„Žvėrinčius“ – ne vieta laukiniams stumbrams

Rugsėjo 20 d. „Žvėrinčiuje“ švenčiamas veiklos jubiliejus ir atidaromas naujas aptvaras stumbrams. Būtų gražu, jei į šį aptvarą nebūtų ketinama uždaryti laukinių stumbrų ir jo statybai nebūtų sunaudotos stumbrų apsaugai reikalingos ES lėšos. Aplinkos ministerijos pranešime teigiama, kad šis aptvaras bus skirtas ne tik parodyti stumbrus žmonėms, bet ir laikinai apgyvendinti laisvėje sugautus stumbrus. Kodėl laisvuosius žvėris norima uždaryti į zoologijos sodo aptvarą? Ar iš šio aptvaro jie grįš į laisvę? Koks bus jų likimas?

Stumbrų apsaugos planas ir aptvarai

Lietuvoje laisvėje Panevėžio ir Kėdainių rajonuose gyvena kiek daugiau nei 100 stumbrų. Šie žvėrys nėra patogūs plėtojamam žemės ūkiui, todėl nutarta mažinti jų gausą perkeliant juos į kitas teritorijas. 2015 m. Aplinkos ministerija patvirtino Stumbro apsaugos planą ir tuoj pat ėmėsi naudoti ES paramos lėšas įgyvendinti jo punktams.

Deja, plano idėjos sukasi beveik vien apie aptvarus – jų statybą, stumbrų gaudymą ir uždarymą ir itin menkai apie jų perkėlimą į laisvę. Laisvųjų stumbrų uždarymas į aptvarus reiškia, kad jų nebelieka laukinėje gamtoje, todėl itin keista tai vadinti laukinių stumbrų populiacijos apsauga. Būtent dėl to, kad laukinių žvėrių gaudymas yra jų nykimo priežastis, tarptautiniai gamtosauginiai susitarimai draudžia laikyti nelaisvėje gamtoje sugautas saugomas rūšis. Tačiau Aplinkos ministerija laikosi aptvarų sumanymo. Po stumbrų apsaugos skraiste suplanuoti trys aptvarai: vienas Pašilių stumbryne, vienas „Žvėrinčiuje“ ir vienas Dzūkijoje. Tik iš pastarojo – Dzūkijos, aptvaro stumbrus ketinama išleisti į laisvę. Visi suplanuotieji aptvarai vadinami laikino laikymo aptvarais. Tačiau žodis „laikinas“ čia turi savitą prasmę, nes šių aptvarų laikinumas reiškia ne tai, kad laukinio žvėries gyvenimas aptvare truks neilgai, o tai, kad žvėris ketinama vežioti iš vieno aptvaro į kitą, taigi, ne vieną kartą gaudyti, migdyti, kelti į transporto priemonę ir pervežinėti.

Tiek pagauti, tiek pervežti laukinį stumbrą yra labai sudėtinga ir rizikinga. Net ir aptvare esantys stumbrai priešinasi tam, kas juos gąsdina. Žvėries vaikymas, kilnojimas ir tampymas, migdančių preparatų naudojimas – visa tai yra rizikos, nes stumbras gali susižeisti, užsimušti ar būti numarintas ne visai tikslia doze. Stumbrai yra prisirišę prie savo bandos ir savo teritorijos, todėl kiekvienas pervežimas ir įkurdinimas naujoje aplinkoje su nepažįstamais stumbrais yra stresas gyvūnui.

Kam naudojami laikino laikymo aptvarai?

Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje laisvųjų stumbrų yra mažai, todėl siekiama plėsti jų gyvenamas teritorijas. Naujam stumbrų paleidimui tinkamoje vietoje statomas aptvaras ir į jį atvežami bei uždaromi stumbrai. Jis ir yra vadinamas laikino laikymo aptvaru. Tokia praktika reikalinga, kad tik atvežti stumbrai neišsilakstytų pavieniui ir nepultų paniškai ieškoti savo buvusių „namų“. Aptvare atvežtieji stumbrai turi susiburti į bandą, nusistatyti tarpusavio santykius, apsiprasti su nauja teritorija, o išleisti dar gali grįžti maitintis prie aptvaro. Taigi, laikino laikymo aptvaras statomas ten, kur stumbrus ketinama paleisti, ir banda jame laikoma neilgai. Ypač jei tai laukiniai stumbrai, kurie neturi priprasti prie žmonių, o prie gyvenimo laisvėje jiems pratintis nereikia.

Iš „Žvėrinčiaus“ aptvaro stumbrai nebus paleisti, šis aptvaras niekaip negali jų adaptuoti paleidimui Dzūkijoje. Taip pat „laikinas“ jų laikymas neapibrėžtas – nežinia, kada jie galės būti vežami į Dzūkiją ir ten vėl iš naujo apgyvendinami aptvare. „Žvėrinčiaus“ aptvaras yra žmonių pramogų vietoje, o tai didina konfliktų su žmonėmis riziką, jei ilgiau pagyvenę aptvaruose žvėrys nebebijos žmonių ir vėliau bus paleisti.

Laukinių stumbrų turas po Lietuvą

Tad kodėl sumanyta laukinius stumbrus gabenti į „Žvėrinčių“? Vienas iš atsakymų – todėl, kad Dzūkijoje aptvaro dar nėra, Pašilių stumbryno aptvarai dar nepraplėsti, o stumbrus norima gaudyti jau dabar. Tiesiog labiausiai nuo maršruto Kėdainiai-Dzūkija nutolęs aptvaras įrengtas pirmiausia. Ir taip nutiko ne atsitiktinai – taip suplanuota darbų tvarka. Vadovaujantis planu, stumbrus gaudyti norima dar nepasirengus jų paleidimui Dzūkijoje. O tikrojo laikino laikymo aptvaro Dzūkijoje, kur stumbrus ketinama paleisti, įrengimas numatytas kaip paskutinis darbas, tik po zoologijos sodų (stumbrynų) plėtros. Tai patvirtina, kad pagrindiniai stumbrų „apsaugos“ tikslai yra pastatyti aptvarus ir uždaryti į juos laisvuosius žvėris, o tolesnis sugaudytųjų gyvūnų likimas labai miglotas.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nei vienas laukinis stumbras dar neatvežtas į „Žvėrinčių“. Kol kas aptvare įkurdinti nelaisvėje gimę stumbrai. Galbūt zoologijos sodui to ir pakanka? Laukiniai žvėrys lai būna laisvėje.

 

Gintarė Žalkauskaitė

GAA „Baltijos vilkas“