Surašėme pastabas naktinių taikiklių naudojimo tvarkai. Pagrindinė pastaba, kad  pasigedome naktinių taikiklių naudojimo kontrolės priemonių, dėl ko buvo daugiausia reikšta pastabų argumentuojant prieš jų įteisinimą.

DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PAKEITIMO PROJEKTO NR. 24-7160
2024-04-28

Teikiame pastabas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektui Nr. 24-7160, kuriuo, be kitų pakeitimų, taisyklės papildomos nuostatomis dėl naktinių taikiklių naudojimo tvarkos.<p >Mes vertiname, kad siūlomi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) pakeitimai:

• neįgyvendina Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo (toliau – Įstatymo)  nuostatų ir taip pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytą sistemiškumo principą;

• neužtikrina pakankamos apsaugos, kad naktiniai taikikliai nebus naudojami medžiojant tas rūšis, kurioms šio priedėlio naudojimas yra draudžiamas tarptautinėmis sutartimis, ir taip galimai pažeidžia Europos Tarybos konvencijos dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos nuostatas.

Toliau pateikiame detalų argumentavimą.

1. 2024-03-14 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymą, kuriuo papildė Įstatymą 152 straipsniu. Straipsnis numato leidžiamus medžioklėje įrankius ir priemones, o 12-as straipsnio punktas nurodo, kad leidžiama naudoti „12) naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras;“

2. Tas pats Įstatymo pakeitimas pakeitė 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išdėstydamas jį taip: „1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: <…>; leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką; <…>;“

3. 2023-11-29 vykusio pagrindinio (Kaimo reikalų) komiteto posėdyje nagrinėta Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada ir pasiūlymai dėl šio Įstatymo projekto: „2.1. <…> Vadovaujantis išdėstytu, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto nuostatos, kuriomis iš anksto galimai programuojamos korupcijos pasireiškimo galimybei palankios situacijos, yra vertinamos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekiant išvengti tokių situacijų, siūlytina atsisakyti Projekto 152 straipsnio 12 punkto arba numatyti papildomas nuostatas, procedūras, kuriomis vadovaujantis už valstybinę medžioklės kontrolę atsakingas asmuo galėtų veiksmingai vykdyti minėto punkto tinkamo įgyvendinimo priežiūrą“.

4. Komitetas atsižvelgė į šią Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą: „Dėl siūlymo „<…> numatyti papildomas nuostatas, procedūras, kuriomis vadovaujantis už valstybinę medžioklės kontrolę atsakingas asmuo galėtų veiksmingai vykdyti minėto punkto tinkamo įgyvendinimo priežiūrą.<…> – Komitetas atsižvelgė: Komiteto patobulinto Projekto Nr. XIVP-3271(2) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 str. 2 dalies 1 p. papildytas nuostata, kad Aplinkos ministerija tvirtina leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką.“

5. Pabrėžtina, kad ši Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada bent iš dalies pagrįsta oficialia aplinkos ministerijos pozicija: „Svarstant šį projektą Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Aplinkos ministerija pateikė nuomonę apie naktinių taikiklių ar jų priedų, pritvirtintų prie optinių taikiklių, leidimo naudoti medžioklėje galimybę. Aplinkos ministerijos teigimu, nėra praktinių galimybių veiksmingai kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo projektas, todėl nepalaikanti siūlymo numatyti atvejus, kuriais naktinių taikiklių ir jų priedų naudojimas medžioklėje nėra draudžiamas.“

6. Apibendrinant 2-5 punktus:

   - Aplinkos ministerija oficialiai teigė, kad efektyvi naktinių taikiklių naudojimo kontrolė yra labai didelė problema;

   - Specialiųjų tyrimų tarnyba tai pripažino korupcine rizika ir rekomendavo numatyti tinkamas nuostatas ir procedūras, kurios sudarytų prielaidas tinkamai kontrolei ir įstatymo įgyvendinimo priežiūrai;

   - Pagrindinis komitetas atsižvelgė į šį siūlymą ir Įstatymo pakeitimo projektą papildė nuostata, kuri paveda Aplinkos ministerijai nustatyti priemonių naudojimo tvarką.

   - Pagal Įstatymo projekto svarstymo ir sprendimų priėmimo chronologiją bei logiką akivaizdu, kad Aplinkos ministerijai skirta pareiga nustatyti leidžiamų medžioklėje naudoti priemonių (šiuo atveju – naktinių taikiklių) naudojimo tvarką yra ne formalumas, o aiškus pavedimas užtikrinti kiek galima efektyvesnę kontrolę, korupcinės rizikos užkardymą, ir tinkamą įstatymo įgyvendinimą.

7. Aplinkos ministerijos parengtas Taisyklių pakeitimo projektas Nr. 24-7160 siūlo tokias formuluotes, susijusias su naktinių taikiklių naudojimu:

   - 5. Papildau 11.12 papunkčiu:

   „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant iš kilnojamų ar nekilnojamų medžioklės bokštelių, kitų virš žemės pakeltų priedangų ir slėptuvių, nuo kilnojamų kopėčių, kai ginklas laikomas ne žemesniame kaip žmogaus ūgis aukštyje, užtikrinant, kad šaudmenys kris į gruntą matomame šaudymo sektoriuje.“

   - 13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

   „58.3.9. naudojant naktinius taikiklius medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius;“.

8. 58.3.9 papunkčio pakeitimas yra formalumas, pakartojantis įstatymo nuostatą. O 11.12 papunktis nurodo iš kokių vietų galima medžioti su naktiniais taikikliais, tačiau pagal formuluotę panašu, kad tai susiję su žmonių saugumu. Nei šie du punktai, nei kiti Taisyklių pakeitimai projekte net nebando spręsti naktinių taikiklių naudojimo tik tikslinėms rūšims kontrolės problemos. Apie šią problemą bei apie Įstatymo bei jo priėmimo procese įvardintą pareigą surasti efektyvios kontrolės sprendimus neužsimenama ir aiškinamajame rašte, nors ši problema yra puikiai žinoma Aplinkos ministerijai kaip pagrindinei problemos įvardintojai.

9. Darytina išvada, kad Aplinkos ministerijos teikiamas Taisyklių pakeitimo projektas Nr. 24-7160 neįgyvendina Įstatymo nuostatų ir pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytą sistemiškumo principą: „7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, <…>“.

10. Aplinkos ministerija oficialiai pripažįsta, kad naktinių taikiklių naudojimo tik tikslinėms rūšims kontrolė yra labai didelė problema, tačiau įgyvendindama Įstatymą nesiima jokių veiksmų šiai problemai spręsti ar bent jau sumažinti, nors Įstatymas jai paveda tokią pareigą. Tokiu būdu su Aplinkos ministerijos žinia ir jos neveikimo pasekoje naktiniai taikikliai gali būti naudojami medžiojant ir rūšis, kurios nuo tokių medžioklės priemonių turi būti saugomos pagal tarptautinius susitarimus. Taip gali būti pažeidžiamos tokios konvencijos kaip Europos Tarybos konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos.

Pabrėžtina, kad naktinių taikiklių naudojimo kontrolė tik šūvio atlikimo metu yra praktiškai neįgyvendinama, todėl visiškai nepakankama. Todėl siekiant užtikrinti, kad naktiniai taikikliai nėra naudojami medžiojant neleistinas rūšis reikalingi Taisyklių pakeitimai, kurie leistų nelegalų panaudojimo faktą nustatyti visos medžioklės eigos metu.

Taisyklių pakeitimai galėtų numatyti, kad medžioklės lape būtų nurodoma, jog bus medžiojama su naktiniu taikikliu (galbūt nurodant ir laiką). Tokiu atveju visi sumedžioti gyvūnai, kuriuos gali patikrinti kontrolę atliekantis pareigūnas, būtų traktuojami kaip sumedžioti su naktiniu taikikliu. O naktinio taikiklio turėjimas medžioklės metu be šios žymos lape būtų traktuojamas kaip nelegalus jo naudojimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokie ar panašūs pasiūlymai buvo ne kartą teikiami svarstant Įstatymą kaip atsakas į kontrolės problemą. Pavyzdžiui, 2023-11-29 vykusio pagrindinio (Kaimo reikalų) komiteto posėdyje buvo pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovo Artūro Kibišos atsakymai į Seimo narių klausimus: „<…> atitinkamai turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso <…> 290 straipsnio 5 dalis, kuris numato Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir galėtų būti papildytas: Medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, naktinio matymo taikikliais ar jų priedais, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie taikiklių (ar jų priedų) naudojimą, <…>“.

