Pasibaigus varyminėms medžioklėms vilkų Lietuvoje nušaunama mažiau

Iki šių metų sausio 19 dienos nušauti 33 vilkai – maždaug pusė tiek, kiek numatyta iš viso sumedžioti per šį medžioklės sezoną, kuris truks iki balandžio 1 d.

Sezono pradžioje vilkų medžioklė buvo labai intensyvi. Pagal oficialius Aplinkos ministerijos duomenis, iki praėjusių metų gruodžio 27 dienos praktiškai kiekvieną dieną būdavo nušaunama po vilką. Laikotarpyje tarp gruodžio 28 d. ir sausio 6 d. nušauti du vilkai (vienas Jurbarko rajone, kitas Ukmergės). Nuo sausio 7 iki 12 d. nenušautas nė vienas vilkas. Nuo sausio 13 iki sausio 19 d. nušauti trys vilkai Jurbarko, Tauragės ir Mažeikių rajonuose.

Tikėtina, kad kvotos neįgyvendins

Vilkų ir kitų žvėrių medžioklei didžiausia kliūtimi tapo itin stora sniego danga (ypač Žemaitijoje). Be to, sausio 11 dieną įsigaliojo Aplinkos ministro įsakymas, anksčiau laiko uždraudęs medžioklę su varovais. Paprastai medžioklės su varovais leidžiamos iki vasario 1 dienos, tačiau šiemet dėl itin sudėtingų sąlygų šis miško gyvūnus sekinantis medžioklės būdas nutrauktas beveik 3 savaitėm anksčiau.
Daugiausia vilkų nušaunama būtent per šias varymines medžiokles, todėl ne atsitiktinai Aplinkos ministerija naujojo vilkų medžioklės sezono pradžią sutapatino su varyminių medžioklių pradžia – spalio 15 d. (kad lengviau įgyvendintų padidintą vilkų sumedžiojimo kvotą). Dabar, kai varyminės medžioklės jau pasibaigė, yra tikimybė, kad iki medžioklės sezono pabaigos nebus nušauta tiek, kiek leista – 60 šių gyvūnų. Be to, paprasčiausiai gali nebūti iš ko, nes jau dabar dalyje girių vilkai yra permedžioti.
Aplinkos ministerija oficialiai teigia, kad vilkų medžioklės sezoną paankstino norėdama sumažinti vilkų žalą ūkininkams, tačiau Žemės ūkio ministerijos tarnybų duomenimis, daugiausia plėšrūnai naminius gyvulius puola nuo rugpjūčio pabaigos ir visą rugsėjį, o nuo spalio 15 dienos pasitaiko tik pavieniai atvejai (vidutiniškai 3 užpuolimai per metus, neišskiriant vilkų ir valkataujančių šunų padarytos žalos).

Vilkai kelia rūpesčių ne visoje Lietuvoje, o tik keliuose “karštuose” taškuose

Net ir padidinus kvotą sunku įžvelgti ryšį tarp rajonų, kuriuose pasitaiko daugiausia žalos ūkininkams ir rajonų, kuriuose sumedžiojama daugiausia vilkų. Paaiškinti tai vien tuo, kad vilkai žiemą ir vasarą keičia savo buvimo vietą, kaip teigia Aplinkos ministerijos pareigūnai, negalima, nes vilkai neturi didelio poreikio kraustytis iš vieno miškų masyvo į kitą – maisto jiems pakanka visuose miškuose. Greičiausiai yra taip, kad tuose karštuose Lietuvos taškuose dėl dalies žalos atvejų kalti tikrai ne vilkai.
2009-2010 metų laikotarpyje labiausiai dėl žalos ūkininkams skambėjo Biržų rajonas. Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” nuo 2007 metų rengia reguliarias išvykas į Biržų girią ir keisčiausia tai, kad nė viename iš kelių dešimčių šiltuoju metų laiku surinktų vilkų ekskrementų nerasta jokių naminių gyvulių liekanų.
2010 metais karšiausias taškas buvo Šiaurės Rytų Lietuvos kampas, kur susikerta Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio rajonų ribos. Čia užregistruoti 49 papjauti naminiai gyvuliai (avys, veršeliai ir ožkos), t.y. daugiau nei pusė visų Lietuvoje papjautų gyvulių. Iš viso 2010 metais užregistruoti 97 plėšrūnų papjauti naminiai gyvuliai. Papjauti šunys į šį skaičių neįtraukti.
Gamtos apsaugos asociacijos “Baltijos vilkas” nuomone, pirmiausia problema turi būti sprendžiama būtent karštuosiuose taškuose, ištiriant padėtį vietoje, o ne leidžiant vilkų medžioklę vykdyti visuose rajonuose be išimties. Tokiu atveju vilkų sumedžiojimo kvotos padidinimas neatlieka deklaruojamos paskirties ir dėl to nukenčia visai niekuo dėti vilkai. Mokslininkai yra ištyrę, kad tik kas antra Lenkijos vilkų šeima yra linkusi “nusikalsti” ūkininkams, todėl negalima ir Lietuvos vilkus visus vertinti vienodai. Daugelyje Europos šalių, kur vilkai yra griežtai saugomi, “probleminės” vilkų šeimos klausimas sprendžiamas atskirai, būtent tos vilkų šeimos atžvilgiu.

Medžiotojų “baudžiamosios akcijos vilkams” ūkininkų negelbsti

Kol kas medžiotojų “pagalbos” ūkininkams klausimas sprendžiamas pasikliaujant tik atsitiktinumais. Jei pasiseks, medžiotojai sumedžios vilką, kuris kėlė daug rūpesčių, o jei nepasiseks, tai nušaus vilką, kuris 20 metų tos vargšės avies net nėra matęs.
Tačiau vilkų medžioklė net ir teoriškai negalėtų išspręsti ūkininkų problemų (nebent išnaikintume visus vilkus). Tai įrodo faktas, kad rajonuose, kur vilkų medžioklė 2009 metais buvo pati intensyviausia, žalos naminiams gyvuliams atvejų 2010 metais ženkliai padaugėjo (ypač Biržų, Jurbarko, Širvintų, Varėnos rajonuose). Pavyzdžiui, 2009 metais Širvintų rajone vilkai nenuskriaudė nė vieno ūkininko, bet medžiotojai nušovė tris vilkus. 2010 metų rugsėjo 4 d. likę vilkai vienam Širvintėlių kaimo ūkininkui per vieną naktį papjovė 10 avių, o gretimame Maiselių kaime dar prigriebė buliuką. Per šį medžioklės sezoną Širvintų medžiotojai labiau pasistengė ir patiesė jau 6 vilkus. Tikėtina, kad tau jau viskas, bet jei dar liko koks vienas, tai jis būtinai primins apie save ūkininkams ir kitą rudenį.

1 histograma. 2009 metais plėšrūnų padarytos žalos atvejų skaičiaus ir per 2009-2010 metų medžioklės sezoną nušautų vilkų skaičiaus palyginimas.

2 histograma. 2010 metais plėšrūnų padarytos žalos atvejų skaičiaus ir iki 2011-01-19 nušautų vilkų skaičiaus palyginimas.
/VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei Aplinkos ministerijos duomenys/

Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” dar 2008 metais, akcijos prie Aplinkos ministerijos metu, perspėjo nedidinti vilkų sumedžiojimo kvotos, nes tai tik dar labiau paaštrins problemą ir konfliktus tarp ūkininkų bei vilkų. “Baltijos vilko” priekaištus, kad medžiotojų išardytos vilkų šeimos ūkininkams sukels dar didesnių rūpesčių, nes mažėja jų galimybės susimedžioti laukinį grobį, Aplinkos ministerija atmeta, teigdama, kad “vilkų socialinės struktūros gamtinėje aplinkoje negalima aiškinti išankstiniais modeliais, o tikimybė, kad vilkus medžiojant atsiras pavienių, negalinčių sumedžioti žvėrių, yra abejotina.”
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, plėšrūnai (neišskiriant vilkų ir valkataujančių šunų) 2009 metais papjovė 85, 2010 metais – 97 naminius gyvulius. Kadangi ne visi smulkieji ūkininkai veda savo gyvulių apskaitą (nors tai daryti yra privaloma), realiai plėšrūnų žala yra didesnė, tačiau ne tokia didelė kaip nurodo Ekologijos institutas (200-500 gyvulių) arba Aplinkos ministerija (iki 200 naminių gyvulių). 2009 metų vasarą Švenčionių rajono Adutiškio seniūnijoje rudasis lokys sudraskė veršį ir avį. Šeimininkas savo naminių gyvulių neregistravo, jie nebuvo pažymėti pagal nustatytą tvarką, todėl šis žalos atvejis į duomenų bazę nepateko. Visgi sisteminga plėšrūnų žalos registracija pradėta tik 2009 metais, kuomet į naminių gyvulių apskaitos dokumentus buvo įvesta atitinkama grafa. Visi ankstesni pateikiami plėšrūnų žalos dydžiai nėra oficialūs.

“Baltijos vilko” informacija