Už chaotišką gyvulininkystės plėtrą vilkai baudžiami rekordine medžiokle

Spalio 13 dienos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymu Nr. D1-736 nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas rytoj (spalio 15-ą dieną) prasidedančiam vilkų medžioklės sezonui. Šiuo įsakymu numatyta rekordiškai didelė kvota – net 60 vilkų. Paskutinį kartą toks didelis sumedžiojimas buvo tik 2002–2003 metų žiemą, kai vilkų medžioklė dar nebuvo ribojama. Lyginant su praėjusių metų faktiniu sumedžiojimu (38 vilkai), limitas padidintas beveik 60-ia procentų.

Pagal Vilko apsaugos planą ir žiemą vykusios apskaitos rezultatus turėjo būti nustatytas iki 53 vilkų sumedžiojimo limitas. Tačiau buvo nuspręsta pasinaudoti išimtimi, leidžiančia išskirtiniais atvejais nustatyti ir didesnį. Nors sprendimas grindžiamas išaugusia žala, tačiau ir 53 vilkų limitas būtų visu 40 procentų didesnis už pernykštį sumedžiojimą ir su kaupu kompensuotų žalos išaugimą. Kadangi šių metų limitas vien tik aritmetiškai nepaaiškinamas, tai nėra jokių abejonių, kad jį nustatant didelę įtaką turėjo atviras spaudimas iš pigius politinius taškus priešrinkiminiais metais renkančių Žemės ūkio ministerijos politikų bei iš agresyviausių Seimo medžiotojų frakcijos, vadovaujamos B. Bradausko.

Žalos skaičiavimai turi ir antrąją pusę. Pagal oficialią statistiką 2014 metų rugsėjo 1 d. šalyje buvo auginamos 135.987 avys, o šių metų rugsėjo 1 d. – jau 162.287. Ir nors per metus Lietuvos laukuose atsirado 26.300 papildomų neapsaugotų avių (20 procentų metinis augimas), tačiau dėl žalos išaugimo kaltinami ir baudžiami vilkai. Reikia priminti, kad per metus vilkai papjauna vos kelis šimtus iš pusantro šimto tūkstančio avių, kas sudaro mažiau nei 0,5 procento auginamų avių. Tačiau dėl spaudos potraukio skandalingoms antraštėms problemos mastas išpučiamas beveik iki valstybinės katastrofos lygio.

Verta prisiminti, kad tokia intensyvi gyvulininkystės plėtra vyksta tik dėl tiesioginių išmokų iš Kaimo plėtros programos fondų. Ir nors pati programa skirta skatinti tvarią ūkio plėtrą, o vienas iš jos prioritetų yra aplinkos apsauga, tačiau programą administruojanti Žemės ūkio ministerija pasirinko paprasčiausią ir mažiausiai pastangų reikalaujantį kelią. Ūkininkai tiesiog gauna išmokas, tačiau jiems nėra suteikiama net minimali informacija apie Lietuvoje gyvenančius plėšrūnus ir žalos prevenciją. Per paskutinius penkis metus avių ir mėsinių galvijų augintojams jau išmokėta kelios dešimtys milijonų eurų išmokų, tačiau nė vienas euras nebuvo skirtas švietimui apie savo augintinių apsaugą. Būna, kad ūkininkas apie vilkus pirmą kartą sužino tik radęs papjautas savo avis. Tokiu būdu vietoje tvarios plėtros skatinimo mokesčių mokėtojų pinigais kuriamas konfliktas tarp žmogaus ir gamtos, kuriame nukenčia abi pusės.

Tik po atkaklaus Aplinkos ministerijos ir GAA „Baltijos vilkas“ spaudimo Žemės ūkio ministerija šiemet numatė finansines priemones Kaimo plėtros programoje, remiančias apsaugos įrengimą. Tačiau dėl didelių apribojimų (ūkio metinė produkcija turi viršyti 8.000 eurų), papildomos biurokratijos ir paprasčiausios informacijos stokos jos efektyvumas kol kas yra labai abejotinas. Nesulaukdama atsakingų institucijų konkrečių veiksmų, GAA „Baltijos vilkas“ šiais metais pradėjo iniciatyvą „Saugi avis“, kurios tikslas – padėti ūkininkams susirasti ir keistis informacija bei patirtimi apie gyvulių apsaugą. Šį visuomeniniais pagrindais ir be jokio finansavimo vykdomą projektą palaiko Aplinkos ministerija ir Lietuvos avių augintojų asociacija. Tuo metu tiesiogiai už ūkininkų ir jų augintinių gerovę atsakinga Žemės ūkio ministerija renkasi konfrontacijos ir atsakomybės kratymosi kelią, reikalaudama už jų pačių vykdomą agresyvią ir chaotišką gyvulininkystės plėtrą bausti vilkus ir kitus laukinius gyvūnus.

Pasirinktas sprendimas nustatyti didelį sumedžiojimo limitą ne tik kad neišspręs ūkininkų problemų, bet ilgainiui jas dar labiau pagilins. Tęsiama intensyvi gyvulininkystės plėtra reikš, kad žala augs, net jei vilkų ir mažės. Vilkų medžioklė turi savo natūralias ribas, taip pat šie plėšrūnai Lietuvos miškuose gyvens ir ateityje. Todėl gyvulių apsauga buvo, yra ir bus vienintelė patikima priemonė apsaugoti savo augintinius, investicijas ir pragyvenimo šaltinį. Toks sprendimas kaip šiais metais tik padės kai kuriems politikams pademonstruoti, kad jie irgi dirba, bei patenkins mažos visuomenės grupės poreikį pasipuikuoti vilko kailiu ar kaukole. Tačiau jis taip pat užmaskuos tikrąją problemą ir jos sprendimo būdus. O tuo metu vilkai kaip pjovė, taip ir toliau pjaus neapsaugotus naminius gyvulius, varydami į neviltį apgautus ūkininkus.

GAA “Baltijos vilkas” informacija