Kokia bus šių metų vilkų medžioklė?

Rašant pastebėjimus ir apžvalgas apie vilkų medžioklės limitus ir eigą kasmet tenka iš naujo pavartoti žodį „rekordinis“. Ir šie metai – ne išimtis. Ir vėl rekordinis limitas. Spalio 15 dieną prasidėjo vilkų medžioklės sezonas, kuriam Aplinkos ministerija patvirtino 120 vilkų sumedžiojimo limitą. Šių metų limitas yra dešimčia didesnis nei pernykštis ir dvigubai didesnis nei užpernykštis. Kuo jis motyvuojamas ir ką reikš Lietuvos vilkams?

Kodėl toks limitas?

Aplinkos ministerija vilkų medžioklės limitą nustato, įvertinusi vilkų apskaitos rezultatus, visus metus renkamus duomenis apie vilkus ir mokslinius tyrimus. Vilkų apskaitą atlieka medžiotojai, o analizuoja ir apibendrina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai. Visus metus registruojamus pranešimus apie pastebėtus vilkus ar jų veiklos žymes, taip pat ir papjautus gyvulius, pateikia visuomenė. Apibendrinus šiuos duomenis gautas rezultatas, kad šiemet Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Vadovaujantis Europine praktika, šeima laikomi 4 kartu besilaikantys vilkai. Suskaičiavus vilkų šeimas ir padauginus iš tam tikro koeficiento, gaunama viršutinė galimo limito riba. Vadovaujantis Vilko apsaugos planu, šiemet limitas galėjo būti nuo 0 iki 120. Aplinkos ministerija patvirtino maksimalų galimą limitą, paaiškindama jį tik nustatytų šeimų skaičiumi ir išaugusia žala ūkiams.

Kaip ir kiekvienais metais iš medžiotojų ir ūkininkų pusės buvo spaudimas patvirtinti gerokai didesnį limitą. Tačiau Vilko apsaugos planas, kurį 2014 metais po ilgų diskusijų parengė iš visų suinteresuotų pusių sudaryta darbo grupė, apibrėžia ribas, kad medžioklė nedarytų žalingos įtakos vilkų populiacijos būklei.

Šiemet Aplinkos ministerija atsisakė anksčiau taikyto medžioklės limito rajonavimo, motyvuodama siekiu išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors šeimos individai. Vilko apsaugos planas numato galimybę paskirstyti limitą rajonams, kuriuose buvo didesnė žala, taip labiau susiejant medžioklę su žala. Medžioklės limitas įvairiais būdais buvo rajonuojamas nuo 2013 metų. Neatrodo, kad rajonavimas būtų davęs apčiuopiamų pokyčių vilkų daromoje žaloje. Intensyviai medžiojant ir be rajonavimo vienoje teritorijoje sumedžiojama daug vilkų, pvz., praeitą sezoną Kupiškio rajone, kuris nebuvo priskirtas prie rajonuojamų, buvo sumedžioti 7 vilkai. Daugiausia – 9 – buvo sumedžioti Rokiškio rajone.

Kaip GAA „Baltijos vilkas“ vertina situaciją?

GAA „Baltijos vilkas“ neigiamai vertina antrus metus iš eilės nustatomą maksimalų vilkų medžioklės limitą, nes tai siunčia signalą visuomenei, kad vilkas yra nepageidaujamas, ir klaidina ūkininkus, galinčius galvoti, kad žalos problemą išspręs medžioklė. Mūsų nuomone, turėtų būti dedamos visos pastangos vilko priimtinumo didinimui visuomenės akyse, skatinant sugyventi, o ne atsikratyti. Kai konfliktas sprendžiamas medžiokle, visuomenė lieka priešiška vilkui ir užsidaro ydingas nesprendžiamo konflikto ir atsako į jį medžiokle ratas.

GAA „Baltijos vilkas“ pabrėžia, kad medžioklė neišspręs vilkų daromos žalos problemos. Jau pernai metais, motyvuojant žala, buvo nustatytas didelis medžioklės limitas, tačiau šiemet dėl tos pačios priežasties jau reikia dar didesnio limito. Tam tikrais atvejais, kai sumedžiojami vyresni vilkų šeimos nariai ir lieka tik jauni ar pavieniai vilkai, žala ūkiams gali smarkiai išaugti.

Abejonių dėl šių metų limito pagrįstumo kelia ir šiemet atlikti genetiniai praeitą sezoną sumedžiotų vilkų tyrimai, parodę, kad praeityje Lietuvos vilkai buvo medžiojami pernelyg intensyviai ir populiacijos genetinė įvairovė buvo smarkiai sumenkusi. Genetinės įvairovės mažėjimas yra grėsmė populiacijos išlikimui ir sveikumui. Šiuo metu vilkų populiacijos genetinė įvairovė atsistato, tačiau rodikliai dar nėra geri. Šių tyrimų kontekste kyla klausimas, kaip dabartinė medžioklė veiks populiacijos genetiką.

Visgi GAA „Baltijos vilkas“ vertina tai, kad limitas nustatytas laikantis Vilko apsaugos plano ir nepažeidžia jame nubrėžtų ribų. Vilkų apskaitos duomenys analizuoti ir apibendrinti profesionaliai ir atsakingai. Kadangi duomenys apskaitai nebuvo pateikti iš visų teritorijų bei iš genetinių tyrimų rezultatų galima vertinti, kad vilkų šeimų iš tikrųjų yra daugiau, nei apskaičiuota. Tai leidžia manyti, kad vilkų populiacija Lietuvoje atsigauna. Sumedžiotų vilkų moksliniai tyrimai, pradėti vykdyti nuo praeito medžioklės sezono, taip pat atlikti išsamiai ir pateikė svarbių įžvalgų. Tikimės, kad šie tyrimai bus toliau tęsiami ir žinios apie esamą populiacijos būklę gilinamos.

Kaip medžioklė paveiks vilkus?

Šių metų limitu leista sumedžioti maždaug 40 procentų apskaita nustatytos vilkų populiacijos. Net ir manant, kad apskaita neparodė visų esančių vilkų šeimų ir individų, taikiniais taps reikšminga populiacijos dalis. Kol bus sumedžiota 120 vilkų, bus netaiklių šūvių, sužeistų vilkų, nušautų ir likusių be savo šeimos narių. Pastariesiems bus sunkiau medžioti, reikės iš naujo kurti šeimos ryšius, persistumdyti savo teritorijų ribas ar ieškoti saugesnių buveinių. Taip žmogus kasmet jaukia vilkų gyvenimo tėkmę ir natūralų ritmą. Tačiau vertinant moksliniais matmenimis, šis limitas galbūt ir nepablogins vilkų populiacijos būklės, t. y. populiacija toliau gyvuos panašiai, kaip ir buvo pastaraisiais metais. Kad ji gyvuotų geriau ir būtų mažiau veikiama medžioklių, reikia, kad daugiau visuomenės žiūrėtų į vilkus palankiai, kad žmonės dar intensyviau ieškotų būdų išvengti ar bent jau sumažinti žalą naminiams gyvūnams, kad į pamiškėje pamatytą vilką reaguotų kaip ir į elnią, briedį ar stirną, kad susidūrimai būtų lydimi smalsumo, o ne baimės.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“