Dėl Uoliniuose kalnuose išplitusių vilkų – aistros ir ginčai teismuose

JAV Žuvininkystės ir laukinės gyvūnijos tarnyba pakeitė vilkų populiacijos atkūrimo tikslus ir dydžius Rytų Uoliniuose kalnuose, remdamasi naujais moksliniais tyrimais. Tuo tarpu aplinkosauginės organizacijos kreipėsi į apygardos teismą, kad vilkas nebūtų išbrauktas iš Nykstančių gyvūnų sąrašo.

Teisėjas skirtingas puses išklausys birželio 15 dieną. Tas pats teismas nagrinės Vajomingo valstijos prašymą išbraukti vilką iš saugomų rūšių sąrašo.1995-96 metais 66 vilkai iš Kanados buvo atvežti į Idaho valstiją ir Jeloustouno nacionalinį parką. Vilkų reintrodukavimo tikslai keitėsi jau ne kartą, pradedant nuo pradinio pasiūlymo 1987 metais, kai buvo norima 30 porų įkurti trijuose Šiaurinių Uolinių kalnų regionuose – centrinėje Idaho valstijos dalyje, Jeloustoune ir Šiaurės Vakarų Montanoje. Pradinis populiacijos atkūrimo tikslas buvo, kad visame regione gyventų nemažiau kaip 30 šeimų ir 300 vilkųŠiandien Idaho valstijoje, Jeloustoune ir Šiaurės Montanoje (čia vilkai įsikūrė patys) gyvena 1702 vilkai, priklausantys 242 šeimoms ir dar 115 porų gyvena atskirai, taigi viso apie 2000.Populiacijų arealai taip pat pasikeitė, jie tapo susisiekiantys, išsiplėtė į valdiškas ir privačias žemes, kas sąlygojo genetinius mainus ir teigiamai paveikė vilkų skaičiaus augimą. Taigi akivaizdu, kad 1987-ųjų tikslai  šiai dienai visai netinka. Be to, tyrimai parodė, kad padidėjo vilkų skaičius šeimose (iki 14). Dabar minėta agentūra laikosi nuomonės, kad nustatytas vilkų populiacijos atkūrimo skaičius (300) visoms trims valstijoms buvo per mažas, bet padidino jį tik iki 450. Pareigūnai teigia, kad esant tokiam minimaliam skaičiui vilkų, išnykimas jiems nebegresia.Vajomingo valstijos atstovai skundėsi, kad vilkų atkūrimo tikslai pasiekti 2002 metais, o dabar turime jau 2010-uosius, o vilkai vis tebesaugomi. Per tą laiką jie žmonėms pridarė daug nuostolių, kai kurie net pasitraukė iš savo verslo. Medžiotojai kaltina aplinkosaugos aktyvistus, kad šie nesilaiko susitarimų, neva anksčiau buvo susitarta tik dėl 300 vilkų, o dabar gamtininkai nori, kad jų prisiveistų iki 5000-6000. Sportinės medžioklės atstovai mano turį teisę medžioti vilkus ir uždarbiauti iš trofėjų, nes „vilkų ištekliai“ nesustabdomai auga.Gamtosaugininkų grupės teigia, kad jau nuo pat pradžių vilkų atkūrimo planas buvo per menkas ir negalėjo numatyti aplinkosaugos perspektyvų po daugelio metų. Jie sako, kad nereikia sieti vilkų atkūrimo plano ir nykstančios rūšies statuso, kadangi net ir atkūrus minimalią vilkų populiaciją vilkas tebėra reta ir pažeidžiama rūšis. Vilkų skaičius padidėjo keleriopai, bet labai dideliame plote, tuo tarpu tose vietose, kur vilkai buvo apgyvendinti nuo pat pradžių, jų skaičius daugelį metų buvo panašus. Pavyzdžiui, Jeloustouno nacionaliniame parke kai kuriais metais fiksuojamas populiacijos sumažėjimas. Vilkų skaičius pats savaime neparodo populiacijos būklės. 2000 vilkų – nėra joks magiškas skaičius tokiai teritorijai. Tuo tarpu valstijos nori išlaikyti tik minimalų vilkų skaičių, kuris numatytas populiacijos atkūrimo plane.Gamtosaugininkai baiminasi ne dėl dabartinės padėties, o dėl to, kas bus, kai vilkai bus išbraukti iš saugomų gyvūnų sąrašo.  Jie siūlo valstijoms skirti daugiau dėmesio vilkų daromos žalos prevencijai, nes jos buvo tam pasirengusios, bet taip ir nepradėjo realių veiksmų.
JHNEWS AND GUIDE, „Baltijos vilkas“