Darytina išvada, kad Seimo nariai, balsuodami už Įstatymo projektą, manė, jog tokia ar panaši sistema bus įgyvendinta ir todėl kontrolė bus faktiškai įmanoma. O neįtraukiant tokių nuostatų į Medžioklės taisykles įgyvendinamas ne tas Įstatymo projektas, už kurį balsavo Lietuvos Respublikos Seimas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, nepritariame Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projekto Nr. 24-7160 daliai, susijusiai su naktinių taikiklių naudojimo reglamentavimu. Manome, kad Taisyklių projektas neįgyvendina Medžioklės įstatymo, prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytam sistemiškumo principui, ir galima pažeidžia tarptautines laukinės gyvūnijos apsaugos sutartis.

Siūlome projektą taisyti taip, kad naktinių taikiklių naudojimo tik tikslinėms rūšims kontrolė būtų faktiškai įmanoma ir praktiškai įgyvendinama, pavyzdžiui, įgyvendinant Įstatymo svarstymo stadijoje ne kartą įvardintą siūlymą naktinio taikiklio naudojimą privalomai žymėti medžioklės lape.

The post Raštas ministrui dėl naktinių taikiklių naudojimo tvarkos appeared first on Baltijos vilkas.

Dalinamės raštu, kurį išsiuntėme Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1457

Teikiame pastabas 2023-04-25 įregistruotam pasiūlymui dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1457 (toliau – Projektas). Šis Projektas yra beveik identiškas siūlymui, registruotam 2022-12-08 dieną. Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktų sistemoje prie Projekto pateikiami aiškinamasis raštas, lyginamasis variantas, Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos išvados yra skirti pradiniam visiškai skirtingam Projekto variantui, kurį 2022-03-24 teikė Seimo narys Linas Jonauskas.

Kadangi 2023-04-25 įregistruotame pasiūlyme argumentų praktiškai nėra, remiamės 2022-12-08 registruoto iš esmės analogiško pasiūlymo argumentais, toliau abu juos kartu vadindami Pasiūlymu.  Projektu siekiama įteisinti naktinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Tai siekiama padaryti dar nuo 2015 metų. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru, šiuo metu argumentu tapo būtinybė rengtis civiliniam pasipriešinimui galimai karinei agresijai. Pernai, motyvuojant karo grėsmės ir paramos Ukrainai argumentais, buvo pakeisti LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje. Visgi dar tais pačiais metais sekęs siūlymas keisti ir LR Medžioklės įstatymą, kad medžiotojams naktinius taikiklius ne tik būtų galima turėti ir naudoti pratybose, bet ir naudoti medžioklėje, rodo, jog šalia civilinės gynybos tikslų esama ir kitų siekių. Taip pat Projektas remiamas klaidinančiais argumentais.

Detalios pastabos Projektui:

1. Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nedera su argumentacija, naudota įteisinant jų turėjimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimu.

LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo projektas) pernai metais buvo argumentuotas poreikiu paruošti civilius gyventojus organizuotam pasipriešinimui karo atveju, o ne naudoti šiuos ginklų priedus pramogai. Antikorupcinio vertinimo išvadoje jau tada buvo įžvelgta, kad leidimas naktinius taikiklius įsigyti medžiotojams nedera su įstatymo pakeitimo projekto argumentacija ir neveda į pasirengimą organizuotam pasipriešinimui. Tai, kad vos po kelių mėnesių nuo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo naktinių taikiklių įteisinimo organizatoriai ėmė siūlyti keisti ir LR Medžioklės įstatymą, aktualizuoja antikorupcinio vertinimo išvadą.

2. Projektas grindžiamas klaidingais teiginiais apie LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo tikslus ir medžioklės painiojimu su pasirengimo civilinei gynybai pratybomis.

Pasiūlymo teiginys, kad „siūlymas patikslinti Projekto formuluotes yra privalomas siekiant įgyvendinti LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymu įstatymų leidėjo nustatytus tikslus” yra neteisingas. Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, 8-tame punkte, buvo nurodyta, kad keisti kitų įstatymų nereikia. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimas aiškinamajame rašte buvo aiškinamas tuo, kad „asmenys, turintys kitus nei A kategorijos ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jiems turi būti sudarytos galimybės įsigyti ginklų priedėlius (naktinius taikiklius), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose.“

Medžiojimas nėra ginkluoto pasipriešinimo apmokymai ar pratybos, o žvėrys nėra pratybų taikiniai, todėl ir naktinių taiklikių naudojimo medžioklei įteisinimas nėra susijęs su Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo tikslais. Projekte teigiama, kad „įstatymo leidėjo tikslai iki šiol nėra įgyvendinti, kadangi medžiotojams nėra paskatų įsigyti ir turėti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, nes jų vis dar jokia apimtimi negalima naudoti medžioklėje.“ Ir kad, esą norint „realiai įgyvendinti įstatymų leidėjo ketinimus” būtina įteisinti taikiklių naudojimą medžioklėje.

Tai parodo, kad Projekto iniciatorių ketinimai susiję ne su civiline gynyba, o su medžioklės pramoga, ir kad Projekte medžioklės pramoga painiojama su pasirengimo civilinei gynybai pratybomis, tokiu būdu net nuvertinant pasirengimo civilinei gynybai svarbą.

3. Projektu siekiama įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant iš bokštelių, t.y. vienam iš pagrindinių medžioklės būdų Lietuvoje.

Pasiūlyme teigiama, kad medžiotojams reikia „suteikti ribotą teisę išskirtiniais ir aiškiai Medžioklės įstatyme įvardintais atvejais naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus medžioklėje“, tačiau pačiu Projektu siūloma įteisinti naktinių taikiklių naudojimą visiems nesaugomų rūšių gyvūnams. Kadangi Medžioklės taisyklių 58.26 punktas draudžia medžioklę tamsiu paros metu, išskyrus medžioklę tykojant, suprantama, kad projekto iniciatoriai šiuo momentu prašo įteisinti naktinius taikiklius medžioklei tykojant iš bokštelių, o tai yra nei ribota teisė, nei išskirtiniai atvejai. Medžioklė tykojant iš bokštelių yra vienas pagrindinių medžioklės būdų Lietuvoje, pasižymintis neigiamu poveikiu aplinkai, kadangi žvėrys prie bokštelių yra viliojami dideliais pašarų kiekiais. Svarbu pažymėti ir tai, kad medžioklė iš bokštelių yra individuali medžioklė ir neturi panašumo į organizuoto civilinio pasipriešinimo pratybas.

4. Tai, kas leidžiama ir draudžiama medžioklėje, turi likti apibrėžta įrankių, priemonių, būdų ir terminų visuma.

Projekto iniciatoriai siūlo į LR Medžioklės įstatymą perkelti įrankių ir priemonių sąrašą, pakoregavus jį pagal projekto iniciatorių norus, tačiau leidžiamus medžioklės būdus ir laikotarpius palikti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (toliau – Medžioklės taisyklės). Tai ydingas pasiūlymas, nes medžioklės veiklą apibrėžia leidžiamų ir draudžiamų naudoti įrankių, priemonių, būdų ir terminų visuma, jie glaudžiai tarpusavyje susiję. Iškeliant vieną leidžiamų ar draudžiamų medžioklės įrankių, priemonių, būdų ir laikotarpių visumos dalį į vieną teisės aktą, o kitą paliekant, yra išardoma jų visuma ir nuoseklumas.

Draudžiamų įrankių, priemonių ir būdų atidalinimo problemiškumas matyti pačiame Projekte – jame nelogiškai išbrauktas transporto priemonių naudojimo medžioklėje draudimas. Šiuo metu galiojančiose Medžioklės taisyklėse esantis punktas „58.3. medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, medžioklės būdais“, kurį Projekto iniciatoriai pakeitę siūlo perkelti į LR Medžioklės įstatymą, apjungia draudžiamus naudoti įrankius, priemones ir būdus. Į šį skyrių yra įtrauktas draudimas medžioti „iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus“, „iš oro transporto priemonių“, „iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu“, „šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais“. Projekto iniciatoriai, aiškiai neargumentavę, išbraukia iš savo siūlymo visus su transporto priemonių naudojimu susijusius draudimus. Argumentavime projekto iniciatoriai nurodo tik tiek, kad medžioklės būdus reikėtų palikti Medžioklės taisyklėms, todėl galima įtarti, jog išbraukdami transporto priemones iš draudžiamų įrankių, priemonių ir būdų sąrašo, jie traktuoja jas kaip medžioklės būdą. Toks traktavimas nelogiškas, nes transporto priemonė yra priemonė, kurios naudojimas medžioklėje yra draudžiamas.

