Už milijoną litų medžioti šernai vėl veisiami

Neseniai Lietuvoje praskambėjo šernų naikinimo vajus ir aidėjo afrikinio kiaulių maro pavojaus varpai. Gyventojai skerdė kiaules, medžiotojams, ko gero, išmokėta virš milijono litų už pastangas mažinti šernų bandas, keli šimtai tūkstančių investuota į trumputėlį tvoros fragmentą, esą, stabdysiantį šernų migraciją, nežinia kokius pinigus kainavo visų nugaišusių ir sumedžiotų šernų tyrimai. Afrikinis kiaulių maras niekur nedingo – po vieną kitą juo užsikrėtusį šerną vis aptinkama, tačiau buvo ir yra tvirtinama, kad svarbu sumažinti mūsų miškuose užveistą šernų gausą, kad maro plitimo grėsmė būtų mažesnė. O kaip šis deklaruojamas tikslas dera su šiuo metu miškuose medžiotojų suverstomis runkelių krūvomis?

Šerti šernus ne(leidžiama)?

Racionaliausias sprendimas norint mažinti šernų skaičių yra liautis juos šėrus, nes jų vislumas yra glaudžiai susijęs su gaunamu pašaru. 2014-04-16 įsigaliojusiuose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimuose buvo pabandyta šią nuostatą įtvirtinti ir atskirti gyvūnų viliojimą prie medžioklės bokštelių nuo jų šėrimo, numatant, kad viliojimui gali būti naudojama tik iki 20 kg pašaro. Deja, nei žiema nespėjo ateiti, kai ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas Jonas Milius 2014-10-10 paskelbė savo sprendimą Nr. B1-875 dėl medžioklių organizavimo, kurio vienu punktu uždraudė šernų šėrimą, o kitu punktu leido juos vilioti 100 kg pašarų. Šernui vidutiniškai per dieną reikia 6 kg pašarų, tad 100-tu kilogramų pašarų šernų banda gali maitintis iki persiėdimo ne vieną dieną ir kiekviena šernė pavasarį bus pasirengusi atsivesti po keliolika šerniukų. Tame pačiame dokumente įrašytas draudimas šernus šerti atrodė tragikomiškas, nes primaitinus šimtu kilogramų pašarų jau nebėra ir ką drausti. Medžioklės taisyklės ir J. Miliaus sprendimas prieštaravo vienas kitam, tad dar buvo galima viltis, kad neatitikimas bus ištaisytas.

Prasidėjus žiemai miškuose akys užkliūdavo tai už vienos, tai už kitos runkelių krūvos. Pagaliau, kai GAA „Baltijos vilkas“ pėdsekystės išvykos dalyviai aptiko aiškiai 20 kg viršijančią runkelių krūvą Karšuvos girioje, kreipėmės į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, prašydami išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos Medžioklės taisyklės. Gavome atsakymą, kad Medžioklės taisyklės yra pakeistos. Ir iš tiesų – Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje skelbiamose Medžioklės taisyklėse yra pakeitimas, atimantis galimybę kontroliuoti šernų šėrimą.

Medžioklės taisyklių kuriozai

Neretai skaitant Aplinkos ministerijos parengtus dokumentus juose matyti tokių, pavadinkime, nesusipratimų, dėl kurių net moksleiviui galėtų būti gėda. Štai ir dabar J. Miliaus sprendimo kuriozas tiesiog perkeltas į Medžioklės taisykles pakeičiant jų 11.2. punktą, kuriuo anksčiau būtų buvę galima remtis baudžiant už šernų šėrimą jų viliojimo vietoje. Medžioklės taisyklių įžanginėje dalyje liko tos pačios gyvūnų šėrimo ir viliojimo sąvokos bei jų išaiškinimai: teigiama, kad viliojimui leidžiamas pašarų kiekis iki 20 kg, o šio limito viršijimas įvardijamas šėrimu. Tačiau dalyje „Medžioti leidžiama šiais būdais“, 11.2. punkte, jau įrašyta, kad viliojimui gali būti naudojama iki 100 kg pašarų. Taigi viename dokumente, turinčiame teisinę galią, apie tą patį dalyką – du visiškai skirtingi teiginiai. Medžioklės taisyklėse taip pat išlikę punktai, kad yra draudžiama medžioti gyvūnus, esančius šėryklose (taigi ten, kur paberta daugiau nei 20 kg pašarų), bet neaišku, kaip tai suderinti su tokią medžioklę leidžiančiu 11.2 punktu. Taip pat tebėra įrašyta, kad šernus šerti draudžiama visoje Lietuvos teritorijoje, bet kartu tai leidžiama, nes 100 kg pašarų yra pakankamas šernams sočiai maitintis ne vieną dieną.

Kam reikia tokio dokumento ir tokių sprendimų? Kad Aplinkos ministerijos darbuotojai ir J. Milius galėtų girtis įrašu popieriuje, kad šernus šerti draudžiama ir tokiu būdu kovojama su afrikiniu kiaulių maru? Kad tuo pačiu metu medžiotojai būtų laimingi, toliau puoselėdami fermas miške? O gal kitais metais medžiotojus vėl bus galima apdovanoti milijonu iš valstybės biudžeto už jų priveistų šernų naikinimą? GAA „Baltijos vilkas“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją ragindama ištaisyti esamus prieštaravimus Medžioklės taisyklėse ir riboti šernų šėrimą.

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“