Savanorių įspūdžiai

Savanorės įspūdžiai iš vilkų apskaitos Musteikos girininkijoje

2013-02-28 | Kategorija: Savanorių įspūdžiai | Komentarų: 2

Kviečiame GAA „Baltijos vilkas“ narius, savanorius, girininkus ir LMŽD atstovus pasidalinti apskaitos nuotaikomis, nuotraukomis, patirtais nuotykiais ir pastebėjimais
Publikuojame savanorės Vaidos Ilginytės įspūdžius po 2013 m. vasario 26 d. vilkų apskaitos.
Dėkojame Vaidai ir Musteikos girininkijai!

Kelionė į Kabelius ir Musteiką 26 dieną prasidėjo su nuotykiais. Tik įsukus į Latežerio kelią, visiškai nevalytą ir apledėjusį, „įčiuožėme“ į kelkraščio pusnį. Pro šalį važiavęs Mantas su miškovežiu iš karto sustojo ir ramiai: „Turit virvę? Ištrauksiu“. Galima spėti, kad mes ne pirmi ir ne paskutiniai šitaip užtveriam kelią. Kai, vėluodamos gerą pusvalandį, pasiekėme Kabelių girininkiją, ten jau visi susirinkę žinojo, kad mus iš pusnies traukė. Savo gelbėtoją Mantą vėliau sutikome miške, jau pasikrovusį medienos.

Palikau savanorę Mildą su Kabelių girininko pavaduotoju. O aš su Druskininkų urėdijos inžinieriumi Audriu Norkūnu pajudėjom į Musteikos girininkiją. Nors mano palydovo darbas tą dieną buvo koordinuoti visų urėdijos girininkijų vykdomą vilkų apskaitą, jis atvažiavo į Musteikas pakeisti Musteikos girininko, kuris tą dieną buvo užsiėmęs kitais darbais. Musteikoje miškas ūžte ūžė: intensyviai vyko miško vežimo darbai, nes skubama suspėti iki pavasarinio atlydžio.

Musteikos kaimas. Fotografavo Vaida Ilginytė.

Vietinio, kaip man papasakojo „elitinio“, medžiotojų būrelio šefas, prisikrovęs mašiną maisto, lankė žvėrių viliojimo vietas (jų ir medžiotojų bokštelių palei visą Čepkelių rezervato pakraštį yra nemažai). Apskaitos metu jį sutikome kelis kartus, o pietų pertraukėlės metu gana įdomiai pabendravome. Sutikome ir važinėjantį Musteikos girininką. Tik pasieniečių nematėme, nors leidimais įeiti į pasienio ruožą tvarkingai pasirūpinome dar apskaitos išvakarėse.

Diena nuostabi, saulėta. Audrius sako jau seniai nepamenąs tokios. Miškas kvepia ankstyvu pavasariu.
Su Audriumi sukome tuo pačiu maršrutu, kokiu buvo apvažiuota ir vykdant vilkų apskaitą vasario 21 dieną. Patikrinome tada matytus vilkų pėdsakus.

Stirnos likučiai. Fotografavo Vaida Ilginytė.

Šį kartą pasekėme jais iki miško plynės, kur vilkai buvo sumedžioję stirną. Kadangi jau buvo praėjusi maždaug savaitė nuo „puotos“ pradžios, toje vietoje teliko šeriai ir kraujo krešuliai. Stirnos likučius švariai pribaigė mažesni plėšrūnai. Anot miškininko, sunku pasakyti, kiek vilkų būta, gal 2, o gal ir 3, nes vieta buvo išvagota vilkų pėdsakų į visas puses. Galiausiai jų nueita link Musteikos upelio.

Lūšies pėdsakas. Fotografavo Vaida Ilginytė.

Kitas mūsų laimikis – palyginti šviežia ir labai gražiai įsispaudusi lūšies pėdsakų brydė. Ją apžiūrėti turėjome garbės su mus pasivijusiu girininku ir jo pavaduotoju. Nuspręsta, kad lūšies prašuoliuota (gal kas išgąsdino?) prieš 1-2 dienas. Girininkas džiaugsmu netrykšta – lūšys pjauna stirnas. Vienas nuostolis medžiotojams (o girininkas yra ir medžiotojas). Jų manymu, visoje Druskininkų urėdijoje šiandien aptinkama iki 15-20 lūšių.

Pietų pertraukėlę padarome buvusiame sovietiniame kariniame poligone įrengtoje apžvalgos aikštelėje. Šioje vietoje anksčiau buvo gausi tetervinų perimvietė. Šiandien čia, nors aplinkosaugininkai ir labai stengiasi išsaugoti tetervinams veistis tinkamą biotopą, jų sparčiai mažėja.

Apžvalgos bokštelis Musteikoje. Fotografavo Vaida Ilginytė.

Baigdami sukti numatytą ratą apžiūrime senus lūšies pėdsakus, aptiktus dar 21 d. apskaitos metu. Daugiau nieko, kas mums aktualu, nerandame. Žinoma, smagu buvo apžiūrėti stirnų, lapių (sako čia jų daug privisę, todėl kiškių populiacija labai smarkiai sumažėjusi), briedžių, šernų pėdsakus. Jų nemažai, o kuo arčiau šėryklų – tuo daugiau… O dar gražuolis stirninas mums beveik prieš nosį prašuoliavo…

Visos apskaitos metu Audrius intensyviai bendrauja su miškininkais, vykdančiais apskaitą kitose girininkijose. Štai kažkur medžiotojai aptikę šviežius 4-5 vilkų gaujos pėdsakus. Audrius neskuba patikėti. Baigęs apskaitą Musteikose planuoja važiuoti patikrinti „tą gausią vilkų gaują“.

Kažkas vėl informuoja, kad aptiko vilkų pėdsakus. Mano palydovas spėja, kad tai gali būti tie patys Musteikoje stirną papjovę vilkai. Juk jie nubėga didelius atstumus. O tikėtina, kad slepiasi vilkai saugiame Čepkelių rezervate.
Taigi, sunku pasakyti, kiek tų vilkų šiandien skaičiuojama viename didžiausių Lietuvos miškų masyvų. Matysime, kokius rezultatus pateiks Druskininkų urėdija. Tikra tik tai, kad jų yra labai labai nedaug.

Savanorė Vaida Ilginytė ir Druskininkų urėdijos inžinierius Audrius Norkūnas.

Įdomu buvo pastebėti vietos medžiotojų požiūrį į vilkus. Jie, kaip tikri dzūkai, kalba mažai, daugiau nutyli, svetimam neskuba atsiverti. Tačiau tarp eilučių galima nuspėti, kad vilkus jie gerbia, bet ir pyksta ant jų, nes šie papjauna medžiotojų šeriamus gyvūnus.Kaip sakė mūsų sutiktas šėryklas pildęs medžiotojas (tikras musteikiškis, medžiotojas iš prigimties), vilkai visą laiką buvo patys didžiausi žmonių priešai ir medžiotojų konkurentai. Taip buvo ir taip bus visada.
Tik kad šiandien ta konkurencija labai nelygi… Druskininkų urėdijoje yra apie 10 medžiotojų būrelių, vienijančių turbūt ne vieną dešimtį medžiotojų. O vilkus skaičiuojame ant rankų pirštų…

 


2013 m. vilkų apskaitos savanorė

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!