– Kaip žiūrite į naujas savo pareigas?

– Užsiminėte apie vilko įvaizdį visuomenėje. Ar į vilką žiūrima tik neigiamai, ar atstovaujamos įvairios nuomonės?

– Vilko įvaizdis tikrai nėra vienareikšmiškai blogas. Tą bent iš dalies parodo ir tai, kad mūsų organizacija turi nemažą palaikymą visuomenėje. Atlikę  apklausą, manau, įsitikintume, kad daug žmonių supranta, jog gamtoje visi gyvūnai yra reikalingi. Tačiau atlikę žiniasklaidos pranešimų analizę, matytume tendencingą antireklamą, teigiančią, kad vilkas daro milžinišką žalą, dideliais  kiekiais pjauna gyvūnus, kad Lietuva tuoj bankrutuos dėl to.

Vis rodomas „teigiamas“ Latvijos pavyzdys, kur kasmet sumedžiojama po 200 ir  daugiau vilkų. Tačiau nuolat pamirštama, kad vilkas atneša didelę naudą  miškininkams – jis, reguliuodamas populiacijas ir gainiodamas žvėris, mažina  kanopinių įtaką jauniems medeliams. Vilkas taip pat padeda sureguliuoti kitų  garsiai keiksnojamų rūšių, tokių kaip bebrai ar usūriniai šunys, populiacijas.

Man niekaip nesuprantama, kodėl šalia Latvijos pamirštamas paminėti Lenkijos pavyzdys, kur vilkai iš viso nemedžiojami jau 15 metų ir joks demografinis  sprogimas dėl to neįvyko. Taigi, bendra tendencija iš medžiotojų ir valdininkų  rodyti rūšį kaip neigiamą tikrai yra.

– O ar ta tendencija skiriasi nuo kitų rūšių? Nes medžiotojai daug ką medžioja ir dėl to natūralu, kad kalba iš savo varpinės.

– Vis dar vyrauja vartotojiškas požiūris į gamtą – gyvūnas yra geras tik  tiek, kiek jis naudingas žmogui. Šerną galima nusišauti ir suvalgyti, vadinasi, jis geras. Jei burbama dėl jo daromos žalos žemės ūkiui, tai galima susitarti  dėl kompensacijų, nes nauda akivaizdi. O va vilkas visiškai neparankus – kenkia  ir medžiotojams žudydamas miško žvėris, ir ūkininkams pjaudamas gyvulius.

Vartotojiškai žiūrima į visas rūšis, tik kiekvienai rūšiai tas atsiliepia savaip, pvz., šernai miškuose šeriami kaip kiaulės, o vilkus linkstama iš viso  naikinti. Tačiau bendra tai, kad taip sutrikdoma gamtinė pusiausvyra ir ardoma  rūšių socialinė struktūra. Iš tiesų, viena akimi stebime, kas vyksta su kitomis  rūšimis, ir mums daug kas nepatinka, tiesiog, matyt, dar nepribrendo laikas ir  neturime tiek pajėgumų, kad imtume apie tai kalbėti.

– Jeigu aš teisingai Jus suprantu, nors šiandien daugiausiai  rūpinatės vilkų klausimais, yra minčių savo veiklą išplėsti ir kalbėti ir apie  kitus miško žvėris?

– Mes tikrai to norėtume. Mūsų vizija yra gyvybingos ir savo ekologinį vaidmenį gamtoje atliekančios žinduolių – ne tik vilko – populiacijos. Žmogus ir  gyvūnai turi maksimaliai sugyventi, o tam žmogus turi priimti gyvūnus tokius, kokie jie yra.

– Žiniasklaidoje, konkrečiai „Lietuvos žiniose“, buvo publikuotos spėlionės,  įtarimai, kad „Baltijos vilkas“ kažkokia paslaptinga, neaiškiais kanalais  finansuojama organizacija, slepianti savo narių sąrašus ir pan. Ką galėtumėte  atsakyti į šiuos „kaltinimus“? Koks vis gi yra jūsų pagrindinis veiklos  finansavimo šaltinis?

– „Baltijos vilkas“ iš tiesų yra paslaptinga organizacija, nes ją palaiko  savanoriai be jokio finansinio suinteresuotumo, o juos vienija bendra nuomonė,  kad Gamta nėra vien išteklius. Mus finansuoja Lietuvos piliečiai, pervesdami 2  proc. GPM, o taip pat kartais gauname tiesioginės paramos. 2012  metų veiklos ataskaita su visa finansine atskaitomybe yra pateikta viešai mūsų svetainėje.

