Šaliname padarinius, o ne priežastis: vos trečdalis savivaldybių skiria lėšų gyvuliams nuo vilkų apsaugoti

Liepos-rugpjūčio mėnesiais prasideda sezonas, kai vilkai moko savo jauniklius medžioti, pjauna ūkininkų gyvulius ir pridaro nuostolių. Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, ūkininkams plėšrūnų padaryta žala kompensuojama iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Pastaraisiais metais atsirado galimybė kompensuoti ne tik žalą, bet ir prevencines priemones, pavyzdžiui, aviganius šunis, elektrinius piemenis, tvoras – tokiu būdu būtų išvengta kasmetinės žalos. Tačiau praėjusių metų pabaigoje organizacijos „Baltijos vilkas“ narių atlikta savivaldybių apklausa parodė, jog vis dar verčiau apmokamos problemos pasekmės, o ne sprendžiamos jos priežastys.

Organizacijos „Baltijos vilkas“ savanoriai praėjusiais metais susisiekė su beveik 30-ies daugiausiai vilkų daromos žalos patiriančių savivaldybių darbuotojais, atsakingais už aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų skirstymą. Vos trečdalis iš jų (11) buvo pasitvirtinę tvarką, kuri leistų finansuoti ūkininkams prevencinių priemonių įsigijimą. Dalis savivaldybių atstovų motyvavo tuo, jog kol kas niekas dėl tokių lėšų nesikreipė, todėl tvarkos neturi.

Ūkininkės banda – apsaugota, tačiau savivaldybė šia gera žinia nesidalina

Šilalės rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Bukauskienė teigė, kad nors lėšų skyrimo tvarka jų savivaldybėje yra patvirtinta, ūkininkai dažniausiai savo gyvulių apsauga rūpinasi patys, neprašo savivaldybės finansinės paramos. Šiame rajone dažniausiai ūkininkai apsitveria gyvulius elektriniais aptvarais, naudoja garsinius signalus (garso patrankas).

Varėnos rajono atstovas Irmantas Laniauskas sakė, jog ūkininkai jo savivaldybėje yra nusivylę įvairiomis apsaugos priemonėmis, nes vilkai išmoko peršokti net 2 metrus siekiančias elektrines tvoras. Šioje savivalybėje užpraeitais metais vienam ūkininkui finansuotas oro patrankų įsigijimas, praėjusiais metais paraiškų šios srities finansavimui negauta.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje parama prevencinėms priemonėms įsigyti egzistuoja, tačiau ūkininkai nesikreipia. Todėl sutaupytas lėšas ši savivaldybė panaudoja kitiems tikslams. Šioje savivaldybėje gyvena ūkininkė Rasa Gavrilova, auginanti 10 veršelių bandą ir juos sauganti elektriniu aptvaru. Šį aptvarą ūkininkė gavo kaip paramą padedant organizacijai „Baltijos vilkas“ ir elektrinių aptvarų pardavėjams. Tačiau savivaldybė neviešina šios ūkininkės pavyzdžio kitiems.

Alytaus rajono savivaldybė 2016-aisiais metais prevencinėms priemonėms nuo laukinių gyvūnų daromos žalos bendrai skyrė per 8000 eurų, tačiau didžiąją dalį šios sumos sudarė repelentai želdinių apsaugai nuo stirnų. Vilkų gyvuliams padarytai žalai kompensuoti šioje savivaldybėje skirta per 7500 eurų. Prevencijai – nė euro.

Tauragės rajono savivaldybė gavo vieną paraišką ir, turėdami lėšų minėtoje programoje, ją finansavo. Dauguma savivaldybių laikosi tvarkos, jog gavę ūkininko paraišką ją nagrinėja, sprendžia, ar tikrai numatytos priemonės bus efektyvios, ar lėšos bus panaudotos tinkamai. Gera žinia ta, jog ūkininkai, kurie turi kantrybės pereiti dokumentų rengimo ir pildymo procesą, dažniausiai gauna prašomas lėšas, nes didžioji dalis savivaldybių šiam tikslui skirtų lėšų neišnaudoja.

Savivaldybės atstovas: didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės

Anykščių rajono savivaldybėje vienas ūkininkas kreipėsi į savivaldybę paramos jau įsirengęs apsaugos priemones – šiuo atveju savivaldybė jam padėti nebegalėjo. Lėšos skiriamos tik būsimoms priemonėms įsigyti, jau įrengtos priemonės nekompensuojamos.

Liūdnai „Baltijos vilko“ atstovus nuteikė Kalvarijos savivaldybės atstovas Algirdas Bansevičius, tikinęs, kad lėšos prevencijai nuo vilkų neskiriamos, nes vilkai „eina kiaurai“ bet kokias apsaugos priemones – tad verčiau didinti jų medžioklės kvotas. Lėšų prevencijai nuo vilkų daromos žalos skirstymo tvarkos ši savivaldybė neturėjo ir neketino jos parengti.

Ukmergės rajono savivaldybės atstovai teigė, jog prevencinės priemonės nuo vilkų yra brangios, o lėšų joms įsigyti skiriama pernelyg mažai, todėl ūkininkai verčiau kreipiasi tuomet, kai jau reikia atlyginti vilkų padarytą žalą.

Daugumos savivaldybių, neturinčių minėtų lėšų skirstymo tvarkos, atstovai motyvuoja tuo, kad valstybiniu lygmeniu tai yra rekomendacija, o ne privalomas įpareigojimas. Todėl kol nėra įpareigojančio įstatymo, valdininkai skirsto pinigus tik už jau padarytą žalą.

„Baltijos vilko“ atstovams teko sulaukti ir itin kategoriškų savivaldybių atstovų atsakymų: „Ūkininkai patys tegul savo turtą saugo, prie ko čia aš?!“. Liūdniausia, kai tokį požiūrį tenka išgirsti savivaldybėje, kurioje statistiškai papjaunama daugiausiai gyvulių, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono. Problema paliekama tik ūkininkams spręsti, o šie ne visuomet žino apie galimybes gauti finansavimą.

Visoje Lietuvoje –14 gautos paramos atvejų

Bene daugiausiai paraiškų – apie penkias – yra patenkinusi Telšių rajono savivaldybė. Dažniausiai šioje savivaldybėje finansuojamas elektrinių piemenų įsigijimas.

Varėnos, Vilkaviškio, Tauragės, Anykščių ir Molėtų rajono savivaldybėse 2016-aisiais patenkinta po 1 ūkininkų paraišką. Už skirtus pinigus ūkininkai įsigijo elektrinius piemenis arba savo bandas aptvėrė tvoromis. Ukmergės ir Kaišiadorių rajonuose patenkinta po 2 ūkininkų paraiškas.

Taigi, iš viso per 30 labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių patenkinta tik 14 ūkininkų prašymų įsigyti prevencines priemones nuo plėšrūnų puldinėjimo. Tuo metu žalai atlyginti 2016 metais visos Lietuvos savivaldybės skyrė beveik 150 tūkstančių eurų.

Žinoma, patenkinama beveik 100 proc. gautų prašymų finansuoti gyvulių apsaugą, nes ūkininkai vis dar menkai žino apie šią galimybę. Viešinant ūkininkų sėkmės istorijas aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas būtų galima skirstyti racionaliau, kad jos turėtų ilgalaikį, o ne vienkartinį (žalos kompensavimo) poveikį.

Inga Labutytė-Atkočaitienė