Komentaras: kodėl ūkininkų avis pjauna vilkai

Vasara verčiasi į antrąją pusę, vilkai įpranta lankytis ganyklose, o ūkininkai ima atakuoti savivaldybes bei ministerijas skundais, o žiniasklaidą – baisiais pasakojimais. Klausimas „ką daryti?“ skamba ne vieno lūpose. Ir atsakymas yra, tik nebūtinai norima jį išgirsti. Šiame komentare – pastebėjimai apie Pikčiūnų ūkio avių aptvarą ir situaciją, kai vilkų užpuolimai kartojasi. Daugelis ūkių susiduria su panašia problema – naudojami aptvarai nėra tinkami apsaugoti avis nuo vilkų.

Anykščių rajono ūkininkai Pikčiūnai, auginantys 800 avių ir nukentėję nuo vilkų, ne kartą į pagalbą kvietėsi žiniasklaidą. Birželio mėnesį jų nusiskundimas pasiekė lrytas.lt portalą. GAA „Baltijos vilkas“ susisiekė su ūkininku ir pasisiūlė atvykti į ūkį ir pabandyti patarti, kaip būtų galima apsaugoti avis nuo vilkų, tačiau susitikti pakalbėti apie apsaugos priemones ūkininkai atsisakė. Praėjusią savaitę alfa.lt portale pasirodęs video reportažas apie dar kelias Pikčiūnų ūkyje papjautas avis leidžia komentuoti ūkininkų situaciją ir vaizdo reportaže matomą jų ūkyje naudojamą elektrinį piemenį.

Vaizdo reportaže matyti, kad ūkininkai gyvena ir avis gano už kelių žingsnių nuo miško ar miškelio. Taigi, skambus naujienos pavadinimas, esą vilkai jau ateina prie namų, kiek klaidina – sodyba yra prie miško, tad laukas, miškas ir sodyba yra greta, ir net miške tupėdamas vilkas buvo ir yra prie namų. Visai netoli plyti Šimonių giria, kuri yra saugoma teritorija ir joje pastebima vilkų šeima. Tokioje vietoje nutarus auginti avis, reikia iš karto suprasti, kad arba dalį avių teks nurašyti į vilkų padaromus nuostolius, arba reikia įsitaisyti atitinkamus aptvarus, kad vilkai negalėtų avių taip lengvai pasiekti.

Kokiame aptvare avys matomos vaizdo reportaže? Atrodo, kad tai dviejų vielų metro aukščio nesiekiantis elektrinis aptvaras. Tarpas tarp vielų greičiausiai yra per didelis, viršutinė viela ištiesta per žemai – tokį aptvarą vilkas gali peršokti. Apsaugai nuo vilkų rekomenduojamas penkių juostų metro ar aukštesnis aptvaras, kurio apatinė juosta būtų maždaug 20 cm nuo žemės, o viršutinė – ne žemiau nei metro aukštyje. Taip pat naudojami vieno metro arba kiek aukštesni elektriniai tinklai su dvigubo smigio kuoliukais. Vaizdo reportaže matomas aptvaras pritvirtintas ant kuoliukų, bent vieną jų išvirtusį ūkininkas grąžina į vietą reportažo filmavimo metu. Netvirtai besilaikančius kuoliukus, o kartu ir visą aptvarą, pabaidytos avys pačios gali išversti. Aptvarą galima sutvirtinti į tarpus sukalus daugiau atraminių tvirtų kuolų. Sutvirtinti aptvarai jau sėkmingai naudojami Lietuvoje, vienas jų įrengtas GAA „Baltijos vilkas“ narių Vilkaviškio rajone ir jau antrą sezoną stebimas. Kol kas rezultatais ūkininkai patenkinti, nors iki tol kasmet nukentėjo nuo vilkų, kurie ir vėliau rajone puldinėjo gyvulius.

Laikinai apsaugai nuo vilkų gali būti naudojamos raudonos vėliavėlės, tvirtinamos vilko akių lygyje. Vėliavėlės turi būti pakankamai ilgos ir laisvai plazdėti vėjyje – vaizdo reportaže matomos yra per trumpos. Per ilgesnį laiką vilkai gali priprasti prie toje pačioje vietoje kabančių vėliavėlių ir jų nebebijoti.

Norintiems apsaugoti savo gyvulius kritinis momentas yra tada, kai vilkas pirmą kartą užpuola ir papjauna avį. Jeigu ganykloje bus palikta bet kokių skerdienos likučių, vilkai greičiausiai sugrįš prie jų jau kitą naktį ir dar labiau įvertins avių medžioklės privalumus. Todėl jokia skerdiena neturi būti palikta. Po pirmo sėkmingo užpuolimo vilkai greičiausiai pabandys pulti gyvulius dar kartą po kelių dienų ar savaitės. Ir čia yra tas momentas, kai ūkininkas ir jo kaimynai turėtų pasirūpinti, kad vilkams nebepavyktų – avys ir veršeliai naktį turi būti geriau apsaugotuose aptvaruose arba tvartuose. Nepasiteisinusius aptvarus būtina tobulinti, ūkininkai galėtų dalintis tarpusavyje gerąja patirtimi. Jeigu vilkams pasiseks ir antrą kartą, bus trečias, ketvirtas ir taip toliau. Nebepadės ir gyvulių perkėlimas arčiau namų – prie jų pripratę vilkai atbėgs ir čia. Jiems rūpi avys ir veršeliai, o ne žmonės, todėl nuogąstavimas dėl savo saugumo nėra pagrįstas. Tačiau be gyvulių gali nukentėti ir nedideli prie būdų pririšti šunys.

Ar vien aviena misti nusprendusį vilką galima sumedžioti? Taip – viceministras sako, kad Anykščių rajonui jau išduoti leidimai sumedžioti vilkus ne medžioklės sezono metu. Taip buvo ir pernai. Tačiau dėl sumedžiotų vilkų žalos problema nedingo ir šiemet vėl kartojasi. Klausimas, kaip bus organizuojama medžioklė šiemet, kad būtų nušauti didžiausią žalą darantys vilkai. Tačiau kol jie bus sumedžioti ir po to, kai bus sumedžioti, būtinybė saugoti avis niekur nedings. Jei ne šis vilkas, bus kitas, jei ne šią vasarą, tai kitą. O tinkamas aptvaras padės ir nuo šio, ir nuo kitų atvejų.

Gintarė Žalkauskaitė, Andrius Laurinavičius

GAA „Baltijos vilkas“