InformacijaLietuvoje

GAA “Baltijos vilkas” pastabos Stumbro apsaugos planui

2018-05-16 | Kategorija: Informacija, Lietuvoje | Komentarų nėra

Sveikiname ir palaikome Aplinkos ministerijos sprendimą ir pastangas tobulinti Stumbro (Bison bonasus L.) apsaugos planą (toliau – Planas). Mūsų vertinimu, nauja Plano redakcija yra konkretesnė, išsamesnė ir ambicingesnė už šiuo metu galiojančią. Tačiau, mūsų vertinimu, jame vis dar yra rimtų trūkumų, kuriuos Aplinkos ministerijai pateikėme kaip pastabas.

Esminės pastabos:

  1. 37.1 punkte apibrėžtas palankią apsaugos būklę užtikrinantis populiacijos dydis (180–220 individų) ir 39.3 punkte numatytas bendras populiacijos dydis (200), nuo kurio užsibrėžiama populiaciją reguliuoti, atsižvelgia tik į dvi dabar esančias ir vieną numatytą suformuoti bandą trijuose šalies rajonuose. Tačiau siekiant ilgalaikės geros populiacijos būklės ir susisiekimo su kitomis populiacijomis yra būtina užtikrinti galimybes stumbrų individams ar bandoms dalintis ir plisti iš užimamų rajonų į gretimus – toks natūralus populiacijos dalinimasis turi būti palaikomas apsaugos priemonėmis. Todėl siūlome „didžiausius bandos dydžius“ su galimybe reguliuoti medžiokle numatyti tik reikšmingą tęstinę žalą patiriančiuose rajonuose, taip pat Plane išreikštinai numatyti galimybę populiacijai savarankiškai plisti į naujas teritorijas, jos iš anksto dirbtinai neapribojant Plane įrašytais bendrais skaičiais.
  2. 37.2 punkte numatomi optimalūs laisvųjų stumbrų skaičiai trijuose rajonuose, o 39.3 punkte šie dydžiai įvardijami kaip „didžiausi bandos dydžiai“, kuriuos viršijus stumbrai reguliuojami. Atkreipiame dėmesį, kad Varėnos rajone numatomas „didžiausias dydis“ – 50 stumbrų – yra mažesnis už kitų bandų, nors ir argumentuojama, kad Varėnos rajonas yra tinkamesnė vieta stumbrams, taip pat šis dydis neparemtas jokiais stebėjimais ar žalos duomenimis. Be to, IUCN gairėse „European Bison: Status Survey and Concervation action plan“ nurodoma, kad naujai įkurta populiacija turi turėti galimybę augti iki 75-100 individų, todėl išankstinis dirbtinis populiacijos apribojimas bei medžioklės planavimas nepasiekus tokių skaičių kertasi su populiacijos apsaugos gairėmis ir tikslais.
  3. Plane numatyta reguliuoti stumbrų populiaciją remiantis duomenimis apie jos dydį, tačiau iki šiol nėra patvirtinta ir Plane nenumatyta sukurti ir patvirtinti stumbrų apskaitos metodikos. Populiacijos reguliavimas pagal jos dydį, neturint moksliškai pagrįstos apskaitos metodikos yra nepriimtinas. Šiuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atlieka tik stumbrų tęstinius stebėjimus, o ne metodiškai pagrįstą jų apskaitą. Raginame sukurti ir prie Plano pridėti moksliškai pagrįstą ir aiškiai apibrėžtą stumbrų apskaitos metodiką, pagal kurią stumbrai būtų suskaičiuojami per apribotą laiką, taip išvengiant tų pačių gyvūnų skaičiavimo kelis kartus. Raginame koreguoti Plano 34 punktą numatant metodika pagrįstą apskaitą bei Plano uždavinių lentelės 2.2. punktą, numatant skelbti ne tik stebėsenos rekomendacijas, bet ir šią apskaitos metodiką.
  4. Planuojamų veiksmų viena iš esminių dalių tampa Plano 39.2 punktas, leidžiantis medžioti stumbrus, nepaisant net jų skaičiaus bandose. Tokie veiksmai Raudonosios knygos rūšiai stumbrui yra visiškai nepriimtini. Kriterijai, kuriais apibrėžiami sumedžiotini stumbrai – „tikėtini hibridai, sergantys, nusenę, agresyvūs, /…/ arti kelių besilaikantys“ yra nevienareikšmiai ir gali būti įvairiai interpretuojami. Raginame naikinti šį Plano punktą ir neleisti medžioti saugomos rūšies gyvūnų neatsižvelgiant į jų gausą pagal interpretacijoms pasiduodančius kriterijus. Pagal Buveinių direktyvą stumbrui apsauga galioja visais jo gyvenimo tarpsniais.
  5. Plane tarp grėsmių populiacijai yra įvardijamos ir tokios aktualios grėsmės kaip „Žalingas chemikalų, naudojamų žemės ūkyje, poveikis“, „Žūtys keliuose“, „Izoliacija dėl ribotos migracijos“, tačiau Plano uždavinių ir priemonių lentelėje 4 nenumatomi konkretūs veiksmai su atsakingomis institucijoms ir terminais spręsti šias vidurio Lietuvoje liekančiai stumbrų populiacijai esančias grėsmes. Raginame papildyti Planą, numatant konkrečias priemones spręsti šias ir kitas svarbias grėsmes.
  6. Suplanuota konkreti naujos laisvųjų stumbrų bandos įkūrimo vieta Dzūkijos nacionaliniame parke, nors iki šiol nėra atlikti numatomos teritorijos tinkamumo stumbrų populiacijai tyrimai. Marcinkonių girininkijos, kurioje manoma paleisti stumbrus, biotopas yra smarkiai nutolęs nuo stumbrui tinkamo biotopo aprašymo. IUCN gairėse nurodoma, kad (i) stumbrų apgyvendinimui turi būti parenkamos teritorijos, kuriose populiacijos skaičius galėtų pasiekti 75-100 individų per neilgą laiko tarpą, nes tik tokio dydžio populiacijos gali būti laikomos saugiomis, (ii) stumbrų atkeldinimui teritorija turi būti atidžiai parinkta, joje turi būti girdyklos, pievos ar įrengti ganymuisi laukeliai, turi būti įvertinta kitų teritorijoje gyvenančių kanopinių daroma įtaka bendrai mitybinei bazei. Raginame pagaliau atlikti buveinių tinkamumo stumbrams tyrimą ir parinkti vietą laikino laikymo aptvarui teritorijoje, kurioje paleisti stumbrai turėtų kuo maitintis.

Detalios pastabos pateikiamos lentelėje.

Stumbro apsaugos plano dalys Pastabos
3. Didžioji nelaisvėje gyvenančių stumbrų dalis įkurdinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijoje esančiame „Pašilių stumbryne“ (laikino laikymo aptvare) /…/ Rašoma apie nuo seno esančius stacionarius aptvarus stumbryno stumbrams, todėl sąvoka „laikino laikymo aptvaras“ neatitinka teisybės.
4. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos  aptvaro (laikino laikymo), kuriame taip pat laikomi stumbrai nelaisvėje, Rašoma apie stacionarų aptvarą ir jame gyvenančius stumbrus, kurių niekur neplanuojama perkėlinėti. Taigi, tai yra stacionarus nuolatinis aptvaras, todėl sąvoka „laikino laikymo aptvaras“ neatitinka teisybės.
5. /…/  Žemės ūkio naudmenos Varėnos rajono savivaldybėje sudaro 31,13 proc., (ariama žemė – 17, 26 proc., pievos ir natūralios ganyklos – 3,84 proc., miškai sudaro 67,57 proc.). Iš pateikiamų duomenų matyti, kad Varėnos rajone pievų, kuriose yra pagrindinė stumbrų mitybinė bazė šiltuoju metų laiku, procentas yra labai artimas esančiam vidurio Lietuvoje. Raginame įvertinti numatytos teritorijos tinkamumą stumbrams ir apsvarstyti daugiau pievų turinčių teritorijų galimybę arba būtinybę atlikti numatomos teritorijos pritaikymo stumbrams darbus.
21. /…/ Lietuvoje gyvenantys stumbrai laikomi nenatūralia populiacija /…/ Buveinių direktyvos taikymo rekomendacijose aiškiai įtvirtina, kad: When a species or habitat spreads on its own to a new area/territory or when a species has been re-introduced into its former natural range (in accordance with the rules in Article 22 of the Habitats Directive), this territory has to be considered part of the natural range /…/“ (Guidance document on the strict protection of animal species of Community interest under the Habitats Directive 92/43/EEC). Stumbrai yra kryptingai reintrodukuoti Lietuvoje į anksčiau jų gyventą teritoriją ir gyvena joje jau nuo 1973-čių metų, užima ją žmogaus veikiami ne daugiau nei kitos kanopinių žvėrių rūšys, todėl yra savarankiškai išsilaikanti populiacija, o ne atsitiktiniai pavieniai rūšies individai ar priklausomi nuo priežiūros priemonių pusiau laisvi stumbrai. Taigi, vadovaujantis pačios Buveinių direktyvos reguliavimu, Lietuvoje reintrodukuotų stumbrų šiuo metu gyvenama teritorija turi būti laikoma jų natūralaus paplitimo arealu, o patys stumbrai – natūralia populiacija. Todėl raginame ne toliau remtis pasenusiu ir nekorektišku populiacijos statuso traktavimu, o pataisyti jį taip, kad jis atitiktų šiandieninę realią situaciją ir Buveinių direktyvą.
27. Apibrėžiant stumbro rūšies palankios apsaugos būklę atsižvelgtina į tarptautinę patirtį. 2004 m. IUCN gairėse „Europinis stumbras: Būklės tyrimas ir apsaugos veiksmų planas“ nurodoma, kad palanki stumbrų apsaugos būklė yra tada, kai šaliespopuliaciją sudaro ne mažiau nei 100 laisvėje gyvenančių individų.  IUCN gairėse „European Bison: Status Survey and Concervation action plan“ 100-tu individų apibrėžiama ne šalies, o saugi izoliuota populiacija: „Isolated populations should be at least 100 to reduce the effect of demographic and environmental stochasticity.“ (28 p.), „Establishing sufficiently large population or network of metapopulations is necessary for minimising the effects of stochastic gene loss in small isolated populations. The reproducing size (75-100 individuals) of these populations should exceed at least 50 effective individuals /…/“ (34 p.).
28. Pagal Baltarusijos Respublikos mokslininkų atliktus tyrimus trumpalaike stumbrų populiacija šalyje laikoma, kai stumbrų populiaciją sudaro ne mažiau nei 50 jauniklius vedančių patelių, o iš viso yra apie 150 individų. Ilgalaike stumbrų populiacija šalyje laikoma, kai populiaciją sudaro ne mažiau nei 500 jauniklius vedančių patelių, o visas populiacijos skaičius turėtų siekti 1500 gyvūnų. Remiantis turimais duomenis apie Lietuvos stumbrų laisvąją bandą ir kaimyninės valstybės tyrimų patirtį, Lietuvos stumbrų populiacija turi būti laikoma trumpalaike populiacija.  Cituojamuose tyrimuose kalbama apie populiacijų dydį Baltarusijoje ir jų vertinimą Baltarusijos kontekste. Baltarusijos teritorijos dydis reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos dydžio, taip pat reikšmingai skiriasi ir stumbrų skaičiai, todėl tiesiog perimti Baltarusijos apibrėžčių Lietuvai negalima. Taip pat neaišku, ar sąvoka „trumpalaikė“ apskritai pavartota  baltarusių dokumente, ar jame kalbama apie 500 skaičių, kaip užtikrinantį ilgalaikį populiacijos išlikimą jų šalyje. Skaičius 500 yra įvardijamas ir IUCN gairėse: „Theoretical population models that guarantee steady long-term development indicate that only effective population of approximately 500 unrelated and intensively reproducing animals can fulfil these conditions“ (34 p.). Tačiau tai nereiškia, kad mažesnės populiacijos būtų vadinamos „laikinomis“ ar nevertingomis. Siūlome naikinti šį punktą arba pasitikslinti, ar neprikuriama šaltinyje nevartojamų ir nelogiškų sąvokų, bei paaiškinti, kaip turi būti suprantama „trumpalaikės populiacijos“ sąvoka ir kokios iš to seka išvados ir pasekmės Lietuvos stumbrų populiacijos apsaugai.
29. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje laisvėje gyvenančių stumbrų populiacija, kurią sudarė 182 individai, buvo susiskirsčiusi į šešias bandas, /…/ Bandose kasmet atsivedama apie 40 individų jauniklių. Lietuvoje nėra sukurtos ir patvirtintos stumbrų apskaitos metodikos. Vykdomi stebėjimai neduoda patikimų skaičių, todėl jų duomenys neturėtų būti pateikiami kaip tikslūs ir objektyvūs. Nurodomas kasmetinis jauniklių skaičius nepatikimas.Šiuo metu stumbrų stebėjimas vykdomas pasirinktuose taškuose registruojant stumbrų skaičių mėnesį ar du ir susumuojant rezultatą. Toks stebėjimas remiasi prielaida, kad stumbrų bandos yra stabilios ir laikosi vienoje vietoje, tačiau ši prielaida yra klaidinga, dėl to ir duomenys nepatikimi. Prielaidos klaidingumą liudija paties VSTT darbuotojo R. Papšio 2018 m. kovo mėn stebėjimų ataskaita, kurioje teigiama: „Atrodytų, jog pastoviai viešai matoma stumbrų banda turėtų būti tos pačios sudėties, tačiau akivaizdu, kad ta sudėtis nuolatos keičiasi. 14-16 stumbrų bandos „branduolį“ sudaro 9 stumbrai, kurie pastoviai būna toje pačioje teritorijoje, o 5-7 migruojantys stumbrai prisijungia. Visa tai patvirtina atvejis, kaip prie stebimos 14 stumbrų bandos prisijungia 3  pusmetiniai stumbriukai su savo motinomis ir 1 šešerių metų patinas. Akivaizdu jog 5 stumbrai iki tol buvę bandoje turėjo atsiskirti.“ Taigi, stumbrai migruoja tarp bandų ir tie patys individai stebimi skirtingose bandose, todėl sumuojant didžiausius pastebėtus per mėnesį bandos skaičius individų skaičius gali būti smarkiai padidinamas.
2 lentelė. Grėsmių stumbrui apibendrinimas. Dalis „Izoliacija dėl ribotos migracijos“„Lietuvos stumbrų populiacija, gyvenanti laisvėje, neturi galimybių susijungti su kitų šalių populiacijomis.“ Aplinkos ministerijos užsakytas stumbrų genų tyrimas parodė, kad į populiaciją yra atėjęs stumbras iš šalies, taigi, teiginys, kad susijungimo galimybių nėra neatitinka tikrovės.
34. Laisvėje gyvenančių stumbrų apskaitą kasmet iki 2017 m. vykdė VĮ Panevėžio miškų urėdija ir medžioklės plotų naudotojai, informaciją pateikdami laikydamiesi nustatytos medžiojamųjų gyvūnų išteklių apskaitos tvarkos. Apskaita vykdoma vizualiniu būdu vertinant pastebėtą per rudens–žiemos laikotarpį gyvūnų skaičių. Atsižvelgiant į tai, jog didelė stumbrų dalis gyvena bandomis ir yra sėslūs, toks metodas yra pakankamai patikimas ir tikslus. Nurodytas metodas negali būti laikomas patikima apskaita, ypač kai apskaitos duomenimis bus grindžiama medžioklė. Kaip jau nurodyta komentuojant 29 punktą, stumbrų bandos nėra stabilios ir nesilaiko vienoje vietoje, todėl yra būtina metodika, numatanti trumpu laiku atliekamą visų bandų individų apskaitą.
37.4.4.           kituose (valstybiniuose ir privačiuose) aptvaruose, kurie užtikrina gyvūnų gerovės sąlygas, saugant genetinę įvairovę būtų laikoma apie 10–15 stumbrų Genetinė įvairovė saugoma tik tada, kai stumbrai dalyvauja reprodukcijoje. Pavieniai aptvaruose laikomi stumbrai nebus dauginami, tad motyvas saugoti genetinę įvairovę juos laikant aptvaruose nepagrįstas. Tarptautiniams mainams pakanka vieno Pašilių stumbryno.
4 lentelė. Stumbro apsaugos plano uždaviniai ir priemonės.2.3. įkurdinti dalį stumbrų į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijos „Žvėrinčių“ aptvarą /…/

2.6.3. sugauti ir perkelti stumbrus į kitas vietas adaptacijai ar į nuolatinio laikymo aptvarus.

Buveinių direktyvos 12 straipsnio 2 punktas draudžia „laikyti /…/ gamtoje sugautus šių (saugomų) rūšių egzempliorius /…/“. Nors užtikrinus gerą populiacijos būklę galimos išimtys, laisvųjų stumbrų kėlimas į zoologijos sodo aptvarus yra nepriimtinas ir nepagrindžiamas jokia būtinybe.

GAA “Baltijos vilkas”

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!