Pėdsekystės dienoraštis: Baltvydžių giria (Antra dalis)

Pirmos dienos vakare, gerdami ugnies apvalytą šilumą, dalinamės patirtais įspūdžiais. Toks šiltas bendravimas nelieka be pėdsakų… Įsiterpdamas į smagiai besišnekučiuojančiuosius pasiūlau sudalyvauti rytiniame pasivaikščiojime. Keltumėmės apie 5:30 ir iš lėto žingsniuotume mišku iki pakils saulė…

Rytas prasidėjo anksti. Dar tamsu. Tie kas miegojo po ąžuolu teko saugotis giliukų, kurie vėjui pustelėjus dungtelėdavo į žemę. Iš pradžių girdėdamas sušlamėjimą stipriais užsimerkdavau, kad kliuvus į kaktą mažiau skaudėtų, bet vėliau lioviausi. Pasiverčiau ant šono ir prabudau tik ryte, apie 4:00. Visai šalia žvygčiojo naminė pelėda. Atsisėdau. Tolumoje girdėjosi šunų lojimas, laužavietėje vis dar švietė rausvas žiburys.

Rytas prasidėjo su tam tikru nesusipratimu. Dalis norinčių prabudę 05:30 ruošėsi žygiui. Dar šiek tiek luktelėję ir neišgirdę žymesnių krebždesių nusprendėme, kad niekas daugiau neplanuoja eiti. Bet klydome. Buvo norinčiu ir daugiau, tik jie išlindę mūsų jau nerado. Tad jiems teko vaikštinėti atskirai. Bet nuostabu tai, kad jie prabudo, girdėjo, kaip bunda gamta, stebėjo šešėlių nyksmą, dienos pradžią…

Grįžkime į tą ankstyvą rytą. Tamsu… Pelėda perskrisdama iš vienos vietos į kitą nežymiai cyptelna. Po tokio cyptelėjimo už pusės minutės prasidėdavo žygčiojimai. Šio paukščio balsas šaižus, lengvai sklisdamas pro ramaus ryto skraiste apglėbtus medžius perspėja tuos, kurie geba girdėti, kad ji šiuo metu medžioja ir reikia būti apdairiems. Žingsniuojame iš lėto, nerangiai. Kartas nuo karto sustojame, kad priprastume, pajaustume, kas šiuo metu vyksta miške. Netrukus prieiname siaurą geležinkelį. Jis buvo lyg atskaitos taškas, kurio ir tamsų rytą nepraeitum. Pagrįžtame atgalios. Atrandame kvartalinę liniją. Keliukas nežymiai apaugęs žolėmis. Tokiu keliuku eiti ganėtinai paprasta, nes iš abiejų pusių supa aukšti medžiai. Vėliau padėtis keičiasi, tai vienoje, tai kitoje vietoje užeiname augalų sąžalynus. Kartas nuo karto sustoję pasiklausome. Vis dar girdėti pelėda. Jos balsą papildo krentantys medžių lapai ir mūsų šiugždesiai. Švinta. Prabudo žvirblinės pelėdos. Jų švilpčiojimai nuskambėjo per visą masyvą. Saulė pradėjo spalvoti medžius. Iš pradžių nusidažė pušys, vėliau ir ąžuolai. Eidami miško keliuku pamatėme elnio patelę. Ji savo ilgomis ausimis klausėsi, kas ten tolumoje galėtų krebždėti. Tai pirmas stambus gyvūnas, kurį mums teko pamatyti. Kitoje vietoje žygiavę sakėsi matę šernų būrelį…

Einame tolyn. Iš po kojų pakyla slanka, kuri neatsigręždama skrenda tolyn į saulės pusę. Štai, tolumoje pirmieji žmonės. Šiaurietišku ėjimu besimėgaujantys miško lankytojai pradėjo rytinę mankštą. Eidami stovyklos link išgirdome genių koncertą, kuris labai priminė pavasarį. Alksninukų būreliai tai šen tai ten judėdami bandė išvaikyti paskutinius nakties likučius. Į stovyklą sugrįžome apie 08:30. Daugelis jau buvo prabudę, šildėsi prie ugnies. Pasilabiname. Sustoję stovyklos viduryje stebime, kaip pusryčių puodas vis pilnėja ir pilnėja. O norinčiu paskanauti šio ryto vyrėjų darnaus kūrinio vis daugyn ir daugyn. – Ar jau išvirė? – Kada bus galima ragauti? – Tuoj, bus. Dar cukinijos turi apvirti… Ir pagaliau. Tiesiame savuosius indelius. Šaukštelis po šaukštelio tuštiname indelius,  giriame virusius košę.

Apie 11:00 pradedame ruoštis išvykimui. Sudainuojame atsisveikinimo giesmes ir pajudame link Kosy Most . Nusprendėme aplankyti stumbrų stebyklą ir pavaikščioti vilkų taku (Wilczy szlak). Liepynai, ąžuolai, rudens spalvos mus džiugino iki pat 15:00. Sugrįžę prie automobilių nutarėme papietauti šalia Siemianuvkos marių (Zalew Siemianówka). Tikėjomės šalia vandens pamatyti migruojančius paukščius ir juos bent akimis paganyti. Bet paukščių gausos nebuvo, tačiau radome tai, kas labai tiko atsisveikinimui su šiuo kraštu: mėlyni vandenys, saulėtas dangus, gaivus vėjas, žvejų laiveliai, riedantis traukinys. Susėdome krante, linksmai besišnekučiuodami stiprinomės, galvojome norus… Didžiulis ačiū kaimyniniam kraštui, Baltvydžių giriai, kuri mus priėmė ir stengėsi parodyti, koks gali būti gražus, šiltas, linksmas ruduo.

 

Naudingos nuorodos planuojantiems vykti į Baltvydžio (Belovežo) girią:

1. Maršrutai su žemėlapiu ir nuotraukomis. Tame pačiame tinklapyje rasite, rezervatų aprašymus bei kitos naudingos informacojos. Iš lenkų kalbos daugiau mažiau suprantamai verčia automatiniai vertėjai.
2. Nuotraukų albumas, kuris pagelbės renkantis maršrutą.
3. Anglų kalba pateiktas trumpas, 10 dienų kelionės po Lenkijos miškus aprašymas. Yra tam tikrų Baltvydžio girios vietų aprašymai.
4. Maršrutai
5. Dar vieni maršrutai
6. Ir dar
7. Dokumentinis filmas apie girią
8. Apie kelionę dviračiais per Baltvydžio girią
9. Dar šis tas mėgstantiems keliauti dviračiais (anglų kalba)
10. 2015 metų girios dienoraštis

 

Tomas Selickas, GAA „Baltijos vilkas“

 

Giedrės Aleksandravičiūtės, Valdo Vasiliausko ir Tomo Selicko nuotraukos: