciją yra atėjęs stumbras iš šalies, taigi, teiginys, kad susijungimo galimybių nėra neatitinka tikrovės.
34. Laisvėje gyvenančių stumbrų apskaitą kasmet iki 2017 m. vykdė VĮ Panevėžio miškų urėdija ir medžioklės plotų naudotojai, informaciją pateikdami laikydamiesi nustatytos medžiojamųjų gyvūnų išteklių apskaitos tvarkos. Apskaita vykdoma vizualiniu būdu vertinant pastebėtą per rudens–žiemos laikotarpį gyvūnų skaičių. Atsižvelgiant į tai, jog didelė stumbrų dalis gyvena bandomis ir yra sėslūs, toks metodas yra pakankamai patikimas ir tikslus.	Nurodytas metodas negali būti laikomas patikima apskaita, ypač kai apskaitos duomenimis bus grindžiama medžioklė. Kaip jau nurodyta komentuojant 29 punktą, stumbrų bandos nėra stabilios ir nesilaiko vienoje vietoje, todėl yra būtina metodika, numatanti trumpu laiku atliekamą visų bandų individų apskaitą.
37.4.4. kituose (valstybiniuose ir privačiuose) aptvaruose, kurie užtikrina gyvūnų gerovės sąlygas, saugant genetinę įvairovę būtų laikoma apie 10–15 stumbrų	Genetinė įvairovė saugoma tik tada, kai stumbrai dalyvauja reprodukcijoje. Pavieniai aptvaruose laikomi stumbrai nebus dauginami, tad motyvas saugoti genetinę įvairovę juos laikant aptvaruose nepagrįstas. Tarptautiniams mainams pakanka vieno Pašilių stumbryno.
4 lentelė. Stumbro apsaugos plano uždaviniai ir priemonės.2.3. įkurdinti dalį stumbrų į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos „Žvėrinčių“ aptvarą /…/ 2.6.3. sugauti ir perkelti stumbrus į kitas vietas adaptacijai ar į nuolatinio laikymo aptvarus.	Buveinių direktyvos 12 straipsnio 2 punktas draudžia „laikyti /…/ gamtoje sugautus šių (saugomų) rūšių egzempliorius /…/“. Nors užtikrinus gerą populiacijos būklę galimos išimtys, laisvųjų stumbrų kėlimas į zoologijos sodo aptvarus yra nepriimtinas ir nepagrindžiamas jokia būtinybe.

GAA “Baltijos vilkas”

The post GAA “Baltijos vilkas” pastabos Stumbro apsaugos planui appeared first on Baltijos vilkas.

Aplinkos apsaugos komitetas siūlo Seimui įteisinti lankus ir prožektorius

Gintare — Mon, 07 May 2018 18:15:03 +0000

Balandžio 25 d. Seimo aplinkos apsaugos komitetas svarstė siūlymą keisti Medžioklės įstatymą ir įteisinti medžioklę lankais bei prožektorių naudojimą plėšrūnų medžioklei. Pasiūlymo iniciatorius yra pats komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto narys Paulius Saudargas, tarp teikėjų taip pat yra „valstiečių“ partijos atstovai Jonas Jarutis, Viktoras Rinkevičius, Dainius Gaižauskas ir socialdemokratas Andrius Palionis. Prieš komiteto posėdį GAA „Baltijos vilkas“ pateikė Seimui peticiją prieš lankų ir prožektorių įteisinimą medžioklėje su 43.330 parašais. Nepaisant didelio visuomenės nepritarimo lankų įteisinimui, komiteto nariai ignoravo peticiją, į posėdį atvykusiam GAA „Baltijos vilkas“ atstovui nesuteikė žodžio, ir nubalsavo įstatymo pataisą teikti svarstyti Seimui.

Atrodo, kad komiteto nariai atstovauja ne visuomenei, o komercine medžiokle suinteresuotoms grupėms, juk ir pats Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika – medžiotojas. Asociaciją „Baltijos vilkas“ labiausiai stebina tai, kad šalia lankų yra siūlomas ir prožektorių įteisinimas plėšrūnų medžioklėje, prieštaraujantis tarptautinei gamtosauginei teisei – Buveinių direktyvai, kurios nuostatos ir ribojimai privalomi Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei. Stebėtina, kad Seimo nariai, priklausantys Aplinkos apsaugos komitetui, taip neišmano aplinkos apsaugos realijų. Komiteto narys Artūras Skardžius prie lankų dar siūlė įteisinti ir arbaletus, nors tai taip pat prieštarautų Buveinių direktyvai. Komiteto posėdyje pritariant įstatymo pataisų teikimui Seimui, net nematyta reikalo aptarti prožektorių temos, kalbėta tik apie lankus.

Pagrindiniai už lankų įteisinimą agituojančių komiteto narių Kęstučio Mažeikos, Pauliaus Saudargo ir Artūro Skardžiaus argumentai – medžioklė lankais kels medžiotojų prestižą, bet bus reikalinga tik nedidelei daliai medžiotojų, nes yra brangi. Ir šioje vietoje reikia paklausti – jeigu siūlant Medžioklės įstatymo pakeitimus ignoruojama visuomenės pozicija, išsakyta peticijoje – tai tikrai yra būdas pakelti medžiotojų prestižą, ar greičiau kelias dar labiau jį žlugdyti? Ir jei lankų reikia tik mažutei saujelei medžiotojų, ar ne svaresnė tada yra pasisakančių prieš lankus pusė su 43.330 peticijos parašų? Kęstutis Mažeika užsimena, kad medžioklė lankais planuojama kaip komercinės medžioklės būdas, skirtas pasiturintiems svečiams iš užsienio. Ir tai visiškai prieštarauja jo teiginiams, kad ši medžioklė bus tik labiausiai įgudusiems ir gebantiems sėlinti ar kels prestižą. Jei norima iš šios medžioklės uždirbti siūlant ją kaip pramogą užsienio svečiams, kas bus lemiamas veiksnys – tų svečių įgūdžiai, ar jų mokami pinigai?

Pataisos siūlytojai taip pat remiasi tuo, jog lankai yra įteisinti kaip medžioklės būdas kitose šalyse, bet nepamini, kad visgi didesnėje Europos dalyje ji draudžiama būtent dėl žiaurumo, o įteisinusiose dažnai yra numatyti apribojimai, kokius gyvūnus leidžiama medžioti lankais. Europos medžioklės lankais federacijos duomenimis, Europoje medžioklė lankais leidžiama Ispanijoje, Portugalijoje, kai kuriuose Italijos regionuose, Vengrijoje, Slovakijoje, Grenlandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Danijoje, Baltarusijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje, lankais leidžiama medžioti tik aptvaruose – štai jums ir pavyzdys, kaip lankai yra būdas, esą skatinantis medžiotojų kultūrą ir reikalaujantis didelių sėlinimo įgūdžių…

Taip pat stebina visiškai apatiška Aplinkos ministerijos pozicija. Medžioklės priemonės ir būdai yra apibrėžti Medžioklės taisyklėse, kurios yra Aplinkos ministerijos žinioje. Seimo nariai, bandydami įtvirtinti tam tikras priemones medžioklei Medžioklės įstatyme, savinasi iš Aplinkos ministerijos jos kompetencijos ribose esančią sritį, netgi prieštaraudami tarptautinei teisei, tačiau Aplinkos ministerija neįstengia ar ir nesistengia deramai į tai atsakyti.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Aplinkos apsaugos komitetas siūlo Seimui įteisinti lankus ir prožektorius appeared first on Baltijos vilkas.

Nauja retorika apie stumbrus, bet tas pats tikslas

Gintare — Wed, 18 Apr 2018 20:18:58 +0000

Paskutiniu metu galima pastebėti, kad keičiasi valstybinių institucijų atstovų retorika apie stumbrus. Kelis metus menkinusi stumbrus, kad jie esą yra tik problema, galbūt visai ne stumbrai, o kažkokie mišrūnai, jiems ne vieta laisvėje, dabar imtasi kitos taktikos – stumbrai dabar jau vertingi, bet Vidurio Lietuva jiems pavojinga vieta, esą reikia stumbrus iš ten gelbėti. Abiejų taktikų tikslas tas pats – pateisinti siekius išdanginti stumbrus iš Vidurio Lietuvos, įkišti į aptvarus arba pasiųsti per sieną į Baltarusiją. Vidurio Lietuvoje „jiems ne vieta“ yra tiek senesnės, tiek dabartinės retorikos esminė mintis.

Lietuvoje stumbrų skaičius pastaraisiais metais išaugo, ir tai puiki naujiena populiacijai. Aplinkos ministerijos užsakytas tyrimas atskleidė, kad populiacijos skaičiaus augimas paaiškinamas tuo, kad į mūsų stumbrų bandą atkeliavo stumbras iš šalies, su naujais genais. Taigi, atrodo, stumbrų populiacijos reikalai Vidurio Lietuvoje gerėja, populiacija nėra izoliuota, nors ir retas, bet susiekimas su kaimyninių šalių populiacijomis vyksta. Bet tai nesiderina su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių tarnybų pozicija, kad stumbrams ne vieta Vidurio Lietuvoje. Todėl vis tiek akcentai permetami į labai prastą stumbrų populiacijos būklę, o išsigelbėjimu laikomas stumbrų iškeldinimas.

Vidurio Lietuvoje stumbrai ganosi ūkininkų laukuose. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialisto Ryto Papšio, stumbrai neišgyventų be ūkininkų pagalbos, atseit, jiems nepakanka maisto. Bet gi tie ūkininkai ir valstybės politika ir atėmė iš stumbrų pievas! Ir ne tik iš stumbrų, bet ir iš kitų gyvūnų. Užsėjus rapsais laukus iki pat miškelių pakraščių, visi žvėrys persiorientavo maitintis pasėliuose. Ir stumbrai, ir visa biologinė įvairovė kenčia nuo didžiulio pesticidų ir kitokios chemijos naudojimo dirbamuose laukuose. Šių metų pradžioje viena stumbrė nudvėsė nuo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis. Jeigu krito tokio dydžio gyvūnas, kokia situacija su vabzdžiais, paukščiais, ropliais? Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuomone, stumbrams teritorija pavojinga, vadinasi juos reikia iškeldinti. O kaip su kitais gyviais? Ar tikrai tokioje situacijoje svarbiausias uždavinys turėtų būti iškeldinti vieną rūšį, o ne ieškoti būdų suvaldyti pavojingąsias žmonių sukurtas sąlygas?

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“

The post Nauja retorika apie stumbrus, bet tas pats tikslas appeared first on Baltijos vilkas.