Besikamuojanti ūdra tvenkinio krante

Paskutinę balandžio dieną Rina su draugais užsuko pasivaikščioti į dekoratyviniais želdiniais garsėjantį I. Navidansko parką, įsikūrusį Skuodo rajone, Kalnėnų km. Per parką teka upelis Spiginas, yra iškasti 7 tvenkiniai. Vieno iš jų pakrantėje parko svečiai pastebėjo ūdrą, įkliuvusią į spąstus. Geležiniai spąstai, metaline grandine pritvirtinti prie užtvankos tvoros, buvo suspaudę užpakalinę žvėrelio koją. Rina pasakojo, kad iš pradžių bandė išlaisvinti ūdrą, bet neturint specialių priemonių to nepavyko padaryti. Tada bendruoju pagalbos telefonu apie į spąstus įkliuvusį gyvūną buvo informuoti Aplinkos apsaugos pareigūnai. „Deja laukdami atvykstant pareigūnų pasitraukėme iš įvykio vietos maždaug 10 min. Grįždami į vietą, kurioje radome į spąstus įkliuvusį gyvūną, pastebėjome kiek atokiau iš krūmynų išlendančią liekną aukštą moterį šviesiais ilgais plaukais ir stambaus sudėjimo vyrą, itin ryškios juodos spalvos plaukais.“ – pasakojo Rina. „Priėję prie vietos, kur radome spąstus, pamatėme, kad nei spąstų, nei ūdros ten nebėra. Moteris ir vyras nuėjo link parko teritorijoje esančio gyvenamojo namo. Vyras rankoje nešėsi tuos pačius spąstus su grandine.“ Rina nerimauja, kad parko savininkai užmušė ūdrą. Parke teikiamos komercinės žvejybos paslaugos, tad žuvimi minanti ūdra gali būti nepageidaujama, nors ūdra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir ją medžioti draudžiama. Pasak Rinos, mažai tikėtina, kad asmuo statantis spąstus, sugautus gyvūnus po to paleidžia. Rina tiki, kad aplinkos apsaugos pareigūnai atliks tyrimą ir paskirs nuobaudą. Ji norėtų, kad ši istorija būtų pamoka ne tik šio, bet ir kitų parkų ir tvenkinių savininkams.

Galūnę suspaudžiantys spąstai – draudžiami

Žuvininkystės tvenkinių savininkams rūpesčių gali kelti bebrai, audinės, ūdros ir įvairūs žuvimi mintantys paukščiai. Bebrams ir audinėms neretai yra statomi spąstai. Medžioklės taisyklėse yra nustatyta, kad medžioti galima selektyviaisiais spąstais, užtikrinančiais staigią pagauto gyvūno mirtį. Selektyviaisiais laikomi spąstai, skirti tam tikroms gyvūnų rūšims, nekeliantys pavojaus kitiems gyvūnams. Staigios mirties nuostata siejama su medžioklės etika. Galūnę suspaudžiantys spąstai nėra nei selektyvūs, nei staigiai užmušantys. Suspausta galūne gyvūnas lieka gyvas tol, kol jo neužmuša atėjęs spąstų savininkas – ir tai gali trukti dienas. Galūnę suspaudžiantys spąstai gali nutraukti dalį letenos arba jos raisčius, arba sužaloti koją taip, kad net ir išvaduotas iš jų gyvūnas nebegalės išgyventi laisvėje. Dėl šių priežasčių galūnę suspaudžiantys spąstai yra draudžiami Lietuvos Medžioklės taisyklėmis ir Europos Sąjungos teisės aktais. Tačiau nepaisant šių draudimų jie tebėra naudojami.

Ūdrą draudžiama medžioti, tačiau nuo jos apsilankymo tvenkiniai gali būti saugomi elektriniu aptvaru, o iš bėdos jai pagauti ir perkelti į kitą vietą gali būti naudojami gyvagaudžiai spąstai. Yra būdų sugyventi ne tik su ūdra, bet ir su bebru apjuosiant medžių kamienus vielų tinklu, įrengiant vielinius atitvarus prieš tvenkinių pratakas bei užtiesiant pakrantes vieliniu tinklu.

Ar šis įvykis bus pamoka spąstais pagavusiam ūdrą? Tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento rankose. Asociacija „Baltijos vilkas“ kreipėsi į aplinkosaugininkus prašydama pateikti informaciją apie atliekamą tyrimą.

GAA „Baltijos vilkas“

The post Ūdra spąstuose – ar tai bus pamoka? appeared first on Baltijos vilkas.

Šiame leidinyje nagrinėjama šalies aplinkos būklė, jos raidos tendencijos nuo sovietinių laikų iki pastarųjų metų. Taip pat nurodomos priežastys, lėmusios ar lemiančios aplinkos kaitą, analizuojamos aplinkosaugos priemonės ir jų veiksmingumas siekiant mažinti neigiamus žmogaus ūkinės veiklos padarinius ir išsaugoti švarią bei sveiką aplinką ateities kartoms.

Leidinio rengėjai rėmėsi jų surinkta išsamia medžiaga, aprėpiančia pagrindinius aplinkos segmentus – orą, vandenį, dirvožemį, atliekas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir gamtos išteklius. Todėl ir pagrindiniai knygos skyriai atspindi aplinkos oro kokybę, vandens kokybės kaitą, biologinę įvairovę, gamtos išteklių racionalų panaudojimą, atliekų tvarkymą, aplinkos raidos tendencijas. Pateikti ir galimos aplinkos raidos artimiausioje ateityje scenarijai.

Vienas pagrindinių leidinio ,,Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida“ tikslų – su aktualiausiomis aplinkosaugos problemomis supažindinti ne tik aplinkosaugininkus, bet ir politikus, plačiąją visuomenę, kad šios problemos būtų sprendžiamos bendromis pastangomis.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 266 3660

The post Naujas žvilgsnis į šalies aplinkos būklę appeared first on Baltijos vilkas.