Kreipimasis į ministeriją dėl teigiamos komunikacijos apie gyvūnus

Artėja ruduo, kai vėl prasidės karštos diskusijos apie vilkus, jų apsaugą, daromą žalą ūkininkams, medžioklę ir kitus įprastus rudeninius klausimus. Į šias diskusijas neabejotinai įsitrauks ir Aplinkos ministerija. Kelis pastaruosius metus susiklostė keista ir šiek tiek netikėta tradicija ministerijos oficialioje komunikacijoje vilką nušviesti išskirtinai neigiamai, akcentuojant tik jo daromą žalą ir keliamą grėsmę bei reguliavimo poreikį. Iš komunikacijos beveik išnyko žinutės apie laukinės gyvūnijos apsaugos svarbą, vilko naudą miškų ekosistemai, ūkinių gyvūnų apsaugą ir pan. Pozityvios komunikacijos apie laukinius gyvūnus, ypač nepatogias rūšis, klausimą iškėlėme liepos 8 d. vykusiame Aplinkosaugos koalicijos ir Aplinkos ministerijos susitikime. Taip pat Aplinkos ministerijai išsiuntėme oficialų raštą su pasiūlymais dėl tokios komunikacijos. Dalinamės šio rašto tekstu.

Šių metų liepos 8 d. įvykusiame Aplinkosaugos koalicijos ir Aplinkos ministerijos komandos susitikime tarp kitų temų buvo trumpai paliestas ir pozityvios komunikacijos apie laukinius gyvūnus klausimas. Išreiškėme pageidavimą, kad oficiali ministerijos komunikacija skatintų visuomenę teigiamai vertinti saugomas gyvūnų rūšis, ypač tas, su kuriomis kyla konfliktai ir kurios daliai visuomenės yra nepatogios. Norėtume pateikti detalesnius argumentus ir konkrečius pasiūlymus.

Pagrindiniai tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, apibrėžiantys laukinių gyvūnų ir jų buveinių apsaugos pagrindus Lietuvoje, nurodo pareigą informuoti ir šviesti visuomenę apie apsaugos svarbą, skatinti pozityvias visuomenės nuostatas rūšių atžvilgiu. Tiesioginė atsakomybė už tai tenka Aplinkos ministerijai, kuri yra pagrindinė už gamtos apsaugą ir gamtos direktyvų bei konvencijų įgyvendinimą atsakinga institucija. Pavyzdžiui, Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) 3 straipsnio 3 dalis numato, kad „Kiekviena susitariančioji Šalis skatina švietimą ir pagrindinės informacijos, susijusios su būtinybe saugoti laukinę florą ir fauną bei jų gyvenamąją aplinką, platinimą“. Tarybos Direktyvos 92/43/EEB (Buveinių direktyvos) 22 straipsnio punktas c numato, kad „Įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, valstybės narės skatina švietimą ir informaciją apie poreikį saugoti laukinės faunos ir floros rūšis, jų buveines bei natūralias buveines“. Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 16 punktas nurodo, kad Aplinkos ministerija „propaguoja laukinės gyvūnijos apsaugą ir ugdo humanišką požiūrį į ją“.

Norime pabrėžti, kad oficialių institucijų pozicija ir komunikacija signalizuoja visuomenei arba tam tikrai jos daliai apie tai, kas yra priimtina, o kas ne, į ką žiūrima griežtai, o į ką — atlaidžiai. Išskirtinai neigiama komunikacija apie žmogui nepatogias rūšis (pvz., vilką, stumbrą, bebrą ir kt.), akcentuojant tik daromą žalą ar keliamas grėsmes, kuria įspūdį, kad šios rūšys yra išvis nepageidaujamos, todėl galima nesilaikyti jų apsaugos reikalavimų, reikia stipriai mažinti jų gausą, kovoti su jomis, o ne ieškoti sugyvenimo galimybių. Todėl nedviprasmiška komunikacija apie gamtos bei gyvūnijos apsaugą yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti, kad visuomenėje nekils abejonių dėl apsaugos poreikio ar norų nusižengti teisiniam reguliavimui.

Atkreipiame dėmesį, kad nepatogiomis laikomos žinduolių rūšys yra natūralių ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų žmogui sudėtinės dalys. Norime pacituoti Aplinkos ministerijos svetainėje skelbiamą informaciją apie ekosistemines paslaugas: „Deja, dažnai šios paslaugos visuomenės yra laikomos neišsenkančiomis ir nemokamomis (ypač tos, kurios neturi rinkos vertės), nėra pakankamai žinomos ir pripažįstamos bei tinkamai vertinamos. Be to, žmogaus veikla daro didelį ir dažniausiai neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms ir jų funkcijoms, taip pat ir ekosisteminėms paslaugoms. Siekiant šį poveikį sumažinti yra labai svarbu pradėti vertinti ekosistemų būklę, jų gebėjimą teikti paslaugas ir tų paslaugų kokybę bei integruoti šį vertinimą į sprendimų priėmimą. Tai ne tik leis geriau ir visapusiškai saugoti mūsų gamtą, bet ir padės užtikrinti dabartinių bei ateities kartų socialinę ir ekonominę gerovę“.

Tikimės, kad Aplinkos ministerija savo komunikacijos strategijoje numatys visuomenei teikti subalansuotą informaciją apie rūšis, kalbėti ne tik apie jų daromą žalą ir kylančias rizikas, bet ir teikiamą naudą, taip pat pabrėš pamatinę nuostatą, kad visos vietinės rūšys yra svarbios, o jų bei jų buveinių apsauga yra būtina. Mūsų manymu, tai turėtų būti sudėtinė bet kokios oficialios komunikacijos apie rūšis, ypač nepatogias, dalis. Taip pat džiaugtumėmės ir sveikintume, jei ministerija vykdytų šviečiamuosius ar informacinius projektus apie gyvūnijos apsaugą, nes bendras visuomenės gamtosauginis sąmoningumas tampa vis svarbesnis dabartiniame biologinės įvairovės nykimo kontekste.

Siūlytume ministerijos viešų pranešimų žinutėse apie laukines gyvūnų rūšis akcentuoti biologinės įvairovės kaip vertybės ir saugotino visuomenės turto svarbą. O komunikuojant apie įprastai nepatogiomis laikomas rūšis ir jų valdymo sprendimus pabrėžti ir šiuos aspektus:

- Bendrą poreikį saugoti rūšis ir jų gyvenamąją aplinką, kuris kyla iš principo, kad ateities kartomis privalome palikti ne skurdesnę gamtą, nei paveldėjome iš savo protėvių.
- Rūšies svarbą ir teikiamas naudas per ekosistemines paslaugas.
- Sugyvenimo poreikį ir sprendimus, nes visoms nepatogioms rūšims yra priemonių, kurios mažina konfliktus ir žalą, tačiau dažnai trūksta informacijos apie jų parinkimą ir taikymą.
- Objektyvią informaciją apie rūšies gausą ir paplitimą, taip pat gyvūnų elgesį, nes viešoje erdvėje dažnai plinta spėlionėmis ar gąsdinimais pagrįsta informacija, kuri tik didina susipriešinimą ir baimes.
- Informaciją apie rūšies ar jos buveinių apsaugos teisinį statusą, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.

GAA “Baltijos vilkas” informacija