Ar vilkai daro žalą medžioklės ūkiui?

Vilkų daroma žala gyvulininkystės ūkiui yra daug aptarinėjamas, tačiau ne vienintelis vilkų gausos reguliavimo argumentas. Medžiotojai neretai įvardija kitą žalą – medžioklės ūkiui. Miškas ir jame gyvenantys žvėrys yra suprantami kaip ūkis, kurį medžiotojas prižiūri ir gauna iš jo materialinės ir finansinės naudos. Todėl plėšrieji žvėrys, medžiojantys medžioklės ūkiui „priklausančius“ gyvūnus, imami traktuoti kaip kenkėjai. GAA „Baltijos vilkas“ domėjosi, ar toks traktavimas gali būti pagrįstas šiandienos elninių žvėrių gausos ir sumedžiojimo statistika.

Mūsų susidomėjimą sukėlė kasmet didėjantys elninių žvėrių sumedžiojimo limitai. Elninių žvėrių medžioklė yra limituojama. Kiekvienais metais aplinkos ministro įsakymu nustatomas elninių žvėrių sumedžiojimo limitas, paremtas Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis apie kiekvienam medžioklės būreliui paskirtiną elninių žvėrių sumedžiojimo skaičių. Limitus būreliams paskirsto kiekvienoje savivaldybėje sudaryta medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Susumavus kiekvienam medžioklės būreliui paskirtus skaičius, gaunamas limitas visai šaliai. Visiems elniniams žvėrims šie skaičiai kasmet nustatomi vis didesni. Stirnų sumedžiojimo limitas per ketverius metus nuo 2015-2016 m. medžioklės sezono išaugo beveik 50-čia procentų: buvo 25967, o 2019-2020 m. medžioklės sezonui yra 38790. Tauriųjų elnių ir briedžių limitai nuo 2015-2016 m. medžioklės sezono padvigubėjo: elnių buvo 5437, šiam medžioklės sezonui yra 11438, briedžių buvo 1662, dabar yra 3438. Danielių medžioklės limitas patrigubėjo: 2015-2016 m. medžioklės sezonui buvo 313, šiam sezonui yra 905.

GAA „Baltijos vilkas“ užklausė Aplinkos ministerijos, kuo remiantis yra didinami elninių žvėrių sumedžiojimo limitai. Pateiktame Aplinkos ministerijos atsakyme nurodoma, kad limitus nustato savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos, besivadovaudamos medžioklės būrelių prašymais, praėjusio medžioklės sezono sumedžiojimo duomenimis, elninių žvėrių žalos miško želdiniams duomenimis. Taigi, atrodo, kad šiuo metu aplinkos ministro pasirašomas įsakymas tėra suma skaičių, kuriuos pateikia savivaldybių komisijos. Iš vienos pusės, suprantama, kad vietinę situaciją geriausiai žino vietoje dirbanti komisija, tačiau iš kitos pusės atrodo, kad tam tikra priežiūra ir bendras limito reguliavimas taip pat yra reikalingi. Atrodo keista, kad komisijos nėra įpareigotos atsižvelgti į žvėrių apskaitos duomenis planuodamos limitus. Visgi iš elninių žvėrių apskaitos duomenų matyti, kad medžioklės limito augimas siejasi su augančiu elninių žvėrių skaičiumi ir kasmet nustatomas panašus procentas nuo per apskaitas suskaičiuotų elninių žvėrių.

Elninių žvėrių apskaitas pagal nustatytą metodiką kasmet vykdo medžioklės būreliai. Matant nuoseklų apskaitomą elninių žvėrių skaičiaus augimą galima manyti, kad apskaitos, net jei ir nėra tikslios, teisingai rodo žvėrių skaičiaus kitimo kryptį – jų daugėja. Stirnų 2015 m. apskaityta 119615, 2019 m. – 170645, elnių 2015 m. – 33318, 2019 m. – 55254, briedžių 2015 m. – 12853, 2019 m. – 18182, danielių 2015 m. – 2967, 2019 m. – 7161. Matant šiuos skaičius akivaizdu, kad viešumoje pasigirstantys teiginiai, kad dėl vilkų beveik nebematyti stirnų arba briedės negali užauginti briedžiukų, yra neteisingi ir vilkai šiuo metu medžioklės ūkiui žalos nedaro – nepaisant vilkų ir nuolat augančių sumedžiojimo limitų, elninių žvėrių skaičius auga. Pastebėtina ir tai, kad nustatyti elninių žvėrių sumedžiojimo limitai kasmet nėra pilnai išnaudojami – per pernai metų medžioklės sezoną buvo išnaudotas 82 proc. stirnų limito, 74 proc. tauriųjų elnių limito, 75 proc. briedžių ir 59 proc. danielių medžioklės limito.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija