Ūkininkai raginami pranešti apie nuostolius dėl plėšrūnų

Rugpjūčio 6 dieną du “Baltijos vilko” atstovai Tomas Tarabilda ir Andrejus Gaidamavičius aplankė Elektrėnų savivaldybėje Gilušių kaime gyvenantį ūkininką Praną Gaidamavičių, kurio avys per savaitę du kartus nukentėjo nuo plėšrūnų antpuolio. Suskaičiavęs avis, kurių p. Pranas augina apie 350, 16 pasigedo, taip pat dingo ėriukai, kurių buvo apie 20. Paieškojus miške rastas sužeistas veislinis avinas ir septynios negyvos avys. Beveik visos buvo sužalotos paslėpsnių srityje, o avinas su plėštine nugaros žaizda gydomas tvarte. Pranas Gaidamavičius užsiima ekologine avininkyste, augina retos ‘Romanovo’ veislės juodagalves avis, todėl nuostoliai siekia 10 tūkst. Lt. Ūkininkas nepuolė iškart kaltinti vilkų, nes jam nepavyko nustatyti kieno tai buvo darbas – vilkų ar šunų. “Baltijos vilko” nariai irgi neaptiko jokių pėdsakų, todėl nusprendė sugrįžti čia vėliau ir gretimuose miškuose atlikti kaprologinius-genetinius tyrimus. Elektrėnų apylinkėse gyvenantys žmonės nebepamena, kada paskutinį kartą čia gyvenę vilkai, todėl tokio antpuolio niekas nesitikėjo.

Plėšrūnų užpultas veislinis avinas labai sulyso, bet sveiksta. „Jis pats svarbiausias“, – apie brangiai Vokietijoje įsigytą augintinį kalbėjo ūkininkas Pranas Gaidamavičius

Po antrojo užpuolimo ‚Romanovo‘ veislės avys buvo suvarytos į tvartus. Ūkininkas nenorėjo rizikuoti trečią kartą, kol dar neataušo plėšrūnų pėdsakai

Prieš porą metų bendrapavardžiai, bet ne giminaičiai, Vilkų apsaugos tarybos ir Lietuvos avių augintojų asociacijos atstovai Andrejus ir Pranas Gaidamavičiai buvo susitikę  vienoje konferencijoje Žemės ūkio rūmuose. Tuomet paklaustas apie vilkus ūkininkas atsakė, kad šie jam nedaro jokios žalos, tik lapės, kurios karts nuo karto nugvelbia ėriukus.
Šią vasarą užpultos avys ganėsi tik el.piemeniu apsuptoje pievoje, atokiau nuo ūkininko sodybos ir keli šimtai metrų nuo miško. Išgąsdintas avių būrys suplėšė el.tvorą ir išsilakstė į visas puses, vėliau grįžo prie netoliese esančių tvartų. P.Gaidamavičius guodėsi, kad seniai galvojo apie kilnojamą metalinę tvorą, bet jai reikia apie 5000 litų. Beveik nuostolingai dirbantis ūkininkas neturi iš kur paimti tokių pinigų. Aplinkos ministerija jau yra parėmusi ūkininkus, kurie įsigyja naminių gyvulių apsaugos priemonių, tačiau kompensuoti plėšrūnų padarytą žalą, kol šie nėra visiškai saugomi valstybės, negali. Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” paragins pagelbėti ir šiam avių augintojui iš Elektrėnų, taip pat patarė naudoti kombinuotas apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti tiek nuo vilkų, tiek ir nuo šunų.

Išgąsdinta avių banda nutraukė “elektrinį piemenį“. Norint apsisaugoti nuo vilkų, jį reikėjo aprišti vėliavėlėmis, kurios naudojamos vilkų medžioklei, tačiau nuo šunų tokia priemonė negelbėtų (A.Gaidamavičiaus nuotraukos)

Lenkijoje populiariausia priemonė nuo vilkų – vėliavėlės, kurios mūsų šalyje kartais naudojamos vilkų medžioklei. Taip pat veisiami specialios veislės šunys – Podhalės aviganiai – kurie puikiai saugo avis ir nereikalauja specialios dresūros. Vieno šios veislės šuniuko kaina tokia pati kaip ir ‘Romanovo’ veislės ėriavėdės avies, todėl ūkininkas Pranas Gaidamavičius žada rimtai apsvarstyti tokių šunų įsigijimo galimybes.

Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” per artimiausius mėnesius išleis specialiai ūkininkams skirtą knygelę, kurioje bus aprašyta naminių gyvulių augintojų patirtis ir priemonės, kaip apsisaugoti nuo vilkų ir kitų plėšrūnų. Leidinys ūkininkus pasieks per seniūnijas. Lietuvos vilkų apsaugos aktyvistai mano, kad didžioji dalis nuostolių, tuo pačių ir pasipiktinimų vilkais, kyla dėl elementarios informacijos trūkumo, nes seniai užsienyje žinomos naminių gyvulių apsaugos priemonės šiuo metu Lietuvoje tik pradedamos taikyti.

Lietuvoje iki šiol nėra apskaitos, kiek vilkai padaro ūkininkams žalos, kadangi tokiu atveju, kaip Prano Gaidamavičiaus iš Elektrėnų, niekas nė nesistengia patyrinėti ar gyvulius užpuolė vilkas, ar šunys. Žūties registravimo anketoje (tokia privaloma, nes ūkininkai už kiekvieną avį ir galviją gauna ES išmokas) nėra net skilties “Vilkas” ar “Plėšrūnas”. Taigi net nėra aišku, kiek nuostolių vilkai ir šunys padaro kartu. Tai labai apsunkina kompensacinio mechanizmo už vilkų padarytą žalą sukūrimą ir įgyvendinimą Lietuvoje, tačiau ministerijoms tai nerūpi, tarsi tokių kompensacijų nereikėjo ir nereikės. Medžiotojai toliau galės pramogauti šaudydami vilkus, ūkininkai toliau keiks vilkus ir valdžią už neatlyginamus nuostolius, o gamtininkai toliau piktinsis naikinamais vilkais. Tokia situacija toliau tęstis negali ir GAA “Baltijos vilkas” padarys viską, kad ji pasikeistų į gerąją pusę.

Raginame visus ūkininkus apie patirtą žalą, kai įtariama, kad ji atsirado dėl plėšrūnų (nesvarbu, vilkų ar šunų) kreiptis į mus šiame tinklalapyje nurodytais kontaktais. Mes pasistengsime atvykti, aptarti su žalą patyrusiais ūkininkais visas įvykio aplinkybes, pakonsultuoti kokių apsaugos priemonių reikėtų imtis ir, žinoma, nustatyti, tikruosius kaltininkus. Šiais laikais tai įmanoma padaryti nustatant ne tik plėšrūno rūšį, bet ir individą. Taip pat mums svarbu žinoti realią padėtį, nes informacijos stoka dėl vilkų daromos žalos nevengiama spekuliuoti. Esame ne mažiau suinteresuoti ir valkataujančių šunų ar net vilkšunių (vilkų ir šunų hibridų) daromos žalos išaiškinimu, kadangi šie plėšrūnai kenkia tikrų vilkų genofondui ir gyvajai gamtai.

“Baltijos vilko” inf.
www.vilkai.lt