Kur buvę, kur nebuvę: ir vėl naktiniai taikikliai

Yra temų, kurios tiesiog nemirtingos. Jos įkyriai grįžta, grįžta ir grįžta tol, kol opozicijai atbukus ar paprasčiausiai pavargus prasimuša ir pasiekia savo tikslus. Viena jų – naktiniai taikikliai šernų medžioklėje. 2015-ais metais ji kelis mėnesius kamavo Seimą ir visuomenę, kol buvo galutinai atmesta Seimo balsavimu. Po to dar tris kartus bandė prasimušti į darbotvarkę, bet nepavyko. Praėjo keli metai sąlyginės ramybės, ir štai – naktiniai taikikliai vėl ant pasiūlymų stalo. Veterinarai jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad pastaroji imtųsi šito reikalo reglamentavimo. Beveik nėra abejonių, kad naujoje Seimo sesijoje vėl kas nors registruos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kurios išimtų taikiklius ir garso slopintuvus iš A kategorijos sąrašo, kuris apskritai draudžia bet kokią šių įrenginių civilinę apyvartą. Ir kova prasidės iš naujo. Prieš 4 metus tiek Aplinkos ministerija, tiek tuometinis Marijampolės savivaldybės narys Kęstutis Mažeika buvo griežtai prieš šį projektą. Bus smalsu pamatyti, ar šis nusistatymas išliks tvirtas ir dabar, kai Kęstutis Mažeika yra aplinkos ministras. Taip pat įdomu, kad naktinių taikiklių idėjos sugrįžimas prasideda tiksliai tuo pat metu, kai į Seimą sugrįžo 2015-ųjų metų šios temos veidas Bronius Bradauskas. Labai gali būti, kad šįsyk tai su juo visai nesusiję, bet sutapimas tiesiog neįtikėtinas. Prisijungdama prie diskusijos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kad ministerija išlaikytų ir atstovautų savo poziciją nepritarti naktinių taikiklių įteisinimui medžioklėje. Pateikiame šio rašto tekstą.

Šių metų birželio mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau — VMVT) oficialiai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, informuodama, kad birželio 12-13 d. Europos Komisijos Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto darbo grupės posėdyje buvo pristatyta nauja Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro strategijos (toliau — Strategijos) versija, kurioje numatyta galimybė šernų populiacijai reguliuoti naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus. Kreipimesi prašoma Aplinkos ministeriją užtikrinti šios strategijos įgyvendinimą ir pagal kompetenciją reglamentuoti galimybę naudoti minėtus įrenginius medžiojant šernus.

Remiantis vieša informacija, Aplinkos ministerija planuoja svarstyti šį klausimą ir diskutuoti su visomis pusėmis. Šiuo raštu norime paraginti ministeriją išlaikyti ligšiolinę principinę poziciją nepritarti naktinių taikiklių įteisinimui medžioklėje ir pagal kompetenciją siekti, kad nebūtų priimti tam reikalingi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau — Įstatymo) pakeitimai. Žemiau pateikiame detalesnius argumentus.

1. VMVT rašte pateikta tiksli citata iš Strategijos projekto: „In line with national legislation, additional technical equipment for hunting (night vision scopes or accessories, silencers etc.) may be used to reach the objective of the strategic approach“. Atkreipiame dėmesį, kad tai yra teiginys, jog šią įrangą galima naudoti, jeigu tai neprieštarauja nacionaliniams teisės aktams. Tačiau tai nėra nei rekomendacija, nei raginimas, nei nurodymas ją naudoti, taip pat tai nėra rekomendacija, raginimas ar nurodymas keisti nacionalinius teisės aktus, kad atsirastų tokia galimybė. Todėl faktinė Strategijos formuluotė prieštarauja viešumoje girdimoms interpretacijoms, kad šios įrangos naudojimas yra Europos Komisijos rekomendacija. Taip pat tai reiškia, kad VMVT prašymas Aplinkos ministeriją užtikrinti Strategijos įgyvendinimą reglamentuojant šios įrangos naudojimą yra klaidinantis, nes Strategija nereikalauja įteisinti ar naudoti šią įrangą šernų medžioklėje.

