Medžioklės organizatoriai apie nušautus vilkus iškart informavo policiją ir prokurorus. Abu vilkai nušauti tiksliais šūviais į širdį, tačiau tyrimo ir teismo metu medžiotojai aiškino, kad jie (abu tuo pat metu) sumaišė vilkus su usūriniais šunimis. Tuo labai sunku patikėti žinant kaip skiriasi šių rūšių individų išvaizda ir dydis.

Lenkų gamtos apsaugos asociacijos „Wilk“ atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad abu vilkai buvo iš vilkų šeimos, kuri vietiniuose miškuose įsikūrė vos prieš dvejus metus. Toje teritorijoje vilkų nebūta net 30 metų, o ši šeima priklauso negausiai ir pažeidžiamai vakarų Lenkijos – Vokietijos vilkų populiacijai.

Šiuo metu vakarų Lenkijoje vilkų populiaciją sudaro 24 šeimos (apie 100 individų), kurios gyvena didžiausiuose regiono miškų masyvuose. Pastaraisiais metais dėl griežtos apsaugos (vilkai Lenkijoje nemedžiojami nuo 1998 metų) plėšrūnai po truputį grįžta į vakarinę šalies dalį, kur jie buvo išnaikinti prieš dvi dešimtis metų. Tačiau dėl didelio atstumo nuo gausesnės motininės populiacijos rytų Lenkijoje (kur gyvena apie 700 vilkų) ir plitimo barjerų naujosios vilkų šeimos yra itin pažeidžiamos ir joms didelę grėsmę kelia žūtys keliuose, brakonieriavimas, parazitai ir trikdymas.

Teismo sprendimas džiugiai sutiktas Europos plėšrūnų apsaugos specialistų, nes jis atitinka vieningą nusistatymą, kad nelegali stambiųjų plėšrūnų medžioklė ir brakonieriavimas yra nepateisinami veiksmai, už kuriuos turi būti griežtai baudžiama. Ekspertų vertinimu vilkų brakonieriavimas yra labai reikšmingas mirtingumo faktorius o jo mąstai yra daug kartų didesni, nei rodo oficiali statistika (net ir ten, kur legali medžioklė yra intensyvi). Tačiau dažnai į tai žiūrima pro pirštus, apgaudinėjant save ir kitus oficialia statistika ar net patylomis pateisinant brakonieriavimą kaip papildomą nelabai pageidautinos rūšies reguliavimą. Su brakonieriavimu galima kovoti tik ugdant bendrą visuomenės nepakantumą šiai nusikalstamai veiklai bei skatinant kontroliuojančias institucijas būti aktyvesnes, kad nebenutiktų tokių paslaptingų istorijų, kai iš miško pradingsta visa vilkų šeima, nepalikusi pėdų medžioklės lapuose.

Parengta pagal Stowarzyszenie dla Natury „Wilk“ informaciją.

The post Lenkijoje už vilkų nužudymą nuteisti belgai medžiotojai appeared first on Baltijos vilkas.

Šių metų kovo viduryje Vokietijoje netoli vietovės Bad Muskau (Saksonija, keletą kilometrų nuo Lenkijos-Vokietijos sienos) dviems vienamečiams vilkams mokslininkai uždėjo telemetrinius antkaklius su GPS GSM sistema. Darbas atliktas pagal vilkų plitimo tyrimo projektą, kurį vykdo Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra. Gegužės pradžioje vienas iš pažymėtų vilkų, vardu Alanas, leidosi į neįprastai ilgą kelionę. Piečiau Forsto perėjo Vokietijos-Lenkijos sieną. Nuo to momento mokslininkai Gesa Kluth ir Ilka Reinhardt iš Lupus biuro Šprevitce duomenis apie vilko buvimo vietą atsiunčia Lenkijos organizacijai “Wilk”, o lenkai atlieka vilko kelionės šioje šalyje monitoringą. Per tris savaites vilkas perėjo keletą stambių miško masyvų, perplaukė Odrės upę, perbėgo Notecio slėnį, persikėlė į dešinįjį Vyslos krantą ir iš šiaurinės pusės apėjo Varšuvą. Iš viso jau įveikė 870 km ir penkias apskritis. Pakeliui perėjo keletą judrių autostradų, tarp jų ir užtvertą autostradą A1, pasinaudodamas specialia žvėrių pralaida. Pagal viską Alanas nusiteikęs dar pakeliauti ŠR Lenkijoje, kur galbūt susiras patnerę ir sukurs šeimą. Iki šiol neaišku, kodėl stambieji plėšrūnai kartais ima taip toli keliauti. Alano brolis Karlas nukeliavo 150 km gilyn į Vokietiją, bet netrukus grįžo į savo gimtąsias vietas Lenkijos-Vokietijos pasienyje. Alano pavyzdys patvirtina prielaidą, kad kievieną dieną per Lenkijos teritoriją įvairiomis kryptimis keliauja dešimtys stambiųjų žinduolių. Ir ne tik vilkai, bet ir lūšys, briedžiai, stumbrai, elniai, šernai. Šį pavasarį Slovinsko nacionaliniame parke patvrtinta lūšies radvietė – per 350 km nuo arčiausiai žinotos lūšių paplitimo vietos. Gegužės viduryje vienas jaunas vilkas žuvo judriame kelyje Nr. 1, o prieš porą metų panašus atvejis buvo kelyje Nr. 2. Pakliūva po automobilio ratais jie ir mažesniuose keliuose įvairiuose Lenkijos regionuose. Lenkijoje gyvena apie 700 vilkų ir mažiau negu 200 lūšių. Abi rūšys yra griežtai saugomos. Jų išlikimas urbanizuotoje Europoje priklauso nuo galimybių pasikeisti genetine medžiaga tarp atskirų izoliuotų populiacijų, įsikūrusiose atskirtuose miškų masyvuose.
2005 metais Gamtos apsaugos sąjunga “Wilk” ir Bieloviežo žinduolių tyrimo institutas vykdė projektą, kurio pagrindinis tikslas buvo numatyti ekologinius koridorius tarp NATURA 2000 ir kitų vertingų teritorijų. Šis projektas buvo vykdomas visoje centrinėje Europoje, buvo sukurtas TransEuropinis laukinės gyvūnijos tinklas. Vilkai ir lūšys, atkreipiant dėmesį į jų mobilumą ir ilgas kelionių distancijas, buvo tos rūšys, kurių migracijos pasitarnavo kuriant šiuos koridorius. Alanas kaip tik ir pasinaudojo šiais koridoriais. Tai patvirtina jų teisingą išskyrimą, didelę vertę ir būtinybę apsaugoti juos nuo bet kokio užblokavimo. Didžiausia grėsmė šiems ekologiniams koridoriams – judraus eismo aptverti keliai. Taigi
būtina, kad laukiniams gyvūnams būtų įrengtas pakankamas kiekis pralaidų per šalies autostradas. Žemėlapis, kuriame parodytas visas Alano maršrutas:

dr. Sabina Pierużek-Nowak
Gamtos apsaugos sąjunga “Wilk”
(Stowarzyszenia dla Natury „Wilk”)

Iš lenkų kalbos vertė A.Gaidamavičius

The post Didžioji Alano kelionė appeared first on Baltijos vilkas.