Vilkai taikikliuose

Spalio 15 dieną prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Šiemet, kaip ir pernai ir užpernai, leista sumedžioti 60 vilkų. Nuo ankstesnių metų šie nesiskiria ir medžiotojų daromu spaudimu nustatyti didesnį limitą.

Leista sumedžioti 60 vilkų

Remdamasis Vilko apsaugos planu aplinkos ministras Kęstutis Navickas šių metų medžioklės sezonui nustatė 60-ties vilkų sumedžiojimo limitą. Toks limitas buvo pagrįstas 2015 metais įvykusios vilkų apskaitos duomenimis ir kartojamas pastaruosius dvejus metus, nes nei šiemet, nei pernai vilkų apskaita neįvyko dėl nepalankių oro sąlygų ir patikimų duomenų apie esamą vilkų skaičių nėra. Vilkų sumedžiojimo limitas gali siekti iki 20% nustatyto vilkų skaičiaus, kuris per paskutinę apskaitą buvo 292 vilkai. Nustatant limitą taip pat atsižvelgiama į vilkų padarytos žalos ūkininkams duomenis. Intensyvesnė vilkų medžioklė numatoma tuose rajonuose, kur vilkų padaryta žala ūkiams buvo didžiausia.

Žala sumažėjo

Išankstiniais šių metų duomenimis vilkų padaryta žala yra sumažėjusi lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai metais. Iš viso Lietuvoje iki rugsėjo 1 dienos užregistruoti 196 žalos atvejai ir 666 papjauti arba sužaloti gyvuliai. 2017 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota 192 293 avys, 15 146 ožkos ir 187 660 mėsiniai galvijai, taigi, vilkų aukomis tampa maža dalis auginamų gyvulių.

Džiugu, kad toliau augant gyvulių skaičiui, vilkų žala sumažėjo. Lyginant su praėjusių metų žala iki rugsėjo 1 dienos, užpuolimų skaičius sumažėjo 20%. Papjautų ar sužalotų gyvulių skaičius sumažėjo 3%, bet jei atmestume išskirtinį, atskiro tyrimo reikalaujantį atvejį, kai ūkininkui vienu kartu papjovė net 60 avių, tai žala sumažėjo 10%.

Iki rugsėjo 1 dienos daugiausia žalos atvejų buvo Anykščių, Varėnos ir Alytaus rajonuose. Žalos geografija išlieka panaši kaip ir ankstesniais metais.

Neteisingi medžiotojų argumentai

Kaip įprasta, medžiotojai yra nepatenkinti nustatytu vilkų sumedžiojimo limitu ir ieško argumentų, kodėl jis turėtų būti daug didesnis. Jų nestabdo nei duomenys apie sumažėjusią žalą, nei Vilko apsaugos plano punktai, apibrėžiantys limito nustatymą ne pagal kažkieno norus, o remiantis žiniomis apie vilkų gausą.

Medžiotojų įsitikinimu, vilkų turi būti daug daugiau, o vienas iš argumentų – dėl jauniklių vadų populiacija kasmet esą turėtų augti po keliasdešimt procentų. Tačiau šis argumentas neatitinka to, kas vyksta gamtoje. Priešingai, nei kartais įsivaizduojama, vilkai gamtoje turi priešų, ypač jų jaunikliai. Vilkiukus užpjauti nusiteikę kiti plėšrūnai, tiek lūšis, tiek lapė ar usūrinis šuo. Negana to, jiems agresyvūs kanopiniai nuo šerno iki briedžio. Baltarusijoje vykdomų stebėjimų duomenimis, teritorijose, kur gausu kanopinių ir gyvena lūšys, per pirmus savo gyvenimo mėnesius žūsta beveik visi vilkų jaunikliai.

Beje, pernai metais vilkai buvo permedžioti – sumedžiota dviem daugiau nei leido limitas. Permedžioti vilkai nebuvo minusuoti iš šių metų sumedžiojimo limito. Ir tai buvo ne pirmi metai, kai sumedžiojama daugiau, nei leidžiama. Raginame medžiotojus ir valstybės tarnautojus laiku pateikti informaciją apie sumedžiotus vilkus.

Kiekvienais metais analizuojame vilkų sumedžiojimo duomenis ir pastebime, kad būna atvejų, kai vilkai sumedžiojami draustiniuose. Primename, kad vilkams ramybę privaloma palikti rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose, nacionaliniuose parkuose, telmologiniuose, ornitologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose ir Vištyčio regioniniame parke.

 

GAA „Baltijos vilkas“ informacija