Pagal įstatus, narių sąrašas nėra viešas. Kiekvienas „Baltijos vilko“ narys gali laisvai apsispręsti, ar nori ir kur nori viešinti savo narystę. Lietuvoje  vis dar nepatikliai žiūrima į visokius idealistus viešai išsakančius savo mintis  ir ginančius savo požiūrį. Mano asmenine nuomone, pagal tai, kiek panašių organizacijų nariai yra linkę skelbtis viešai, galima matuoti Lietuvos  demokratijos sveikatą.

– „Baltijos vilkas“ nėra visą parą dirbanti organizacija, taip?  Turbūt, kaip ir dauguma nevyriausybinių organizacijų, nariai susitinka tik tada,  kai yra apie ką šnekėti ar laukia tam tikri darbai. Gal to ir finansavimo reikia labai nedaug, kai viskas grindžiama savanorišku darbu?

– Neturime nė vieno etatinio darbuotojo ir nė vienam nariui nemokame atlyginimo. Dauguma darbų atliekami savanorišku pagrindu ir už juos nereikia mokėti. Mūsų organizacija yra įrodymas, kad prie gamtosaugos gali prisidėti įvairių sričių specialistai, kiekvienas atsinešdamas tai, ką sugeba, o svarbiausi yra noras mokytis ir tikėjimas, kad gali būti kitaip.

Tiesa, ne visiems darbams pavyksta surasti savanorių, todėl tam tikras  finansavimas yra reikalingas. Savanorišku darbu pasiekėme daug, tačiau vis  sugrįžtame prie diskusijos, ar nebūtų galima pasiekti daugiau, jei kas nors šiai  veiklai atsidėtų pilnai, o ne tik tiek, kiek lieka po tiesioginių darbų.  Vienareikšmio atsakymo neturime, tad kol kas tai daugiau teoriniai svarstymai, o  ne realūs ateities planai.

– Kas gali prisijungti prie jūsų organizacijos? Bet kuris pilietis? Ar reikia jau būti kažką nuveikus gamtosaugos srityje?

– Laukiame visų geros valios žmonių, kurie priešinasi žmogaus karui prieš gamtą. Kaip minėjau, mus vienija požiūris, kad Gamta nėra išteklius – ji yra mūsų vieninteliai namai, o mes esame jos dalis. Džiaugiamės kiekvienu, kuris  turi tokį pat požiūrį ir noro bei galimybių dirbti Lietuvos žinduolių labui.  Norintiems prisidėti pirmiausia pasiūlome tapti savanoriais ir, jei po kurio laiko ryžtas neišsenka, savanoris gali tapti nariu.

Atsargiai žiūrime į medžiotojus – medžiotojo bilietas galėtų būti rimta  kliūtis prisijungti prie organizacijos. Žinome, kad medžiotojų tarpe yra panašiai mąstančių ir palaikome jų norą keisti medžioklės kultūrą ir sampratą  Lietuvoje, tačiau esame linkę tokius medžiotojus laikyti draugais bet ne nariais.

– Iš naujo svarstomame Medžioklės įstatyme yra numatyta ir vilkų  nuostolių atlyginimo tvarka. Ši prievolė atitektų savivaldybėms. Anksčiau jūsų  organizacija pabrėždavo kompensacijos dėl vilkų nuostolių svarbą. Ar numatyta kompensacijos tvarka jus tenkina?

– Kalbant apie vilko ir ūkininkų konfliktus, svarbu atskirti du dalykus: prevencijos priemones ir žalos kompensacijas. Prevencijos priemonės, tokios kaip  aviganiai šunys ar elektrinės tvoros, padeda išvengti žalos, o kompensacija  atlygina jau patirtus nuostolius.

Būtent žalos prevencija, o ne įvykusios žalos kompensavimas, skatina  palankesnį visuomenės požiūrį, tačiau iš kitos pusės, jei jau įvyko nelaimė, tai  neteisinga visus nuostolius užkrauti vien tik ūkininkui. Kol kas įstatymų  pakeitimuose numatytas tik žalos kompensavimas, tačiau mes sieksime, kad būtų  numatyta ir galimybė prevencijos priemonėms.

– Šiemet suskaičiuotas vilkų skaičius – 208. Tai mažiau nei  rekomenduojama „norma“ Lietuvai. Ar sieksite, kad kitą  medžioklės sezoną vilkų nebūtų leidžiama medžioti?

– Mano nuomone, skaičius kalba pats už save ir atsakymas yra akivaizdus – po pernai metų intensyvaus medžioklės sezono vilkų populiacijai privalo būti  leidžiama atsigauti. Pernai metais nustatyta kvota yra nusikaltimas Gamtai, dar  kartą įrodantis, kaip giliai Lietuvoje įsismelkęs pragmatiškas-biurokratiškas  požiūris.

Taip pat noriu pastebėti, kad rekomenduojama „norma“ Lietuvai – 250 individų – yra tik minimalus siektinas dydis, t.y. daugiau būti gali, o mažiau ne. Šis  dydis yra mūsų pačių, t.y. lietuvių, apsibrėžtas skaičius, kuris, beje, yra mažesnis nei pagal buveinių direktyvą esame įsipareigoję Europai.

Rūta Levickaitė
GRYNAS.lt

The post Naujoji „Baltijos vilkas“ pirmininkė: esame labai paslaptinga organizacija, nes ją palaiko savanoriai appeared first on Baltijos vilkas.

Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vilkų gausa vis dar laikoma grėsme žmonėms, nesiliauja diskusijos, kaip išspręsti su jais siejamas problemas, o jų nauda ir žavesys lieka neminimi. Linkstama palikti patį mažiausią įmanomą vilko populiacijos dydį, kuris užtikrintų tik vilko kaip rūšies egzistavimą, o ne jo pilnavertį vaidmenį gamtoje.

Kodėl taip elgiamasi?

Vilkas nemielas ūkininkams ir medžiotojams. Ūkininkams jis atneša nuostolius, nes pjauna jų gyvulius. Medžiotojai vilką mato kaip konkurentą, nes misdamas kanopiniais žvėrimis vilkas suėda dalį galimo jų medžioklės laimikio. Aplinkos ministerija palaiko nuostatą, kad vilkų populiacijos gausa turi būti griežtai reguliuojama. Be to, žmonės tebebijo vilko – kad neužpultų jų miške ar prie kaimo, neišgąsdintų vaikų. Šios pagrindinės neigiamos nuostatos užkerta kelią taikiam žmonių ir vilkų sugyvenimui. Taip nusprendžiama: „Mažiau vilkų – mažiau problemų“.

Argi tai nėra gamtos ir mūsų turtas?

Žiūrint tik per grėsmių prizmę, pamirštama vilko nauda ekosistemai ir nesvarstomos kitokių sprendimų galimybės. Kokią naudą gali atnešti vilkų, kaip gamtos imuniteto, veikla? Būdamas pačioje mitybinės grandinės viršūnėje vilkas yra susijęs vos ne su kiekvienu gyvu padaru miške, taip pat ir su žmogumi. Susilpnėjus vilko veiklai susiduriame su aibe problemų, kurioms spręsti eikvojamos pastangos ir laikas. Išlaikydami vilkus miškuose galime pasiekti ekonominės ir aplinkosauginės naudos. Stabilesnės ir sveikesnės kanopinių populiacijos mažiau kenks ūkininkų pasėliams, mažiau plis ligos, kurių padarinių šalinimas atneša nuostolius. Be to, vilkas gali būti suvokiamas kaip išsaugotos laukinės gamtos simbolis. Galime didžiuotis, kad po beatodairiško vilkų naikinimo Lietuva tebėra vienas iš nedaugelio Europos regionų, kuriame galima išgirsti šių nuostabių žvėrių staugimą. Kokios gali būti turizmo bei savęs pristatymo Europai galimybės? Tai – tik keletas pavyzdžių apie vilko vaidmenį ir žmogaus, ir gamtos gyvenime.

Išmokime sugyventi

Pagrindinė geresnių sprendimų kryptis – tai mums, žmonėms, išmokti sugyventi su vienu iš didingiausių Lietuvos žvėrių. Padėti ūkininkams saugoti savo gyvulius draugiškais aplinkai metodais. Skatinti medžiotojus išlaikyti sveikas ekosistemas ir leisti gyventi vilkų šeimoms. Supažindinti gyventojus su vilkų prigimtimi ir saugaus elgesio miške taisyklėmis.
Paremkite GAA „Baltijos vilkas“ iniciatyvas šviesti, pažindinti visuomenę ir spręsti konfliktus, susijusius su vilkais. Skirkite 2 proc. nuo pajamų mokesčio ir Jūs patys prisidėsite prie geresnės aplinkos vilkui ir žmogui. Surinktas lėšas planuojame panaudot skleisdami darnaus sugyvenimo su vilkais idėjas.

Ketiname:

Būkime drąsesni nei senosios Europos šalys. Būkime modernūs vertindami gamtą kaip didžiausią turtą!
Daugiau informacijos apie GAA „Baltijos vilkas“ jau nuveiktus darbus bei paramos skyrimo instrukcijas rasite adresu http://www.vilkai.lt/parama/2-procentai

Ačiū, kad palaikote.
GAA „Baltijos vilkas“

The post Ar tikrai mažiau vilkų – mažiau problemų? appeared first on Baltijos vilkas.