Ką Europos Komisija mano apie kiaulių marą ir šernus

Šių metų sausio mėnesį Europos Komisija paskelbė darbinę versiją gairių, kuriose aptariama, kaip turėtų būti elgiamasi aptikus afrikinio kiaulių maro virusą tarp šernų bei pateikiamos prevencinių priemonių rekomendacijos kiaulių augintojams. Šis dokumentas skelbiamas diskusijoms ir pasiūlymams, oficialiai Europos Komisijos jo siūlymai nėra patvirtinti, tačiau jis iliustruoja, kokių nuostatų yra laikomasi. Gairėse kritiškai vertinama šernų medžioklė kaip ligos sklaidos stabdymo priemonė ir pastebima, kad šernų vaidmuo ligos plitime tarp naminių kiaulių nėra išaiškintas. Aiškios sąsajos yra tik tose vietovėse, kur kiaulės laikomos pusiau laisvai ir gali su šernais kontaktuoti.

Visų pirma gairėse pabrėžiama, kad aptikus šernuose afrikinio kiaulių maro virusą turi būti stabdoma medžioklė tame rajone ir uždraudžiamas šernų šėrimas. Turi būti nustatoma ligos paveikta teritorija ir joje numatomi ligos kontroliavimo veiksmai. Gairėse teigiama, kad medžioklė tikslu sumažinti šernų populiaciją yra paprastas būdas siekti lengvesnės ligos plitimo kontrolės ir padeda rinkti šernų mėginius laboratoriniams tyrimams, kurie yra būtini visame viruso grėsmės regione. Tačiau kartu dokumente pastebima, kad medžioklė gali duoti priešingų rezultatų, nes ji lems šernų metapopuliacijos užimamos teritorijos plėtimąsi, kai baidomi šernai ims plačiau judėti. Dėl to padaugės šios metapopuliacijos susitikimų su kaimyninėmis metapopuliacijomis, o tai gali lemti viruso plitimą. Pavieniai išbaidyti gyvūnai gali nueiti ir ilgus atstumus. Taip pat pastebima, kad gali būti išmedžioti stipresni ir imunitetą turintys žvėrys. Pažymima ir tai, kad medžiotojai, kontaktuodami su šernais, patys gali tapti viruso platintojais.

Gairėse daroma išvada, kad nedidelėse šernų populiacijose nustačius maro atvejus nerekomenduojama didinti medžioklės spaudimo populiacijai, netgi siūloma liautis medžiojus ir tik stebėti ligos eigą bei pašalinti iš miško kritusių žvėrių kūnus. Tikėtina, kad po kelių mėnesių nedidelėje populiacijoje liga pati praeis. Tankiose šernų populiacijose suintensyvinta medžioklė gali pagreitinti ligos nykimą, tačiau tai turi būti daroma tik detaliai išstudijavus populiacijos dinamiką ir imantis visų atsargumo priemonių siekiant išvengti kontaktų tarp šernų metapopuliacijų.

Lietuvoje aptikus afrikinio kiaulių maro virusą šernų šėrimas iš esmės nebuvo sustabdytas. Nueita kitu keliu – raginama kuo intensyviau medžioti, panaikinanti medžioklių apribojimai. Viliojimas pašarais yra pagrindinis medžioklės būdas ir tokios medžioklės intensyvinimas vertintinas kritiškai, nes būtent žvėrių susibūrimų vietos yra palankios virusui plisti. Be to, užuot ribojus lankymąsi pavojaus zona paskelbtuose miškuose, į juos pasiųsti būriai medžiotojų, tebevyksta intensyvūs miško kirtimo ir medienos išvežimo darbai. Atrodo, kad paskelbus šernų išnaikinimą kritiškai neįvertintas nei jo pagrįstumas, nei kitos grėsmės marui patekti į kiaulių ūkius. Aplinkos ministerijos planuose stinga siekio išsaugoti ne tik kiaulių ūkius, bet ir gyvybingą šernų populiaciją ir propaguoti gamtosaugą, o ne gyvosios gamtos naikinimą.

GAA „Baltijos vilkas“