Vilkų išsigelbėjimu tapo saugomos teritorijos

Spalio 15 dieną turėjęs prasidėti vilkų medžioklės sezonas šįmet buvo nukeltas Gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas“ padavus Aplinkos Ministeriją į teismą. Lapkričio pradžioje medžioklė buvo atnaujinta. Vis dėlto šioje srityje dar liko naujienų – vilkus nuo šių metų uždrausta medžioti saugomose teritorijose. Organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai įsitikinę, jog apie šią naują taisyklę informacijos paskelbta per mažai. Pažeidę šią nuostatą medžiotojai rizikuoja netekti ginklo ir teisės medžioti. 

„Ši nuostata nauja, priimta tik šiais metais, – patvirtino Aplinkos  ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. – Apie ją informuojame tiek, kiek ir apie kiekvieną teisės aktą. Aš sutinku, kad  pakeitimų bet kokioje sferoje – žūklėje, medžioklėje, miško tvarkyme – turėtų būti kuo mažiau, jie turėtų būti kuo rečiau įvedami. Nes tikrai ne kiekvienas  medžiotojas skaito „Valstybės žinias“. Toks draudimas atsirado pirmą kartą. Ne  visi jį suprato, įsiskaitė, ne visi suvokia, ką konkrečiai reiškia „saugomos  teritorijos“. Medžioklė jau prasidėjusi, sumedžioti, atrodo, 7 vilkai. Bet  kuriose tiksliai vietovėse – negaliu tiksliai pasakyti“.

Nauja nuostata – įsipareigojimas ES

Kai Aplinkos ministerijos atstovas atrodo nelinkęs pritarti tokiai įsigaliojusiai naujovei, organizacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas  Vaidas Balys džiaugiasi, kad ilgus metus derinta taisyklė pagaliau taikoma.

„Ne metus, ne du ir ne tris dėl šitos taisyklės „ūžėme“ galvas. Lietuva buvo įsipareigojusi ją taikyti, dar kai derėjosi su Europos sąjunga (dėl įstojimo, - red. past.). Ir nieko dėl to nebuvo daroma. Na, išskyrus keturis  rezervatus, kurių bendras plotas – gal vienos vilkų šeimos gyvenama teritorija.  Galų gale reguliavimo plane atsirado ši nuostata. Labai džiaugiamės, kad ji  atsirado. Žinoma, reikia žinoti, kur yra saugomų teritorijų ribos, tai sukelia  administravimo problemų. Kaip užtikrinti, kad būtų sumedžiotas vilkas 100 metrų nuo saugomos teritorijos ribos, o ne 100 metrų už jos? Bet vis tiek tai žingsnis į priekį ir vėliau tą nuostatą galima pildyti, atmesti ar prijungti tam tikras  teritorijas“, – teigė V. Balys.

„Iš teisinės pusės žiūrint, nežinoję šios taisyklės ir ją pažeidę turėtų būti  baudžiami. Bet iš žmogiškosios… Nuostata galioja vos kelis mėnesius, o ir pati  medžioklė – čia leidžiama, čia uždrausta, čia – vėl leidžiama. Tai panašu į greičio matavimą pasislėpus krūmuose“, – palygino L. Budrys.

GRYNAS.lt pavyko prisiskambinti nenorėjusiam prisistatyti Kirdonių medžiotojų būrelio atstovui Biržų rajone. Vyras lakoniškai atsakė, kad žino visas naujas  taisykles ir informacijos apie tai netrūksta.

Po džiaugsmo dėl reto laimikio gali gauti „riebią“ baudą

Organizacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys teigė, jog „Valstybės žiniose“ tebuvo paskelbtas reguliavimo planas. Kai teismas nusprendė atnaujinti vilkų medžioklę, su šiuo sprendimu platinamuose pranešimuose nebuvo  nurodyta, kad įsigalioja ir nauja taisyklė – draudimas medžioti saugomose  teritorijose.

„Kiekvienas medžiotojas įstatymų tikrai neskaito. Tai – pirmą kartą pritaikytas pasikeitimas Lietuvoje, tad būtų visai natūralu, kad medžiotojus jų draugijos, aplinkos apsaugos departamentai, agentūros, ministerija – visi, kurie  atsakingi už medžioklės priežiūrą, apie tai medžiotojams primintų. Nes būtų tikrai nemaloni situacija, jei dabar koks medžiotojas sumedžios vilką tose  teritorijose, jį užregistruos ir išgirs, kad ką tik pažeidė įstatymus. Viešoje  erdvėje mes nesame matę tokios informacijos apskritai“, – dėl informacijos  stokos nerimavo „Baltijos vilko“ atstovas.

Plėšrūnų medžioklės teisėtumo klausimą narplioja dvi institucijos

GRYNAS.lt primena, jog teismo procesas, nepaisant to, jog buvo panaikintos  laikinosios vilkų apsaugos priemonės (leista juos medžioti) – tęsiasi.

„Dabar vyksta teisminiai ginčai dėl Ginčų komisijos sprendimo, kuriuo  atmestas „Baltijos vilko“ ieškinys. Nes sprendimas dėl vilkų medžioklės kvotos  skųstas dviems instancijoms – Administracinių ginčų komisijai ir Vilniaus  apygardos administraciniam teismui. Taigi Ginčų komisijos bus vienas sprendimas.  Tuomet toliau vyks teisminiai procesai tarp Aplinkos ministerijos ir „Baltijos  vilko“ dėl reglamentavimo, limitų nustatymo. Teismas dar gali tęstis ir iki pusę metų,“ – painią konflikto tarp visuomeninės organizacijos ir Aplinkos  ministerijos eigą aiškino Laimutis Budrys.

Nors organizacija užprotestavo paskutinį Aplinkos ministro sprendimą, t.y. šiam medžioklės sezonui suplanuotą vilkų kvotą, teismo sprendimas iki sezono  pabaigos vargu ar bus priimtas.

„Vilkai bus medžiojami, kaip ir buvo medžiojami ir išnaudojus kvotą jų medžioklė bus sustabdyta. O teismai ir ginčai tęsis toliau“, – šį sezoną apibūdino L. Budrys.

Nežinojimas gali kainuoti šautuvą

„Gruodžio pradžioje vyks posėdis, abi pusės teismui pristatys savo  argumentus. Jei šio vieno posėdžio užteks, tada po kažkiek laiko bus priimtas  nuosprendis. Bet tiek viena, tiek kita pusė gali būti juo nepatenkinta, apskųsti  ir panašiai, – tikino visuomeninės organizacijos tarybos pirmininkas V. Balys. – Jei bus nuspręsta, kad nustatyta kvota vis dėlto prieštaravo vilkų reguliavimo  planui, ir toks sprendimas bus priimtas jau sumedžiojus didelę dalį vilkų… Na,  tarsi laimės teisybė, nors ji jau bus nebeatstatoma. Būtent todėl ir prašėme  laikinųjų apsaugos priemonių.“

O kaip ministerijos atstovai vertina tai, jog dėl teismo sprendimo gali tekti  dar kartą nutraukti vilkų medžioklę sezono viduryje?

„Tokiu atveju reiktų greitai per visą Lietuvą pranešti, kad vilkų medžioti  negalima. O jeigu tuo metu kas nors neišgirdęs sumedžiotų vilką – iš jo trejiems  metams būtų atimta teisė medžioti ir dar atimtas medžioklinis šautuvas. Tas pats  grėstų ir dabar, jei vilką sumedžiotų netyčia neleistinoje teritorijoje,“ – kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius.

Visuomenininkų darbas  – šiukšliadėžėje?

V. Balys primena, jog dėl vilkų populiacijos reguliavimo plano buvo daug  kartų sėsta prie derybų stalo.

„Ilgai derinom, siūlėm idėjas, ginčijomės. Galų gale priėmėme kažkokį sprendimą, kuriame numatytas rajonavimas (t.y. vilkų kvotos paskirstymas pagal  rajonus, kur jų daugiausia). Mums tai jau tapo principiniu klausimu – ką mes  darome? Dirbame dirbame, priimame teisės aktą su principais, o prabėgus trims  mėnesiams visa tai pamirštama, nes „nepatogu taikyti“? Na, teisės aktai ne  amžini, jei nepatogu, galima keisti, tačiau šiuo metu galiojantys teisės aktai  vilkų medžioklėje numato rajonavimą. Negalima netaikyti teisės akto, kai jis  nepatinka. Kol kas turime tik tokį vilkų populiacijos reguliavimo planą, kito  neturime. Kam mes dirbame, gaištame laiką, jei vėliau viską išmetame į  šiukšliadėžę ir gyvenam, kaip gyvenę“, – dėstė „Baltijos vilko“ organizacijos  atstovas.

Inga Labutytė, www.GRYNAS.lt