Lietuvoje

Kas bus nuspręsta dėl vilkų medžioklės limito?

2013-10-10 | Kategorija: Lietuvoje | Komentarų nėra

Spalio 15 d. prasidės vilkų medžioklės sezonas ir Aplinkos ministerija sprendžia, kokį medžioklės limitą nustatyti. Kaip ir ne vienoje kitoje srityje, taip ir šioje tinka priežodis „trukt už vadžių…“. Kuo arčiau sezonas medžioti, tuo garsiau skamba balsai apie vilkų daromą žalą, ir ne tik gyvuliams, bet ir gamtai, lyg vilkai būtų kažkoks žalingas priedas prie gamtos, o ne jos visumos dalis. Kuo mažiau per apskaitą suskaičiuota vilkų, tuo įvairesnės sugalvojamos priežastys netikėti apskaitos rezultatais ir žadėti, kad jau kitais metais, po šios medžioklės, tai apskaitysime tiksliai.

Sezono artėjimo proga, spalio 2 d., medžioklės būtinybei įtvirtinti susirinko net Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Posėdžio tema, tiesa, buvo įvardinta kitaip: “vilkų daromos žalos ūkininkams klausimas“, bet balsuota už medžioklę, o ne žalos kompensacijas. Skambėjo įspėjimas, kad vilkai tampa pavojingi, kai susimeta į gaujas (bet gi normaliomis sąlygomis vilkai ir turėtų gyventi gaujoje, t.y. šeimoje). Pasinerta į sovietmečio nostalgiją – o buvo laikai, kai vilkus kiaurus metus medžiojome ir šie neišnyko (į Raudonąją knygą dėl permedžiojimo įrašytų žvėrių sąrašas šią retoriką pasitelkiantiems turbūt yra paslaptis). Ir net kelis kartus aimanuota, kad vilkai skriaudžia stirnas (pasibaisėtina, kad ne tik medžiotojai, bet ir vilkai valgo stirnas, tad jų beveik nelieka miškuose – dėl vilkų, žinoma, o ne dėl medžiotojų). Buvo pasisakyta ir dėl žalos ūkininkams kompensavimo, kad reikalingos ir prevencijos priemonės, tačiau nutarta tiek, kad būtina medžioklė. Ūkininkų atstovų posėdyje nebuvo, medžiotojai buvo.

Kaip visada, medžiotojų pozicijas palaikė ir mokslininkas. Dr. hb. Linas Balčiauskas rašte Aplinkos apsaugos komitetui išdėstė nuomonę, kad vilkų apskaitos rezultatas neatitinka jo lūkesčių, vadinasi, yra nepatikimas. Mokslininkas teigia, kad pernykštė vilkų sumedžiojimo kvota buvusi minimali, nors pagal jo paties kurtą Vilko populiacijos gausos reguliavimo planą, ji buvo maksimali – nušauta penktadalis per apskaitą suskaičiuotų vilkų. Mokslininkas sufleruoja, kad biudžeto pinigai verčiau tebūna skirti moksliniams tyrimams, o ne kompensacijoms ūkininkams. Ir, be abejo, vilkai turi būti medžiojami.

Medžiotojų ir net Seimo Aplinkos apsaugos komiteto spaudimas sunkiai leidžia tikėtis, kad Aplinkos ministerija laikysis po vilkų apskaitos rezultatų apibendrinimo buvusios minties vilkų medžioklę stabdyti. O juk šiemet buvo organizuota išplėstinė apskaita, apimanti tiek valstybinius, tiek privačius miškus, tikintis aptikti dvigubai didesnį vilkų skaičių. Dar pernai Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys visuomenei skelbė, jog vilkų Lietuvoje yra kokie 500, nes 250 buvo suskaičiuota valstybiniuose miškuose, o antra tiek esą yra privačiuose. Ir štai tau – šiųmetinė ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose atlikta apskaita, vykdyta jungtinių miškininkų ir medžiotojų pajėgų, vilkų gausos nepatvirtino. Valstybinė miškų tarnyba, išanalizavusi ir apibendrinusi duomenis paskelbė, kad vilkų suskaičiuota 208. Ar šis skaičius kelia bent menkiausią susirūpinimą valdininkams, mokslininkui ir medžiotojams? Ar apskritai yra toks minimalus vilkų skaičius, kai medžiotojai liaujasi troškę juos šaudyti, o valdininkai – ieškoję pateisinimų sprendimams, kurie niekaip nedera su jų pareigomis?

Kadangi apskaita jau atlikta ir privačiuose miškuose, šį kartą sumanyta nustatant limitą atsižvelgti į tai, kiek apskaityti vilkai atsivedė jauniklių. Nesvarbu, kad Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas, reglamentuojantis vilkų medžioklę, aiškiai pasako, kad limitas nustatomas pagal apskaitos rezultatą – suskaičiuotus vilkus, o ne nuspėjamus jų jauniklius. Ir kad Lietuvoje nėra jokių ne tik vilkų šeimose išgyvenančių jauniklių skaičiaus tyrimų, bet nė nežinomas šeimų skaičius. Jauniklių argumentas, sprendžiant limito klausimą, irgi nėra naujiena. Dar 2010 metais Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius teigė, kad kasmetinis vilkų prieaugis Lietuvoje yra 200 – 250 jauniklių. 2011 metais vilkų buvo apskaityta 300, 2012 metais – 250, šiemet – kone mažiau už ministerijos specialisto žadėtą kasmetinį vilkiukų skaičių. Argi apskaitų duomenys nebyloja, kad vilkų prieaugis tikrai nėra toks apčiuopiamas? Ir negi specialistai nuoširdžiai užmiršta, kad vilkai ne tik gimsta, bet ir miršta, kaip ir visi kiti šios planetos gyvūnai? O kaip ruošiamasi įvertinti brakonieriavimo mastus ar bus tiesiog pasitelkta stručio taktika – jei nėra protokolo, tai nėra ir brakonieriavimo? Vilkų šeimų skaičiaus, jauniklių gimstamumo ir išgyenamumo, natūralaus vilkų mirtingumo tyrimai Lietuvoje yra labai reikalingi, mąstant tiek apie vilkų apsaugą, tiek apie medžioklę, bet ne spekuliacijos šia tema ir ne išgalvoti skaičiai, atsirandantys staiga prieš medžioklės sezono pradžią.

Kasmetinis argumentas už medžioklę yra ir ūkininkų patiriama žala. Kasmet teigiama, kad medžioklė reikalinga, kad išspręstų ūkininkų rūpesčius. Ir medžioklė vyksta, bet ūkininkų rūpesčiai nuo to nemažėja. Nebuvo ir nebus taip, kad pramoginė medžioklė išspęs ūkininkų patiriamos žalos klausimą, nebent bus nušauti visi vilkai tame rajone ir visose aplinkinėse teritorijose. Lietuvoje ne vienerius metus registruojami žalos atvejai nerodo, kad medžioklė (išskyrus specialiuosius leidimus nušauti būtent žalą darantį vilką žalos sezono metu) padėtų apsaugoti ūkius, priešingai, rajonuose, kuriuose medžioklė intensyviausia, registruojama daug gyvulių užpuolimų. Tad po medžioklės iš miško išblaškyti vilkai vėl užsuks į vienkiemius ieškodami lengvesnio grobio, o kaimo žmonės stebėsis, kodėl medžiotojai ir vėl jų neapgynė. Pernelyg intensyvi medžioklė, išardanti šeimas ir išvaranti vilkus iš jų miške užimamų teritorijų, gali duoti ir priešingą rezultatą, nei norima – dėl medžioklės naminių gyvulių ir šunų užpuolimų gali padaugėti. Tad kalbant apie ūkininkų patiriamą žalą, akcentuoti reikia ne medžioklę.

Nuo spalio 1 d. įsigalioję LR Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimai numato galimybę ne tik mokėti kompensacijas už vilkų padarytą žalą, bet ir finansuoti apsaugos priemonių įsigijimą. Kol kas valdininkų kuriamoje metodikoje, pagal kurią žala turėtų būti kompensuojama, numatomos tik išmokos, skaičiuojamos pagal gyvulio svorį, niekaip neskatinanti gyvulius saugoti. Aplinkos apsaugos komitetas buvo supažindintas su GAA „Baltijos vilkas“ raštu, kuriuo asociacija ragina žalos kompensavimą sieti su parama apsaugos priemonėms įsigyti ir taikyti. Pirmą kartą ūkininkui patyrus žalą dėl vilkų, išmokėti ne tik kompensacijas, bet ir suteikti lėšų žalos prevencijos priemonėms įsigyti, taip mažinant būsimos žalos mastus. Taip pat siūloma patobulinti žalos nustatymo metodiką, kad skaičiuojant išmokas būtų atsižvelgiama į ūkinio gyvūno paskirtį (mėsai, kailiui, veisimui ir pan.).

Kitų šalių patirtis rodo, kad gyvulių apsauga yra vienintelė patikima priemonė mažinti vilkų daromą žalą. GAA „Baltijos vilkas“ jau yra paskelbęs knygelę ūkininkams, kurioje galima paskaityti apie apsaugos nuo vilkų galimybes. Reikia tikėtis, kad ne tik nevyriausybinė organizacija, bet ir valstybinės institucijos pagaliau ims domėtis, kaip iš tiesų padėti ūkininkams spręsti jų rūpesčius, užuot dangsčiusios nieko neišsprendžiančia medžiokle.

GAA „Baltijos vilkas“

 

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!