Ši situacija aiškiai parodo, kad draudžiamų įrankių, priemonių ir būdų visuma turėtų išlikti visuma ir būti reglamentuojama viename teisės akte. Norint atskirai LR Medžioklės įstatyme reglamentuoti leidžiamus ar draudžiamus medžioklėje naudoti ginklus ar ginklų priedėlius, vertėtų apsiriboti tik ginklų ir jų priedėlių (o ne visų įrankių ir priemonių) apibrėžimu LR Medžioklės įstatyme.

5. Medžioklė naudojant naktinius taikiklius yra neetiška, darytų žalą laukinių gyvūnų populiacijoms ir keltų pavojų žmonėms.

Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje atima iš žvėrių vienintelį jiems likusį saugų nuo žmonių nakties metą. Be to, naktinių taikiklių naudojimo efektyvi praktinė kontrolė yra neįmanoma, nes iš sumedžioto žvėries neįmanoma identifikuoti, kokie ginklo priedėliai buvo naudoti šaunant. Dėl šios priežasties naktinių taikiklių įteisinimas toms žvėrių rūšims, kurios nėra įtrauktos į Berno konvenciją, atvertų jų iš esmės nebaudžiamą naudojimą ir kitoms rūšims medžioti. Daugelis naktinių taikiklių nerodo geros kokybės vaizdo, tačiau skatintų medžioti tamsoje, todėl didėja pavojus netyčia sumedžioti arba sužeisti kitų rūšių, taip pat ir saugomų, gyvūnus, taip pat didėja rizika, kad gali būti netyčia šaunama į žmogų.

6. Naktiniai taikikliai negali būti naudojami medžiojant saugomose teritorijose.

Šiuo metu Medžioklės taisyklėse iš esmės nėra numatyto atskiro medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimo, nors medžioklė, kaip saugomoms vertybėms poveikį daranti ūkinė veikla, saugomose teritorijose turi būti labiau ribojama. Medžioklės įrankių ir priemonių arsenalo plėtra prieš tai nenumačius atskiro medžioklės veiklos reglamentavimo saugomose teritorijose yra nepateisinama.

7. Projekte klaidingai teigiama, kad jis paremtas Berno konvencija.

Pasiūlyme teigiama: „naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimas kaimyninėse šalyse buvo įteisintas būtent remiantis Berno konvencija“. Berno konvencija, priimta 1979 metais, neįteisina jokių medžioklės įrankių ar priemonių. Konvencija skirta nykstančių rūšių apsaugai, joje numatyti draudžiami saugomus gyvūnus medžiojant naudoti įrankiai ir priemonės. Šioje konvencijoje nieko nesakoma apie nesaugomų rūšių medžioklę, tačiau šiuo metu iš esmės visi Berno konvencijos IV priede „Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės“ išvardinti įrankiai, būdai ir priemonės (nuodai, veidrodžiai, motorinės transporto priemonės, kilpos, sprogmenys ir t.t.) yra draudžiami visų rūšių gyvūnų medžioklėje.

Todėl tai, kad 1979 metų Berno konvencija draudė naktinių taikiklių naudojimą saugomų rūšių medžioklei, bet neužsiminė apie jų draudimą nesaugomų rūšių medžioklėje (nes tokia medžioklė neįėjo į konvencijos aprėptį), nėra argumentas 2023 metais pradėti naktinius taikiklius naudoti nesaugomų rūšių medžioklei, kaip nepradedam legaliai naudoti sprogmenų ar sraigtasparnių (irgi galėtų būti pasirengimas karo grėsmėms). Tai, kad naktinių taikiklių naudojimas yra įteisintas kaimyninėse šalyse, taip pat nėra argumentas įteisinti juos Lietuvoje.

Prieštaraujame 2023-04-25 pasiūlymui dėl medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1457, nes jis nukrypsta nuo pilietinio pasipriešinimo organizavimo tikslo, yra grįstas klaidingais argumentais, kelia grėsmę Lietuvos gyvajai gamtai.

GAA “Baltijos vilkas” informacija

The post Ir vėl siekiama įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje appeared first on Baltijos vilkas.

Vasario 26-ąją išaušo gražus saulėtas rytas, kuris džiugino anksti atsikėlusius vilkų apskaitos dalyvius, visoje Lietuvoje vykstančius į paskirtas girininkijas ieškoti vilkų pėdsakų. Atrodo, kad pati saulė pranašavo, jog diena, paskirta vilkų apskaitai, bus įdomi ir turininga.

Mūsų, keturių studenčių savanorių, ekipažas tą rytą keliavo į Pabradę. Dvi savanorės važiavo į Žeimenos girininkiją, o aš ir Renata – į Pabradės. Girininkijos būstinėje pasijutome laukiamos – Pabradės girininkas Giedrius Grincevičius mus pakvietė į savo kabinetą, kur aptarėme maršrutą, girininkijos ypatumus. Girininkas Giedrius prognozavo, kad vilkų pėdsakų neaptiksime – per mažas girininkijos plotas (3,3 tūkst. ha), kad jie čia gyventų, ir patikino, kad mūsų kolegės savanorės gretimoje Žeimenos girininkijoje tikrai ras vilkų pėdsakų, nes jie buvo rasti jau per pirmąją apskaitos dieną.

Visgi aptikti pėdsakus vilties buvo, nes rudenį girininkas Giedrius buvo užklydęs vilkų paliktas pėdas. Būtent pagal tą pėdsakų aptikimo vietą jis ir sudarė apskaitos maršrutą. Pirmąją apskaitos dieną nieko nerado, todėl antrąją apskaitos dieną nusprendė apžiūrėti kitą pusę nuo tos vietos, kur rudenį būta vilkų.

Nebūtų girininkas savo miško šeimininkas – jo planas pasitvirtino, mes aptikome dviejų vilkų pėdsakus. Tik yra požymių nebūdingų vilkų elgsenai. Bėgta ne miško keliuku, o kirtaviete ir įlįsta į tankmę, kur daug puraus sniego, todėl čia ir atstumas tarp pėdsakų nedidelis. Pagal žemėlapį matyti, kad judėjimo kryptis galimai veda tolyn iš Pabradės link gretimos Purviniškių girininkijos. Atrodo, kad vilkai tiesiog kirto šią girininkiją ir joje nuolat negyvena, kaip kad ir pranašavo girininkas.

Negaliu nepasakyti pagyrimo žodžių girininkui Giedriui. Mus, dvi studentes savanores, jis pasitiko kaip tikras viešnias. Žygį miške pradėjome nuo pusryčių: girininkas buvo mums visiems sutepęs sumuštinių ir padaręs arbatos. Einant mišku daug kalbėjome apie miško žvėris. Įdomu, kad šioje girininkijoje visiškai nėra tauriųjų elnių. O štai kitų kanopinių apstu. Pasisekė aptikti dar šiltus briedžių porelės pėdsakus. Leistinas briedžių skaičius girininkijoje jau sumedžiotas. Girininkas Giedrius turi leidimą, bet niekada nemedžioja. Kalbėjome, kad maža dabar belikę garbingų medžiotojų, kurie seka ir tykoja žvėries, dažnai žvėrys medžiojami  tiesiog medžiotojų įrengtose šėryklose, kur belieka tik gerai nusitaikyti iš greta esančio bokštelio.

Nemažai kalbėjome ir apie kitokią žmogaus veiklą miške – medžių kirtimą. Mūsų apskaitos vadovas Giedrius daug išmano apie miško resursus, kirtimus, medienos prekybą. Daug diskutavome apie kirtimų naudą ir žalą. Girininkas mus patikino, kad visi kirtimai atliekami pagal tikslius apskaičiavimus, stengiantis išlaikyti balansą. Smagiausia, kad mus pakvietė į miško sodinimą balandžio viduryje. Į talką girininkai visada kviečiasi moksleivius, kad vaikai artimiau pažintų gamtą. Bet kodėlgi nepasikvietus studentų, GAA „Baltijos vilkas“ savanorių?! O tikrai verta atvažiuoti, ir ne vien todėl, kad medžius pasodintume, bet ir pasigrožėtume nuostabia Pabradės girininkija: labai brandus miškas, daug kalvų, saugomų kraštovaizdžio objektų – pilkapių, ežerų.
Taigi, kai už lango jau ima kvepėti pavasariu, belieka laukti, kol ištirps įšalas, ir pirmyn visi į  pavasarinę talką!

