https://www.vilkai.lt/gamtosauga-kaip-plesriuju-zvereliu-zudymas-2016-05-16 Vienas iš tinklaraščių, kurie naudoja WordPress Wed, 10 Aug 2016 21:11:35 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.4.2 https://www.vilkai.lt/gamtosauga-kaip-plesriuju-zvereliu-zudymas-2016-05-16#comment-394 Arunas Pranaitis Mon, 16 May 2016 17:10:48 +0000 http://www.vilkai.lt/?p=8044#comment-394 Atrodytų, sąžiningas ir geras straipsnis. Bet gamtotvarkos planus paskaičius nuodugniau, tekstas ko gero, būtų trumpesnis. Žuvinto gamtotvarkos plane yra numatyta daugybė įvairių veiklų, plėšrūnų reguliavimui ten beveik neskiriama dėmesio- atveju panagrinėjus tą kraujasiurbių žvėrėlžudžių parengtą dokumentą, aptiktumėte, jog plėšrūnų skaičiaus reguliavimo priemonės iki minimalaus lygio yra numatytos palei trijų su puse km ilgio gamtinio rezervato vertingiausių pievų pakraštį Taigi, viso maždaug pusantro kvadratinio kilometro plote (šalia esančio gamtinio rezervato plotas yra beveik 6000 ha). Ir ne šiaip sau, o tik tam, kad padidintų išlikimo galimybę vienai globaliai nykstančiai rūšiai, kitai, pagal IUCN priskiriamai NT (t.t. beveik globaliai nykstančių) kategorijai ir dar trims - penkioms nacionalinėms raudonosios knygos paukščių rūšims; žinoma, ir kitoms foninėms ar išvis nevertoms dėmesio. Kiek šeškų gali gyventi tokiame jiems pavojingame plote - nežinau. Gal trys, vienas ar penki? Žinau, kad gyvena bent penkios lapės (!!!), keletas mangutų. Tokiose buveinėse plėšrūnų pagausėjimas iki galimai nenatūralaus lygio yra stebimas ne vienoje Europos saugomoje teritorijoje. Todėl gamtosauginė praktika, deja, tokiais taškiniais atvejais negailestinga ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse.Užtai Žuvinto ež. pakrantėje dabar jauniklių neužsiaugina absoliuti dauguma iš keliolikos porų pilkųjų žąsų ar raudonkojų tulikų (ir t.t.). Žinoma, galima vykdyti straipsnyje siūlomus nuodugnius plėšrūnų populiacijos tyrimus penketą metų, tada pakartoti dar po penkių ir pereiti prie praktinių veiksmų. Tikimybė, jog per tą laiką vertingose teritorijose neliks nei perkūno oželio yra kaip niekada didelė (tos IUCN NT kategorijos rūšies jau neliko). Nesiūlyčiau labai pergyventi dėl grėsmių miškinei kiaunei ir šeškui Žuvinto ežere gaudant (ne medžiojant) kanadines audines. Vargu, ar jūs juos kada ežero švendrynuose tarp lūgnių ir lelijų aptiksite. Atrodytų, sąžiningas ir geras straipsnis. Bet gamtotvarkos planus paskaičius nuodugniau, tekstas ko gero, būtų trumpesnis. Žuvinto gamtotvarkos plane yra numatyta daugybė įvairių veiklų, plėšrūnų reguliavimui ten beveik neskiriama dėmesio- atveju panagrinėjus tą kraujasiurbių žvėrėlžudžių parengtą dokumentą, aptiktumėte, jog plėšrūnų skaičiaus reguliavimo priemonės iki minimalaus lygio yra numatytos palei trijų su puse km ilgio gamtinio rezervato vertingiausių pievų pakraštį Taigi, viso maždaug pusantro kvadratinio kilometro plote (šalia esančio gamtinio rezervato plotas yra beveik 6000 ha). Ir ne šiaip sau, o tik tam, kad padidintų išlikimo galimybę vienai globaliai nykstančiai rūšiai, kitai, pagal IUCN priskiriamai NT (t.t. beveik globaliai nykstančių) kategorijai ir dar trims – penkioms nacionalinėms raudonosios knygos paukščių rūšims; žinoma, ir kitoms foninėms ar išvis nevertoms dėmesio. Kiek šeškų gali gyventi tokiame jiems pavojingame plote – nežinau. Gal trys, vienas ar penki? Žinau, kad gyvena bent penkios lapės (!!!), keletas mangutų. Tokiose buveinėse plėšrūnų pagausėjimas iki galimai nenatūralaus lygio yra stebimas ne vienoje Europos saugomoje teritorijoje. Todėl gamtosauginė praktika, deja, tokiais taškiniais atvejais negailestinga ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse.Užtai Žuvinto ež. pakrantėje dabar jauniklių neužsiaugina absoliuti dauguma iš keliolikos porų pilkųjų žąsų ar raudonkojų tulikų (ir t.t.). Žinoma, galima vykdyti straipsnyje siūlomus nuodugnius plėšrūnų populiacijos tyrimus penketą metų, tada pakartoti dar po penkių ir pereiti prie praktinių veiksmų. Tikimybė, jog per tą laiką vertingose teritorijose neliks nei perkūno oželio yra kaip niekada didelė (tos IUCN NT kategorijos rūšies jau neliko). Nesiūlyčiau labai pergyventi dėl grėsmių miškinei kiaunei ir šeškui Žuvinto ežere gaudant (ne medžiojant) kanadines audines. Vargu, ar jūs juos kada ežero švendrynuose tarp lūgnių ir lelijų aptiksite.

]]> https://www.vilkai.lt/gamtosauga-kaip-plesriuju-zvereliu-zudymas-2016-05-16#comment-393 Nerijus Zableckis Mon, 16 May 2016 08:10:47 +0000 http://www.vilkai.lt/?p=8044#comment-393 Vėl pelai su grūdais maišomi, saugomas retas (Lietuvoj visos rūšys saugomos) rūšis prilyginat įprastinėms. ir kodėl apie šeškų gausą sprendžiat iš sumedžiojimo duomenų? jei jie neįdomūs kaip medžioklės objektas, tai dar nereiškia, kad jų nėra apstu. O dėl Žuvinto, tai ar yra tekę lankytis rezervate ? Jis yra Alytaus ir Marijampolės rajonų sandūroje, viena svarbiausių šalies vietovių, kur peri ir migracijų metu apsistoja jūsų nekenčiami tilvikai, ir dar kitokie negirdėti neregėti paukščiai, nuvažiuokit, pasikalbėkit su rezervato vadovu, gal akys atsivers? Vėl pelai su grūdais maišomi, saugomas retas (Lietuvoj visos rūšys saugomos) rūšis prilyginat įprastinėms. ir kodėl apie šeškų gausą sprendžiat iš sumedžiojimo duomenų? jei jie neįdomūs kaip medžioklės objektas, tai dar nereiškia, kad jų nėra apstu. O dėl Žuvinto, tai ar yra tekę lankytis rezervate ? Jis yra Alytaus ir Marijampolės rajonų sandūroje, viena svarbiausių šalies vietovių, kur peri ir migracijų metu apsistoja jūsų nekenčiami tilvikai, ir dar kitokie negirdėti neregėti paukščiai, nuvažiuokit, pasikalbėkit su rezervato vadovu, gal akys atsivers?

]]>