Medžioklės organizatoriai apie nušautus vilkus iškart informavo policiją ir prokurorus. Abu vilkai nušauti tiksliais šūviais į širdį, tačiau tyrimo ir teismo metu medžiotojai aiškino, kad jie (abu tuo pat metu) sumaišė vilkus su usūriniais šunimis. Tuo labai sunku patikėti žinant kaip skiriasi šių rūšių individų išvaizda ir dydis.

Lenkų gamtos apsaugos asociacijos „Wilk“ atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad abu vilkai buvo iš vilkų šeimos, kuri vietiniuose miškuose įsikūrė vos prieš dvejus metus. Toje teritorijoje vilkų nebūta net 30 metų, o ši šeima priklauso negausiai ir pažeidžiamai vakarų Lenkijos – Vokietijos vilkų populiacijai.

Šiuo metu vakarų Lenkijoje vilkų populiaciją sudaro 24 šeimos (apie 100 individų), kurios gyvena didžiausiuose regiono miškų masyvuose. Pastaraisiais metais dėl griežtos apsaugos (vilkai Lenkijoje nemedžiojami nuo 1998 metų) plėšrūnai po truputį grįžta į vakarinę šalies dalį, kur jie buvo išnaikinti prieš dvi dešimtis metų. Tačiau dėl didelio atstumo nuo gausesnės motininės populiacijos rytų Lenkijoje (kur gyvena apie 700 vilkų) ir plitimo barjerų naujosios vilkų šeimos yra itin pažeidžiamos ir joms didelę grėsmę kelia žūtys keliuose, brakonieriavimas, parazitai ir trikdymas.

Teismo sprendimas džiugiai sutiktas Europos plėšrūnų apsaugos specialistų, nes jis atitinka vieningą nusistatymą, kad nelegali stambiųjų plėšrūnų medžioklė ir brakonieriavimas yra nepateisinami veiksmai, už kuriuos turi būti griežtai baudžiama. Ekspertų vertinimu vilkų brakonieriavimas yra labai reikšmingas mirtingumo faktorius o jo mąstai yra daug kartų didesni, nei rodo oficiali statistika (net ir ten, kur legali medžioklė yra intensyvi). Tačiau dažnai į tai žiūrima pro pirštus, apgaudinėjant save ir kitus oficialia statistika ar net patylomis pateisinant brakonieriavimą kaip papildomą nelabai pageidautinos rūšies reguliavimą. Su brakonieriavimu galima kovoti tik ugdant bendrą visuomenės nepakantumą šiai nusikalstamai veiklai bei skatinant kontroliuojančias institucijas būti aktyvesnes, kad nebenutiktų tokių paslaptingų istorijų, kai iš miško pradingsta visa vilkų šeima, nepalikusi pėdų medžioklės lapuose.

Parengta pagal Stowarzyszenie dla Natury „Wilk“ informaciją.

The post Lenkijoje už vilkų nužudymą nuteisti belgai medžiotojai appeared first on Baltijos vilkas.

Baudos už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ir danielių padidintos nuo 1750 iki 17 500 litų. Už šių žinduolių patelę ar jauniklį – nuo 1050 iki 10 500 litų. Už nušautą šerną ir stirną teks pakloti 5000 litų (buvo 500 litų), šių žvėrių jauniklius – 3000 litų (buvo 300 litų).

Dešimt kartų padidinti įkainiai už neteisėtai sumedžiotą vilką (iki 3000 litų), barsuką (iki 3000 litų), bebrą ir pilkąjį kiškį (iki 1000 litų). Už kitus sunaikintus žinduolius, išskyrus pelinius graužikus ir tuos, kurie įrašyti į Invazinių rūšių sąrašą, nuo šiol teks mokėti nebe 50, o 500 litų.

„Įkainiai už žalą aplinkai ir baudos – labai svarbu, tačiau tai toli gražu ne viskas. Mano nuomone, jokiu būdu negalima pamiršti ir įrankių, kuriais naudojantis padaromos nusikalstamos veiklos. Todėl brakonierių tinklai, šautuvai, valtys ir net prabangūs automobiliai, kuriais jie atvyksta, turi būti konfiskuojami. Būtent to mes ir sieksime“, – tvirtina ministras V. Mazuronis.

Naujojo įsakymo dėl žalos laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms atlyginimo nuostatos įsigalioja šių metų sausio 15 dieną.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 870 -191868

The post Aplinkos ministro sprendimu brakonieriai mokės dešimt kartų daugiau appeared first on Baltijos vilkas.