Visgi yra dar vienas pastebėjimas, kurį būtinai noriu paminėti. Norėtųsi, kad ateityje dialogas su girininkais būtų dar labiau skatinamas. Kai kurie girininkai net nežino, kad GAA „Baltijos vilkas“ egzistuoja arba galvoja, kad organizacijos nariai yra radikalūs „žalieji“. O juk artimesnė pažintis su „Baltijos vilkas“ būtų naudinga ne tik pačiai asociacijai, bet ir vilkams, ir visai gamtai. Juk neretai apie pažeidimus yra bijoma pranešti viešai, o štai tam ir yra nevyriausybinė organizacija.

Dialogas tarp girininkų ir GAA „Baltijos vilkas“ praplėstų tiek girininkų, tiek gamtosaugos aktyvistų žinias, suartintų, būtų naujas energijos pliūpsnis, skatinantis kartu puoselėti ir saugoti gamtą.
Štai GAA „Baltijos vilkas“ suorganizuotas savanorių dalyvavimas kartu su girininkais vilkų apskaitoje parodė, kad norime ir sugebame bendradarbiauti. Mes, apskaitos savanorės, džiaugiamės, galėjusios pažvelgti į mišką girininko akimis, o girininkas įsitikino, kad netrūksta neabejingų gamtai žmonių, kurie savo entuziazmą išreiškia darbais.

Stiprinkime tą dialogą ir nuvykime sodinti medelių, kur mus labai kvietė! Gal ne kaip organizacija, o kaip gamtos mylėtojai, vis norintys grįžti ten, kur taip gera… Ten, kur mūsų žalieji namai…

*protected email*
2013 m. vilkų apskaitos savanorė

The post Savanorės įspūdžiai iš vilkų apskaitos Pabradės girininkijoje appeared first on Baltijos vilkas.

Kelionė į Kabelius ir Musteiką 26 dieną prasidėjo su nuotykiais. Tik įsukus į Latežerio kelią, visiškai nevalytą ir apledėjusį, „įčiuožėme“ į kelkraščio pusnį. Pro šalį važiavęs Mantas su miškovežiu iš karto sustojo ir ramiai: „Turit virvę? Ištrauksiu“. Galima spėti, kad mes ne pirmi ir ne paskutiniai šitaip užtveriam kelią. Kai, vėluodamos gerą pusvalandį, pasiekėme Kabelių girininkiją, ten jau visi susirinkę žinojo, kad mus iš pusnies traukė. Savo gelbėtoją Mantą vėliau sutikome miške, jau pasikrovusį medienos.

Palikau savanorę Mildą su Kabelių girininko pavaduotoju. O aš su Druskininkų urėdijos inžinieriumi Audriu Norkūnu pajudėjom į Musteikos girininkiją. Nors mano palydovo darbas tą dieną buvo koordinuoti visų urėdijos girininkijų vykdomą vilkų apskaitą, jis atvažiavo į Musteikas pakeisti Musteikos girininko, kuris tą dieną buvo užsiėmęs kitais darbais. Musteikoje miškas ūžte ūžė: intensyviai vyko miško vežimo darbai, nes skubama suspėti iki pavasarinio atlydžio.

Vietinio, kaip man papasakojo „elitinio“, medžiotojų būrelio šefas, prisikrovęs mašiną maisto, lankė žvėrių viliojimo vietas (jų ir medžiotojų bokštelių palei visą Čepkelių rezervato pakraštį yra nemažai). Apskaitos metu jį sutikome kelis kartus, o pietų pertraukėlės metu gana įdomiai pabendravome. Sutikome ir važinėjantį Musteikos girininką. Tik pasieniečių nematėme, nors leidimais įeiti į pasienio ruožą tvarkingai pasirūpinome dar apskaitos išvakarėse.

Diena nuostabi, saulėta. Audrius sako jau seniai nepamenąs tokios. Miškas kvepia ankstyvu pavasariu.
Su Audriumi sukome tuo pačiu maršrutu, kokiu buvo apvažiuota ir vykdant vilkų apskaitą vasario 21 dieną. Patikrinome tada matytus vilkų pėdsakus.

Šį kartą pasekėme jais iki miško plynės, kur vilkai buvo sumedžioję stirną. Kadangi jau buvo praėjusi maždaug savaitė nuo „puotos“ pradžios, toje vietoje teliko šeriai ir kraujo krešuliai. Stirnos likučius švariai pribaigė mažesni plėšrūnai. Anot miškininko, sunku pasakyti, kiek vilkų būta, gal 2, o gal ir 3, nes vieta buvo išvagota vilkų pėdsakų į visas puses. Galiausiai jų nueita link Musteikos upelio.

Kitas mūsų laimikis – palyginti šviežia ir labai gražiai įsispaudusi lūšies pėdsakų brydė. Ją apžiūrėti turėjome garbės su mus pasivijusiu girininku ir jo pavaduotoju. Nuspręsta, kad lūšies prašuoliuota (gal kas išgąsdino?) prieš 1-2 dienas. Girininkas džiaugsmu netrykšta – lūšys pjauna stirnas. Vienas nuostolis medžiotojams (o girininkas yra ir medžiotojas). Jų manymu, visoje Druskininkų urėdijoje šiandien aptinkama iki 15-20 lūšių.

Pietų pertraukėlę padarome buvusiame sovietiniame kariniame poligone įrengtoje apžvalgos aikštelėje. Šioje vietoje anksčiau buvo gausi tetervinų perimvietė. Šiandien čia, nors aplinkosaugininkai ir labai stengiasi išsaugoti tetervinams veistis tinkamą biotopą, jų sparčiai mažėja.

Baigdami sukti numatytą ratą apžiūrime senus lūšies pėdsakus, aptiktus dar 21 d. apskaitos metu. Daugiau nieko, kas mums aktualu, nerandame. Žinoma, smagu buvo apžiūrėti stirnų, lapių (sako čia jų daug privisę, todėl kiškių populiacija labai smarkiai sumažėjusi), briedžių, šernų pėdsakus. Jų nemažai, o kuo arčiau šėryklų – tuo daugiau… O dar gražuolis stirninas mums beveik prieš nosį prašuoliavo…

Visos apskaitos metu Audrius intensyviai bendrauja su miškininkais, vykdančiais apskaitą kitose girininkijose. Štai kažkur medžiotojai aptikę šviežius 4-5 vilkų gaujos pėdsakus. Audrius neskuba patikėti. Baigęs apskaitą Musteikose planuoja važiuoti patikrinti „tą gausią vilkų gaują“.

Kažkas vėl informuoja, kad aptiko vilkų pėdsakus. Mano palydovas spėja, kad tai gali būti tie patys Musteikoje stirną papjovę vilkai. Juk jie nubėga didelius atstumus. O tikėtina, kad slepiasi vilkai saugiame Čepkelių rezervate.
Taigi, sunku pasakyti, kiek tų vilkų šiandien skaičiuojama viename didžiausių Lietuvos miškų masyvų. Matysime, kokius rezultatus pateiks Druskininkų urėdija. Tikra tik tai, kad jų yra labai labai nedaug.

Įdomu buvo pastebėti vietos medžiotojų požiūrį į vilkus. Jie, kaip tikri dzūkai, kalba mažai, daugiau nutyli, svetimam neskuba atsiverti. Tačiau tarp eilučių galima nuspėti, kad vilkus jie gerbia, bet ir pyksta ant jų, nes šie papjauna medžiotojų šeriamus gyvūnus.Kaip sakė mūsų sutiktas šėryklas pildęs medžiotojas (tikras musteikiškis, medžiotojas iš prigimties), vilkai visą laiką buvo patys didžiausi žmonių priešai ir medžiotojų konkurentai. Taip buvo ir taip bus visada.
Tik kad šiandien ta konkurencija labai nelygi… Druskininkų urėdijoje yra apie 10 medžiotojų būrelių, vienijančių turbūt ne vieną dešimtį medžiotojų. O vilkus skaičiuojame ant rankų pirštų…

*protected email*
2013 m. vilkų apskaitos savanorė

The post Savanorės įspūdžiai iš vilkų apskaitos Musteikos girininkijoje appeared first on Baltijos vilkas.