2. VMVT kreipimesi nurodoma, kad Lietuvoje „nėra pasiekiamas Strategijoje numatytas sumedžiotų patinų ir patelių santykis (50-50) ir nėra tikslingai ir intensyviai vykdoma selekcinė šernų patelių medžioklė“. Galima suprasti, kad, VMVT manymu, naktiniai taikikliai, jų priedai ir garso slopintuvai turėtų padėti pasiekti šių tikslų. Tačiau vieša paslaptis, kad patelių medžioklė nevykdoma pakankamai intensyviai dėl to, kad medžiotojai nėra tuo suinteresuoti. Jau ir šiandien yra visos galimybės medžioti daugiau patelių, ir tam nereikia jokios papildomos įrangos. Naktiniai taikikliai ar juo labiau garso slopintuvai nepadės subalansuoti šio santykio, o Strategijoje jie greičiausiai siejami su bendro medžioklės intensyvumo užtikrinimu, kuris net nėra įvardinamas kaip problema Lietuvoje.

3. Naktiniai taikikliai ir garso slopintuvai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra priskiriami prie A kategorijos ginklų priedėlių. Šios kategorijos ginklams ir priedėliams galioja griežčiausi apribojimai — visiškas civilinės apyvartos draudimas, išskyrus kelias Įstatyme išvardintas tikslines institucijas. Pastebėsime, kad Įstatyme nurodyta jo paskirtis yra „reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą“, o ne spręsti kiaulių augintojų biosaugos ar nedidelės visuomenės grupės laisvalaikio užsiėmimo patogumo problemas.

4. Naktinių taikiklių įteisinimo šernų medžioklėje klausimas jau buvo nagrinėtas 2015-ais metais. Primename, kad tada prieš šį įteisinimą pasisakė Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dvi iš trijų medžiotojus vienijančių organizacijų, visuomeninės gamtosauginės organizacijos, peticiją pasirašę daugiau kaip 10000 Lietuvos piliečių. Lietuvos Respublikos Seimas atmetė Įstatymo pakeitimo projektą.

5. Naktinių taikiklių ir garso slopintuvo naudojimo tik šernų medžioklėje kontrolė negalės būti praktiškai įgyvendinta, todėl jie galės būti (ir greičiausiai bus) naudojami ir kitų gyvūnų medžioklėje. Nėra jokio būdo nustatyti, kad negyvas žvėris, kurio teoriškai negalima medžioti su naktiniais taikikliais, buvo sumedžiotas su naktiniu taikikliu ar garso slopintuvu. Bandymai tiesiogiai užfiksuoti pažeidimą medžioklės metu iš esmės neįmanomi dėl kontrolę vykdančių pareigūnų resursų trūkumo, o fakto įrodinėjimai teisme greičiausiai būtų keblūs ir nesėkmingi. Vienintelis praktiškas būdas spręsti tokios įrangos naudojimo kontrolės problemas yra civilinės apyvartos draudimas — analogiškai, kaip dabar yra su žvejybiniais tinklais, kurių naudojimo kontrolė prieš tai buvo tokia pat sudėtinga. Be to, naktiniai taikikliai, leidžiantys lengvai nušauti žvėrį tamsiu paros metu, dar labiau padidins brakonieriavimo mastą, kuris ir dabar nėra mažas. O garso slopintuvai tik dar labiau apsunkins pastangas kovoti su brakonieriavimu.

6. Naktinių taikiklių naudojimas iki minimumo sumažina žvėries galimybę pabėgti bei iš esmės panaikina jų ramybės periodą tamsiu paros metu. Šie du aspektai yra ne mažiau svarbios, o gal net ir svarbesnės medžioklės etikos ir humaniško elgesio su laukiniais žvėrimis komponentės, nei vien tik siekis paleisti kuo tikslesnį šūvį ir sukelti kuo mažiau kančių žūties metu. Taip pat tikėtina, kad dalis medžiotojų įsigis pigius abejotinos vaizdo kokybės taikiklius, kurie tik dar labiau padidins gyvūnų sužalojimų riziką.

Prašome atsižvelgti į šiuos argumentus ir nepritarti naktinių taikiklių įteisinimui medžioklėje. Taip pat prašome įtraukti Gamtos apsaugos asociaciją „Baltijos vilkas“ į Aplinkos ministerijos diskusijas ir konsultacijas dėl šio klausimo.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija